Keliaujame Islandijoje

Mintis parašyti apie turizmą Islandijoje kilo sužinojus, kad informacijos apie šią salą lietuviškai trūksta. Islandijoje gyvenau nuo 2000-ųjų metų. Per tą laiką susikaupė medžiagos, ką galima Islandijoje pamatyti, kaip tai pasiekti motorizuotam, pėsčiam ar dviračiu, kiek laiko užtrunka nukeliauti nuo A iki B, kaip pasiruošti subarktiniam šiaurės Atlanto klimatui ir pan.

Truputis apie Islandiją

(Sostinė Reykjavikas vasaros naktį. 11 valanda ir vis dar šviesu.)

Trumpai apie Islandiją, kiek įmanoma nešališkai ir beveik be politikos. Lietuviui turistui Islandiją reikia vertinti turint mintyje, kad saloje gyvena tik apie tris šimtus tūkstančių norvegų ir keltų (airių) palikuonių. Kurie istorijos tėkmėje pergyveno tiek aukso amžių, tiek badą ir marą, o šiuo metu yra viena turtingiausių pasaulio valstybių pagal bendrą vidaus produktą, sukuriamą vienam žmogui.

Islandai turi savo kalbą, labai didžiuojasi, kad tai senoji norvegų kalba, užsikonservavusi Islandijoje, kurios ir patys norvegai nebesupranta. Ypatingas Islandijos pasididžiavimas yra islandų sagos, parašytos prieš gerą tūkstantį metų, kaip spėjama, galbūt vieno autoriaus. Šios sagos laikomos vienu didžiausių viduramžių literatūros palikimu. Manoma, kad sagos yra gana patikimas istoriniu požiūriu šaltinis. Islandai net teigia, kad jie gali atsekti savo protėvių liniją iki pat pirmųjų į Islandiją atplaukusių vikingų. Bent jau tokia prielaida remiantis buvo įkurta islandiška genetinių tyrimų kompanija deCode, kuri, pasinaudojus islandų genealogija, tikisi atradimų medicinoje. Tikėkimės, jiems kas nors pasiseks ir žmonijai gyventi taps lengviau.

Grįžtant prie islandų kalbos, tai įdomu, kad kažkokiu metu jie priėmę įdomų sprendimą - nenaudoti skolintų žodžių, išskyrus kai kuriuos labai įsisenėjusius ir suislandintus žodžius. Tokiu būdu, iš islandų kalbos prapuolė tokie žodžiai, kaip helikopteris arba telefonas. Kiek žinau, islandai beveik vienintelė tauta, žodį telefonas pakeitusi savu žodžiu. Pradžioje užsieniečiui yra kiek sunku, bet, pramokus kalbos, matomas didelis tokio sprendimo apvalyti kalbą privalumas. Kalba tampa paprasta, aiški, tikrai gimtoji, be skolintų nesuprantamų žodžių, kurių dauguma mūsų vartoja nesuprasdami jų nei tikrosios, nei įdedamos prasmės.

Dar vienas įdomus senas paprotys, kurį išsaugojo islandai, tai, kad jie neturi pavardžių, tik tėvavardžius. Ištekėdamos moterys savo tėvavardžio, savaime aišku, nekeičia. Telefonų knygoje islandai išrūšiuoti pagal vardus. Žmonių Islandijoje sparčiai daugėjant, daugelis islandų gauna po du vardus.

Islandai turi savo valiutą - islandišką kroną. Ką reikia žinoti, tai kad islandiška krona yra tokia pat nestabili, kaip ir Islandiją supantis audringas Atlanto vandenynas. Islandijoje yra ypač gerai išvystytas atsiskaitymas kortelėmis. Praktikoje labai nesunkiai galima išsiversti kišenėje neturint nei monetos grynų pinigų. Kaip patys islandai pajuokauja - mes peršokome iš urvų tiesiai į kreditinių kortelių amžių.

(Sostinė Reykjavikas - skandinaviškas, švarus miestas.)

Nors Islandija yra sala, t.y. nuo likusio pasaulio atskirta trim valandom skrydžio iki Danijos ir penkiom iki Amerikos, bet, kaip vikingų palikuonys, Islandijos gyventojai domisi viskuo ir mėgsta keliauti. Kaip ir lietuvį, islandą sutiksi visur, keliaujantį aplink pasaulį, dirbantį ir gyvenantį užsienyje ar, kaip tikrą vikingą, verslaujantį. Net pats žodis verslas lietuviškai ir islandiškai rašosi ir tariasi panašiai. Toks, gal atsitiktinis, yra panašumas su Lietuva. Islandai, kaip žinia, pirmieji pripažino atstatytą Lietuvos nepriklausomybę. Daugelis islandų tą faktą žino, bet, perspėju, labai rimtai į jį nežiūri. Islandai apskritai save vertina, kaip mėgstantys jumorą su ironija. Kaip visos žemėje gyvenančios tautos, jie mėgsta pasigirti stipriausiais vyrais ir gražiausiomis moterimis. Apie moteris jie mėgsta pajuokauti, kad iš Britanijos į Islandiją vikingai išsivežė visas gražias moteris, o britams paliko visas bjaurias. Kaip matome, islandai gana politkorektiški - dalį moterų jie vis tik paliko anglams, airiams ir kitiems Britanijos salų gyventojams. Šis juokas bene geriausiai apibūdina islandus: vikingai kadaise buvo Europos siaubas, o dabar - praktiški (ima tik gražias moteris), maži, bet išdidūs, ir savęs skriausti neduoda. Sakyčiau, nemažas panašumas su Lietuva. Savęs islandai nedavė skriausti nuo maždaug praeito amžiaus septinto dešimtmečio. Labai neišsiplėsdamas pasakysiu, kad islandai be ginkluotos kovos išstūmė anglų žvejus iš savo vandenų, laimėdami taip vadinamą "Menkių karą"(Cod Wars). Karą kabutėse, nes islandai draskė anglų žvejų tinklus, o anglai bandė ginti savo žvejus siųsdami ginkluotų fregatų palydą, bet šaudyti nedrįso. Anglams teko nusileisti ir pripažinti islandams 200-jų šimtų jūros mylių dydžio jūros ruožą, kas dabar yra įteisinta tarptautinė norma. Dalis Anglijos pakrantės žvejų kaimelių nunyko, nes žvejai liko be darbo, o Islandija atsigavo. Jei apie šešiasdešimtuosius metus Islandijoje gyveno apie 160 tbd tūkst. gyventojų, tai dabar virš 300-jų šimtų. Komentarai kaip ir nereikalingi. Kita dalis Islandijos naujosios istorijos yra geoterminė ir hidro energetika. Investavus pakankamai pinigų ir ištobulėjus gręžimo technologijoms, islandai apsirūpino tiek elektra, tiek karštu vandeniu beveik vien tik iš geoterminių ir hidro jėgainių. Visoje Islandijoje pilną požymių, kad šiluma jiems beveik nekainuoja. Pamatyti neužsuktą dušą baseinuose, plieskiantį šilumą radiatorių ir šalia atidaryta langą vėdinimui - įprastas reiškinys. Nepaisant tokių šalį užgriuvusių gamtos turtų, islandams pavyko išsaugoti gana tolygų turto pasiskirstymą ir nemažai nuveikti bendram labui. Jie turi gerą švietimo ir sveikatos apsaugos sistemas, gerus, kaip taip retai apgyvendintai šaliai, kelius, taip pat gero technologinio lygio ekonomiką. Pavyzdžiui, kas įdomu kelionių mylėtojams, tai kad 4x4 visureigių mėgėjai dažnai semiasi patirties iš islandų. Mano akimis, tai kad islandai sugebėjo bendrai įsisavinti gamtos turtus yra net didesnis pasiekimas, nei laimėtas "Menkių Karas". Gal dėl to jų parlamento posėdžiai vyksta ne skandinaviškai audringai. Kirvių ir kardų šiuolaikiniai vikingai nesigriebia, bet, kadangi dauguma balsingi, tai... Beje, islandai man pasirodė dainingi, retas suėjimas, tame tarpe jaunimo, apsieina be gitarų ir dainų. Ne paskutinį vaidmenį čia vaidina darželis ir mokykla - muzikai jie skiria didelį dėmesį. Vaikai mokinami daug dainų, yra net atskiras radijo kanalas, transliuojantis vien vaikišką muziką. Tarptautinėje arenoje dauguma, muzika besidominčių, turbūt žino apie savotiškas, kaip ir pati Islandija, dainininkes Björk Guðmundstóttir ir Sigur Rós. 300-jų šimtų tūkstančių tautelei, turėti du aukštos klasės artistus yra visai geras rodiklis. Arba, kai islandų rankinio komandai laimi olimpinius sidabro medalius 2008-ųjų Pekino Olimpiadoje, tai įsivaizduokime Kauno miesto dydžio valstybę. Žodžiu Islandiją galima laikyti maža, bet gyvybinga, veržlia, su daug jaunimo, gerai besitvarkančia valstybe. Tikėkimės, jiems ir toliau panašiai seksis. Apie senąją Islandjos istoriją, kam įdomu, gali surasti informacijos internete.

Islandijoje vyraujanti religija yra liuteronų, nors yra keli procentai katalikų. Į liuteronus islandus atvertė danai. Man susidarė įspūdis, kad religija turi nemažą įtaką Islandijoje, tuo pačiu islandų religingumas yra toks pats praktiškas, kaip ir patys islandai.

Pabaigai noriu pasakyti, perfrazuodamas mums padėjusio islandų vedlio žodžius: Islandija yra nepalyginama.

Lietuviai Islandijoje

Kaip eilę metų gyvenęs Islandijoje, nuo tada kai lietuvių buvo kelios dešimtys iki dabartinių kelių tūkstančių, įdedu kelias nuorodas į lietuviška svetaines:

Naujienų puslapis http://www.rykliena.com

Lietuvių bendruomenė http://www.ltis.org/

Kaip keliauti Islandijoje

Sklando toks juokas apie vieną istorinį islandų vyskupą, kai dar Islandija priklausė Romai. Gidas turistams pamini, kad minėtas vyskupas turėjo ar ne penkis vaikus. Turistams kiek nusistebėjus, kad katalikų vyskupui kaip ir nederėtų turėti vaikų, gidas atšauna, kad Islandija nuo Romos toli, o žiemą naktys ilgos. Tokiu būdu, dabar natūraliai galime pereiti prie Islandijos oro sąlygų aptarimo.

Padidinti "Islandija"

( Pasak pačių islandų, tai "labai tipinė Islandijos situacija kelyje")

Subarktinis Atlanto klimatas

Vasarą temperatūra retai pakyla virš 18-os laipsnių, žiemos nėra šaltos, bet salą glosto šiaurės Atlanto vėjai. Linksma matyti skraidančias turistų palapines, nuo kelio nupūstus turistinius namelius, o žiemos metu - po miestą skraidančias palydovinės televizijos lėkštes. Kitaip sakant, subarktinis Atlanto klimatas nemėgsta arogancijos, kartas nuo karto tai įrodydamas žuvusiais turistais, kaip, pvz., 2004 Birželio 27 dieną mirtinai aukštikalnių lietuje sušalęs fiziškai gerai pasiruošęs 25-ių metų vaikinas (atsainiai nepaklausęs turistų vadovo, kuris griežtai prieštaravo jo išvykimui apsirengus megztuku ir džinsais), 2006 metų rugpjūtį žuvęs ledo uoloje kitas turistas ir 2007 vasarą du ledyne dingę gerai pasiruošę ir patyrę alpinistai. Galite laikyti tai perspėjimu nenuvertinti Islandijos sąlygų. Bet - nėra blogo oro, yra blogi drabužiai. Ratuotiems ir ne tik turistams siūlyčiau įsidėmėti kelis patarimus iš žemiau esančio skyriaus.

Vasara temperatūra žemumose svyruoja apie 12-15 laipsnių intervale, aukštikalnėse būna 5-10. Žiemą sostinės rajone temperatūra būna 0-10 laipsnių, šiaurinėje Islandijoje sniego ir šalčio būna daugiau, o vėjų mažiau. Kalnuose, aišku, temperatūrą mažesnė. Kas įdomu, tai turistų mėgstamo Mývatn 'o ežero apylinkėse temperatūra žiemą siekia minus 40 laipsnių. Bet tai daugiau išimtis dėl ypatingo mikroklimato ežero apylinkėse.

Ką reikia įsidėmėti, tai kad žiemą, ypač apie Kalėdas, diena trunka nuo 11 valandų iki 15-os. T.y. jūs geriausiu atveju turite apie keturias valandas tikros dienos šviesos. Todėl, jei jūs nenorite pamatyti šiaurės švytėjimo, kuris Islandijoje nėra stiprus, viso labo žalsvos spalvos, ir įspūdingo, karą primenančio Naujametinio saliuto, tai per Kalėdų atostogas į Islandiją geriau nevažiuoti. Arba nevažiuoti ilgam, užteks ir kelių dienų. Visai kita padėtis vasarą: keliauti galite visą parą. Svarbu, kad jėgos nepasibaigtų.

( Baltosios naktys. Nuotrauka daryta prie Snæfellsnes, vakarų Islandija, apie 11 valandą vakaro.)

Atvykimas į Islandiją

Atvykstama lėktuvu (dažniausiai, į vakarinėje dalyje 50 km nuo sostinės esantį Keflaviko oro uostą, nors vasaros metu pasitaiko reisų į kitus miestelius) arba keltu (ypač jei keliaujama su savo transporto priemone) į rytinę Islandijos dalį, 800km nuo sostinės, žr. www.smyril-line.com/

Ryšys arba kaip prisišaukti pagalbos

Pagalbos numeris 112 veikia ir pagalbos galite tikėtis, priklausomai kiek toli atsidūrėte nuo civilizacijos, keliolikos minučių arba kelių valandų bėgyje. Nepamirškite, kad į 112 numerį galite skambinti ir nesant mobiliajame telefone kortelės, ar joje pasibaigus pinigams ir pan. ir t.t. Bet nepamirškite, kad kol kas Islandijoje mobilusis ryšys veikia tik nedidelėje, daugiausia netoli pirmo kelio esančioje, teritorijoje. Sveika turėti atsargines mobiliojo telefono baterijas, arba kelis mobiliuosius telefonus, kurių tik vienas laikomas įjungtas, kiti saugomi kaip atsarginiai. Daug kur negyvenamose Islandijos vietose vis dar veikia NMT telefono ryšys. Taip pat kai kur veikia VHF radio ryšys, kuriuo galėsite pasinaudoti, jei jūsų automobilyje yra VHF radijo stotelė. VHF ryšį Islandijos dykynėse prižiūri ir išlaiko 4x4 klubas, jų svetainė yra http://f4x4.is

Šiuo metu Islandijoje vyksta tolimojo GSM ryšio diegimas, todėl telefono kompanijose pasiteiraukite, kokios ryšio zonos galite tikėtis, bet per daug neatsipalaiduokite. Taip pat, jei ruošiatės pasinaudoti NMT ar VHF ryšiu, pasiteiraukite dėl jo stovio.

( Savanoriška Islandijos gelbėtojų tarnyba. Jos nariai negauna jokio atlyginimo. Technika perkama už kalėdinių fejerverkų monopolinį pardavimą, paramą ir panašiai.)

Informacija apie Islandiją

Oro, jūrų uostuose ir miesteliuose rasite Turistų Informacijos centrus, kurie suteiks šviežiausią informaciją ir mokamų bei nemokamų visai gerai paruoštų brošiūrų.

Internete taip pat rasite daug puslapių, skirtų Islandijai.

Žemėlapiai

Žemėlapiai gana brangūs. Gera žinia, kad Google maps ( maps.google.com ) pagaliau veikia ir Islandijai, bet kol kas google neturi Islandijos kelių ir adresų.

Daug geresni Islandijos žemėlapiai yra svetainėje www.maps24.com Svetainėje veikia kelio (maršruto) planavimas, paieška pagal adresus ir pan.

Miestų žemėlapiai yra telefonų knygoje, kurią veltui galima gauti degalinėse.

Kaip naudotis svetainėje pateiktais žemėlapiais

Trumpas paaiškinimas, kaip naudotis svetainėje pateiktais Google Maps žemėlapiais. Žemėlapio apačioje yra nuoroda "Padidinti ..." Paspaudus ant nuorodos, galėsite pasididinti pateiktą žemėlapį. Žemėlapyje ženklais yra sužymėtos lankytinos vietos. Paspaudus ant bet kurio ženklo, galėsite pamatyti trumpą lankytinos vietos aprašymą. Apačioje aprašymo yra nuoroda maršruto paieškai į pasirinktą tašką, angliškai "Get directions". Paspaudus tą nuorodą, pasirinkus pradinį tašką pvz, Reykjavik, Google Maps maršruto kol kas neras, bet pamatysite lankytinos vietos koordinates, kurias galite naudoti savo GPS navigatoriuje.

Padidinti žemėlapį "Islandija Pietų"

Islandijos keliai

PERSPĖJIMAS: VAŽINĖTI KITUR, NEI PAŽYMĖTAIS KELIAIS, NUVAŽIUOTI NUO KELIO IR PAN., ISLANDIJOJE GRIEŽTAI DRAUDŽIAMA. Tokio draudimo priežastis labai paprasta: jautriai arktinio klimato augmenijai prireiks daug dešimtmečių vėl apželdinti pažeistą dirvožemį. Jei tai pavyks apskritai, nes Islandijos landšaftas kenčia nuo erozijos. Automobilių paliktos provėžos gali niekada nebeuželti be žmogaus pagalbos. Žr. nuotrauką:

(Smėlio audra Islandijos aukštikalnėse.)

Prieš keliaudami, ypač žiemą, būtinai paskambinkite telefonais 1777, 1779 arba 5221000 arba užeikite į interneto svetainę http://vegagerdin.is/ ir pasiteiraukite kelių tarnybos, ar jūsų maršrutas duotą dieną ir valandą yra pravažiuojamas ir su kokia transporto priemone.

Žiemą Islandijoje oficialiai prasideda Spalio viduryje ir baigiasi Balandžio viduryje, o ne oficialiai sniego galima surasti kiaurus metus, nors nuo birželio vidurio iki rugsėjo galo dėl sniego uždarytų kelių neturėtų būti. Beje, čia yra atsakymas, kada geriausia keliauti į Islandiją - Rugpjūčio pradžioje.

Islandija - rečiausiai apgyvendinta Europos šalis. Nesitikėkite serviso pagalbos valandos bėgyje. Visada, pabrėžiu, visada turėkite benzino atsargą geram pusantro šimto kilometrų arba daugiau! Pastudijuokite žemėlapį, kokie atstumai tarp benzino kolonėlių. Priešpaskutinėje ir po to paskutinėje prieš išvažiuojant į dykynes benzino kolonėlėje užsipilkite pilnus bakus. Patikėkite, tai labai padeda keliauti per Islandiją su gera nuotaika.

Lietuviams vairavimas snieguotais, apledėjusiais, šlapiais ir žvyruotais keliais neturėtų kelti nuostabos. Tiesiog nepamirškite, kad žvyruotas kelias gali būti toks pat slidus, kaip gryno ledo čiuožykla. Islandijoje, kiek girdėjau ir likusioje Skandinavijoje, vairuotojai nesiskundžia nenuvalytais snieguotais ir apledėjusiais keliais. Toks gyvenimas, kelių tarnybos ne visagalės, ir spėja tiek, kiek spėja.

Reikalavimai mašinos važiuoklei ir padangoms - patys aukščiausi, ypač žiemą. Aš asmeniškai laikausi konservatyvios nuomonės, kad žiemą dygliuotos padangos yra gerai. Jei kalbame apie visureigius (džipus), tai tokias naudoju aš, tokias naudoja Islandijos savanoriška gelbėjimo tarnyba, ta pati, kuri paskambinus 112 ir bandys išgelbėti jūsų sveikatą ir, kartais, gyvybę. Vairuojant žiemą, kai kuriose atkarpose reikalaujamos grandinės. Apskritai, Islandijoje kelio ženklai statomi ne veltui, todėl laikykitės rekomenduojamo greičio ir kitų perspėjimų.

Automobilių nuoma

Automobilius nuomoja šios kompanijos:

www.hertz.is

www.avis.is

www.budget.is/

Reikalavimai transporto priemonei

Tiesiog parašysiu, ką pats turiu ir naudoju visai sėkmingai. Mano automobilis keturių varančiųjų ratų visureigis, konkrečiai Toyota Hilux, mėgstamas islandų, nes jis "pravažiuoja visur", yra patikimas, kas labai naudinga šalyje su neišvystytu ir brangiu servisų tinklu. Papildomi pliusai tai, kad šis automobilis lengvas (1800kg), dyzelinis (10-11 litrų šimtui km), kas reiškia, kad beveik nereikia naudotis papildomais kuro bakais, jam pritaikyti universalūs 35 colių ratai, kas leidžia vasaros metu Islandijos sąlygomis pravažiuoti praktiškai visur, ir nemažu greičiu, kas taip pat labai svarbu turint mažai laiko. Kabina nepatogi, bet krovinių skyriuje telpa visas turistinis inventorius ir dar lieka vietos akmenims, kurių Islandijoje yra daug. Pardavimo dėžė su sulėtintoju, kas yra būtina važinėjant kalnais. Visureigis su sulėtintoju gali "įvažiuoti į sieną." Toyota Landcruser, kiek žinau, šių minusų neturi, bet yra gerokai sunkesnis. Bet kuriuo atveju, žiemos kelionėms tinka tik perdirbti visureigiai, todėl markė mažai teturi reikšmės, reikia žiūrėti, kas ir kaip perdirbta, jei jums pavyks gauti tokią transporto priemonę į savo rankas.

Natūralus klausimas - ar būtina tokia technika keliaujant per Islandiją? Atsakymas: vasaros metu nebūtina, bet 80% Islandijos nepamatysite. Minimalūs reikalavimai mano manymu yra tokie: būtinas bent "parketinis" keturių varančiųjų ratų visureigis, sakykime, Toyota RAV4 arba Suzuky Jimny tipo (beje, Jimny, nepaisant kitų trūkumų, nėra visai parketinis visureigis.) Su tokiu vasaros metu galima nukeliauti beveik visur, kur europiniam turistui yra įdomu pakliūti. Su tokiu, aišku, neforsuosite gilių ir sraunių upių, arba jūs norite prisidėti prie dviejų prigėrusių japonų, bandžiusių įveikti kalnų upę su Lada Sport, mums geriau pažįstama kaip Niva. Bet vidutines upes ir žvyrkelius įveiksite be problemų ir gana dideliu greičiu. Apskritai, būnant Islandijoje reikia prisiminti Lietuvos kaimo kelius kelis dešimtmečius atgal. Islandijos dykynėse aš nemačiau Lexus, BMW ir Mercedes markės parketinių visureigiu. Palikime juos asfaltui. Per Islandijos akmenis darda "darbo arkliai" Suzuky Jimny, Nissan Patrol, Toyota Landcruser ir Hilux, Jeep Cherokee, Ford Explorer, kontroversiškas kokybės požiūriu Land rover Defender, vienas kitas Pietų Korėjos gamintojų modelis, tvirti Mercedes visureigiai, autobusai ar net sunkvežimiai, ir kitos grubios, bet tvirtos transporto priemonės. Papildomai, dauguma minėtų visureigių yra rimtai perdirbti. Klauskite nuomos agentūrų, koks automobilis tiktų jūsų pasirinktam maršrutui.

(Savadarbė trasnporto priemonė)

Ką galima pasiekti su lengvuoju automobiliu. Jei tai keturių varančiųjų ratų automobilis, tai galima pamatyti nemažai, bet smarkiai rizikuosite sugadinti važiuoklę ir mašinos dugną, įstrigti upėje, vietomis teks sumažinti greitį iki kelių km per valandą. Žodžiu, jokio malonumo ir viena įtampa bei nežinomybė, pavyks pravažiuoti F raide pažymėtais keliais, ar ne. F raide Islandijoje žymimi kalnų keliai. Daugelis, jei ne visos, mašinų nuomos draudžia važiuoti F keliais su lengvaisiais automobiliais. Tuo viskas kaip ir pasakyta. Pabaigai statistika iš kelionės F35 keliu: matėme tris nutrauktus duslintuvus, vieną pamestą pakabos spyruoklę, vieną visiškai sugadintą padangą (matyt, žmogus stūmėsi į priekį kol nesutiko pagalbos), ir aibę pamestų dekoratyvinių ratų dangčių.

Automobilyje būtina turėti drabužius, su kuriais galėsite išgyventi lauke ar mašinos viduje, kol ateis pagalba arba patys pasieksite žmones. Važinėjant Islandijos keliais, ypač turistinio vasaros sezono metu, jūs galite tikėtis sutikti keliautojų, kurie jums padės esant didelei bėdai, bet priklausomai nuo paros laiko, dykvietės populiarumo tarp kitų keliautojų ir ryšio galimybės pagalba gali ir užtrukti.

Geriau keliauti keliomis mašinomis ir keliauti ten, kur galima tikėtis pravažiuojančiųjų pagalbos arba yra kažkoks ryšys, kuriuo tą pagalbą galima iškviesti. Atšiauraus klimato ir retai gyvenamose šalyse, o Islandija yra tokia, matydami bėdą, pravažiuojantys sustos ir pasiteiraus dėl pagalbos, ypač bekelėje. Tokio pačio elgesio tikėsis ir iš jūsų.

Automobilyje reikia turėti atsarginę padangą ir įrankius ją pakeisti. Taip pat reikia turėti virvę automobiliui vilkti ir akumuliatorių laidus užvedimui nuo kitos mašinos akumuliatoriaus.

Gerai turėti žibintuvėlį, peilį, lipnios juostos, universalų atsuktuvą, atsarginių lempučių.

Dešimt metų atgal vairuotojams patardavo turėti atsarginių varikio uždegimo detalių, kaip aukštos įtampos laidai, paskirstytojas ir paskirstytojo dangtelis, kondensatorius ir t.t., bet šiai dienai tas sąrašas gerokai pasikoregavęs, mašinų remontas pakelėje savo jėgomis tampa mažai įmanomas, viskas orientuotą į servisą, bet Islandijoje servisas gali būti tolokai... Papasakosiu mažą istoriją: grakšti prancūzė, jos sužadėtinis, dar viena mergina ir islandų mechanikas iškeliavo ant ledyno. Islandų mechanikas prieš tai dalyvavo Top Gear laidos rengtoje Poliarinėje Ekspedicijoje į šiaurės ašigalį, o tuo metu ruošė visureigį Pietų ašigalio ekspedicijai ir norėjo išbandyti važiuoklę. Po 15 minučių važiuoklę jis sėkmingai išbandė: visureigis prasmego į metro gylio properšą, pilną ledinio vandens. Važiuoklė išlaikė, o mechanikas pareiškė: mergaitės, neškite uolas, kelsime mašiną. Ir trapios mergaitės nešė uolų luitus į ledinį vandenį. Skandinavijoje feminizmas, moterys dirba lygiai su kitais! Betąsant uolienas prancūzaitei kaip tik paskambino mama. Sužinojusi apie įvykį, prancūzų madam lengvabūdiškai mestelėjo: paskambinkite į autoservisą ir iškvieskite pagalbą. Mergina į telefoną tesugebėjo ištarti: "mama!..." Taigi - elkimės protingai ir nereikės mamos kaltinti.

Kokiu greičiu galite judėti Islandijos keliais

Asfaltu leidžiamas greitis 90 km/h, vidutinis greitis bus kiek mažesnis, jei neviršysite leistino greičio.

Žvyrkeliais leidžiamas greitis 80km/h, vidutinis greitis gali būti apie 60-70 km/h

Kalnų ir prastais žvyrkeliais keliais vidutinis greitis visiškai priklausys nuo transporto priemonės ir vairuotojo sugebėjimų. Ramiai, be įtampos ir saugiai vairuojant normaliu 4x4 visureigiu išlaikysite apie 40-60 km/h vidutinį greitį. Labai lakstyti nerekomenduočiau, nes pasitaiko slidžių žvyro atkarpų, ypač nuokalnėse, gali staigiai sumėtyti net važiuojant 4x4 rėžimu.

Su parketiniu visureigiu arba lengvuoju automobiliu, ypač ne 4x4, vidutinis greitis gali būti ir 60km/h, ir 20-30km/h, priklausomai nuo kelio kokybės ir kiek negailėsite technikos. Bet galite pasiruošti, kad 50% ar daugiau kelio teks šliaužti ir 10-30km/h greičiu, ir tik kelias atkarpas pavyks įveikti leistinu 80km/h greičiu. Kitaip sakant, judėsite greičiau nei dviratininkai, bet ne daug. Iš mano patirties: 200 km F26 keliu per Islandijos vidurį važiavome apie 10 val. su parketiniu Mercedes markės visureigiu. T.y. vidutinis greitis buvo 20km/h. Beje, F26 kelyje yra atkarpų visiškai netinkamų lengvajam automobiliui.

Kad įsivaizduotumėte, kodėl lengvasis automobilis nėra visai tinkamas paprastiems, net ne kalnų žvyrkeliams, žiūrėkite nuotrauką:

(F35 kelias per Kjölur, Hveravellir. Atkreipkite dėmesį į kelio paviršiuje pūpsančius akmenis. Galima sakyti, kad visas kelias toks, išskyrus kelias geresnes atkarpas. Šiuolaikiniam lengvajam automobiliui, prispaustam prie asfalto, čia būna sunku.)

Maršrutiniai autobusai

Kokios alternatyvos nuomotai ar savo transporto priemonei? Maršrutinis autobusas. Svetainėje http://www.bsi.is rasite firmų kontaktus, maršrutus ir grafikus. Turistai yra vežami pagrindiniais kalnų keliais. Galima, sakysime, atvykti į norimą vietą, pernakvoti, ir grįžti kitą dieną. Tik nepamirštame, kad tos "norimos vietos" yra aukštikalnėse, ten parduotuvių, elektros ir mobiliojo ryšio dažnai nėra, oro temperatūra pakoreguojama šalia esančių ledynų iki 0-9 laipsnių ypač naktimis vasaros metu. Užtat dažnai yra karštas, t.y. verdantis vanduo, natūralios karšto vandens maudynvietės. Taip pat galima užsisakyti vietą ir nakvoti turistinėse trobelėse (kitaip nepavadinsi), jei nenorima vežtis palapinės ir miegmaišių. Kitaip sakant, į kalnus renkasi turistai, pasiryžę iškęsti smulkius nepatogumus. Na, mums lietuviams labiausiai reikia atkreipti dėmesį į šaltą klimatą, vasaros Islandijoje ne lietuviškos. Prie kitų nepatogumų turime būti pripratę.

Turizmo agentūros

Paskutinis ir gana paprastas būdas keliauti: atsiduoti turistinių agentūrų malonei. 2000 metais Islandijos biudžetas apie 17% pajamų surinkdavo iš turizmo.

Dviratininkams

Dviratininkams daug patarti nesugebėsiu, bet kelis dalykus pastebėjau. Akiniai nuo smėlio, dulkių yra būtini. Islandijos dirvožemis, ypač aukštikalnėse, kenčia nuo erozijos, smėlio audrų. Pučiant stipriam vėjui, teks nulipti nuo dviračio, jei nenorite sau bėdos. Tas pats turbūt galioja ir motociklininkams. Kaip juokauja islandai, gyvenę Europoje: pranešus Europoje apie audrą, mes jos laukiame, laukiame, ir liekame nesupratę, buvo audra ar ne.

(Dviratininkai viduryje Islandijos aukštikalnių. Kalnų kelias per Sprengisandur smėlynus, numeris F26. Atkreipkite dėmesį, kad abu dviratininkai akiniuoti, nors saulės nesimato. Taip pat gerai matyti, kokios aprangos užtenka judant - šiltesnė apranga viršutinei kūno daliai, lengvos kelnės arba net trumpikės ir rimti batai.)

Maistas ir kitas proviantas

Nepamirškite, kad ne visur pasaulyje parduotuvės dirba nuo šešių ryto iki nulis nulis vakaro. Taip pat yra vietų, kur iki bet kokios parduotuvės bus šimtas su viršumi kilometrų. Islandija - viena iš tokių šalių. Todėl leisdamiesi į kelionę, apsirūpinkite maistu ir kitomis kasdienai reikalingomis prekėmis supermarketuose.

Supermarketų sąrašas:

www.bonus.is - bene pigiausias maistas

www.samkaup.is - pigus maisto tinklas

www.hagkaup.is - maisto ir buitinės prekės

www.10-11.is - maisto prekės, dirba ilgiau už kitus ir bene brangiausiais

Nakvynės, stovyklavietės

Palapines statome arba pažymėtuose kempinguose, arba ant ūkininkų žemės jiems leidus, arba Islandijos dykynėse leidžiama stovyklauti po vieną naktį toje pačioje vietoje. Konkrečiai dėl paskutinių taisyklių teiraukitės turistų informacijose.

Stovyklavietės po savęs paliekamos, kaip radote.

Kiti nakvynės variantai, dėl kurių geriausia teirautis turistų informacijose:

- miegmaišių vietos arba lovos mokyklų bendrabučiuose, svečių namuose, vasarnamiuose ir viešbučiuose.

Vienas geriausių leidinių apie nakvynes ir lankytinas vietas yra kiekvienais metais leidžiama knyga Arround Iceland (Aplink Islandiją). Nemokamą kopiją galite rasti čia www.heimur.is/world/ arba Turistų Informacijos centruose.

Vienas geriausių internetinių puslapių nakvynei susirasti yra www.accommodation.is/

Aš visada ieškau nakvynės, kad šalia būtų arba šilto vandens telkinys, arba baseinas, arba karšto vandens baseiniukai (džiakuzi.) Po lietingos ir šaltos dienos yra be galo gerai sėdėti šiltame vandenyje, aplink siaučiant vėjui, jei žiemą, tai virš galvos mirgant žvaigždėms.

Sąrašas, kaip pasiruošti žygiui

( Liepos pabaiga, prie Askjos vulkano, Islandijos aukštikalnės )

Atskirai pakalbėsime apie pasirengimą kelių dienų žygiui pėsčiomis.

Kaip balsu mąstė vienas pažystamas islandas vedlys: imsiu vikingų kirvį, eisiu į kalnus ir atiminėsiu sumuštinius iš turistų... Tai būtų tas pats, kas vietoje užkapotų. Pamėginsiu paaiškinti, kodėl: šaltame klimate, kalnuose, 50 km tampa visai padoriu atstumu kelioms dienoms. Profesionalai tą puikiai žino ir gali papasakoti daugiau už mane, aš tik išdėstysiu konkretaus 50 km žygio detales. Pateiksiu įrangos sąrašą taip, kaip jį mums pateikė islandų vedlys.

Aptariama trasa nėra sunki, ja vyksta net maratono varžybos, kur žmonės nubėga per kelias valandas tai, ką mes nukeliavome per tris dienas, bet ar daug skaitytojų gali nubėgti maratono distanciją? Trasa yra labai populiari tarp islandų ir Islandijos svečių. Ji yra tarp Landmannalaugar ir Thorsmork. Visi islandų vietovardžiai turi aiškią prasmę ir dažniausiai apibūdiną vietą. Landmannalaugar pažodžiui yra Pirmųjų Islandijos naujakurių šilto vandens telkiniai, o Thorsmork - šiauriečių dievo Thoro miškas.

Trasos ilgis apie 50 km, nukeliaujama per dvi su puse dienos, atliekamos dvi-trys nakvynės. Dalis tako eina per aukštikalnes, kokie 500-700m virš jūros lygio, šalia ledynų, galimi vėjai, lietūs ir gana žema temperatūra, todėl aprangai ir maistui keliami tam tikri reikalavimai. Žemiau tiesiog pateikiu sąrašą su komentarais:

Drabužiai:

- Batai. Batai turi būti neperšlampami (visiškai neperšlampamų žygio batų nėra, todėl kalbame apie beveik neperšlampamus.) Kuo mažiau siūlių, tuo geriau. Pasiteisina iki pusės gumuoti batai, kaip mums gerai pažįstami kaimiški kaliošai! Batai turi būti išnešioti, o ne nauji, nuo parduotuvės lentynos

- Basučių tipo lengvi, guminiai-plastikiniai batai per akmenuotas upes perbristi.

- Pleistrai pūslėms ant kojų užklijuoti (pariebinta mūsų vedlio. Visiškai palaikau.)

- Kelios poros kojinių

- ŠILTA KEPURĖ (didžiosiomis raidėmis užrašė mūsų vedlys, jam geriau žinoti...) ir pirštinės. Geriausia - mažai peršlampančios. Dvi poros.

- Neperšlampamos ir neperpučiamos kelnės ir striukė-apsiaustas. Man patinka švedų Didriksson, Cintanami firmų lietaus apranga. Ji sulaiko vėją ir lietų, ir kiek įmanoma praleidžia prakaitą. Neperšlampama apranga neturi būti šilta, užtenka, kad būtų sulaikomas vėjas ir vanduo. Kai reikia, nuo šalčio apsirengiame papildomus šiltus drabužius . Žr. nuotrauką, kaip turi atrodyti pasiruošusi grupė. Nuotrauka daryta Rugpjūčio pradžioje:

(nuotraukai tiktų pavadinimas "Ežiukai rūke")

- Dvi poros kelnių. Taip rekomendavo mūsų vedlys, bet man asmeniškai kol kas užtekdavo neperšlampamų ir vėdinamų Didriksson kelnių,

- "Indėniškos" kojų apsaugos, segamos ant blauzdų. Nuotraukoje mūsų vedlys, pirmas iš kairės, dėvi tokias. Padeda braidant sniegu.

- Megztinis arba analogiškas drabužis. Kaip minėjau, naudojamas kai tikrai šalta, pvz., sustojus pailsėti. Kol judama, šalta tikrai nebus.

- O čia lietuviško žodžio nerasiu - fleece sweater. Šiltas golfas? Golfas, aišku, labai lietuviškas žodis...

- Šiltos apatinės kelnės. Dažnai lieka nepanaudotos, bet visko pasitaiko.

- Keli apatiniai marškiniai persirengimui suprakaitavus.

- Apatiniai rūbai, dvi poros arba kiek kam reikia

- Džinsai neturi vietos kalnuose (pariebintu šriftu užrašė mūsų vedlys. Visiškai sutinku.)

Daiktų sąrašas:

- Žemėlapiai neperšlampamuose ir permatomuose aplankuose

- Kompasas. GPS navigatorius yra gerai, bet jo baterijos kartais pasibaigia, pats prietaisas kartais sugenda ar sulaužomas. Kompasą sulaužyti kiek sunkiau.

- Žiūronai.

- Foto/video kamera. Ir atsarginės baterijos, foto/video juostelės, atminties kortelės.

- Vaistinėlė. Kiekvienas sprendžia pats, bet gerai turėti: termometrą, kremo nuo sušutimo, pleistrus, bintus, dezinfekavimo priemones(pvz., medicininis spiritas), žirkles.

- Nuskausminantys vaistai

- Lūpų apsauga nuo šalčio, vėjo (pariebinta autoriaus.)

- Losjonas nuo įdegimo ir akiniai nuo saulės (tikėkimės, jų prireiks!)

- Muilas

- Mažas rankšluostis

- Dantų šepetukas ir dantų pasta

- Tualetinis popierius

- Konteineris vandeniui. Priklausomai nuo žygio ir fiziologijos, Islandijoje man užtekdavo 0,5l-2l vandens. Todėl užtenka poros pusės litro ar litrinių buteliukų nuo koka-kolos.

- Kišeninis peilis

- Žygio lazdos (Hiking sticks)

- Žibintuvėlis - kadangi keliavome Rugpjūčio pradžioje, kai saulė Islandijoje beveik nenusileidžia ir šviesu kiaurą dieną, tai žibintuvėlio nereikėjo.

- Įrankis nagams karpyti

- Siūlai ir adata

- Lipni juosta. Dažnai lipnia juosta galima bent laikinai susiremontuoti visokius trūkimus, plyšimus ir pan. turistinėje įrangoje.

- Palapinė, miegmaišis, primusas, indai ir stalo įrankiai. Pakomentuosiu: mes ėmėme tik miegmaišius, nes nakvodavome turistiniuose nameliuose. Vietos juose turi būti užsakomos iš anksto. Nameliuose buvo indai ir stalo įrankiai.

- Kuprinė. Bet kuri neperšlampama, šiuolaikinė kuprinė su uždengimu nuo lietaus.

- Neperšlampamas plastikinis(polietileninis) maišas, kuris dedamas į kuprinę, o visi daiktai dedami į tą maišą.

- Termosas su kava/kakao. Aš nenaudojau, bet gerai turėti.

- Šakutė, šaukštas

Maistas

Pusryčiai:

Pvz.: 100g "muslio" + kavos/kakao puodelis ir dvi riekės traškučių su sviestu ir sūriu

Pietūs:

Pvz.: 2 riekės duonos su paštetu arba rūkyta mėsa + sriubos puodelis ir truputis šokolado

Vakarienė:

Makaronai, 300g su mėsa ir dvi riekės traškučių su sviestu ar pan.

Nesineškite maisto, kurio sudėtyje yra daug vandens ir kuris yra sunkus. Šiais laikais yra gaminamas specialus turistinis maistas, kuris kad ir brangus, bet yra nuvandenintas (dehidratuotas), todėl lengvas ir negendantis ar beveik negendantis.

Taip pat gerai turėti:

- Kakao vakarais ir truputi biskvitų

- Romo ar viskio ar konjako gurkšnį prieš miegą

- Apie 100g šokolado dienai

- Apie 100g džiovintų vaisių dienai

Taip pat maisto nelaimės atvejams:

- Gliukozė

- Šokoladas

- Riešutai

Toliau tiesiog pacituosiu mūsų vedlį:

"...į kalnus visada pasiimi šokolado ir džiovintos žuvies...Nedarykite pradedančiųjų klaidos - neprisikraukite per sunkios kuprinės. Neimkite pilnos dantų pastos pakuotės ar kvepalų...

Savo kuprinę pakuoju taip: į kuprinę įdedu didelį polietileninį maišą ir visus daiktus dedu maišan. Miegmaišį dedu į dugną, nes jo reikės tik nakčiai. Viršuje dedu pirštines, kepurę, drabužius nuo lietaus ir kitus daiktus, kurių prireikia žygio metu...

Pats svarbiausias dalykas yra gerai pranešioti turistiniai batai. Prieš žygį batus būtina sutepti specialiomis vandens nepraleidžiančiomis priemonėmis. Dauguma naujų batų reikalauja būti tepami specialiu Gore-Tex tepalu, arba kitaip jie praleis vandenį arba apskritai sugadinsite batus... Svarbi taisyklė yra tikėtis visko ir būti gerai pasiruošusiam, nes Islandijos aukštikalnėse jus gali užklupti bet koks oras bet kokiu metų laiku..."

Kelios pastabos dėl mitybos principų:

Kaip matote iš aukščiau pateikto sąrašo ir islandų vedlio pastabų, maistas turi būti kaloringas ir lengvas. Internete galima rasti daug informacijos, kokie maisto produktai tinka tokiems žygiams. Mano patirtis yra tokia, kad, sakysime, dienos žygiui aukštikalnėmis, 20km atstumui, užtenka vandens ir poros pakelių Nestle dražė, kuri turi ar ne 2000 Kj/100g (TBD - patikrinti) Kiti kaloringi produktai - šokoladai, riešutai, musli ir pan. Vietoje pieno imami pieno milteliai. Sunkūs metaliniai konservai - praeito amžiaus išradimas, šiais laikais naudojama džiovinta, dehidratuota ar kitaip konservuota mėsa.

Kelių dienų žygiui vitaminai nebūtini. Islandijos sąlygomis, temperatūrai retai pakylant virš 15 laipsnių, kelias dienas išlaikysite ir gendantį maistą, kaip mažas sviesto pakelis, duonos paplotėliai ir pan.

Pastabos dėl laipiojimo ledynais:

Laipioti ledynais, landžioti po ledo uolas be specialios alpinistinės įrangos, patirties ir, geriausia, islandų vedlio - NEGALIMA. Taškas.

Linkiu Jums smagaus žygio!

Spauskite nuorodą> Maršrutai

Page updated

Google Sites

Report abuse