Klausimai - atsakymai
Ką mums duoda Krikštas?
Suvienija su Kristumi;
Naikina gimtąją ir visas iki Krikšto padarytas asmenines nuodėmes;
Per jį tampame Bažnyčios nariais.
Kas yra gimtoji nuodėmė, kad ją reikia nuplauti net kūdikiui?
Gimtoji nuodėmė nėra asmeninė nuodėmė, ji perduodama kartu su žmogiškąja prigimtimi, žmogui gimstant, dėl to ji yra būdinga kiekvienam. Gimtoji nuodėmė vadinama „nuodėme“ analogine prasme: tai „įgyta“, o ne „padaryta“ nuodėmė, būsena, žmogiškos prigimties sužeistumas, o ne veiksmas. (KBK)
Kodėl krikštijami kūdikiai? Ar ne geriau palaukti, kad vėliau pasirinktų patys?
Tėvai turi neatimamą teisę ir pareigą vaikus ugdyti pagal savo įsitikinimus.
Vaikai nesirenka žymiai daugiau dalykų, tačiau dėl jų paprastai nekeliamos jokie priekaištai: vaikas nesirenka tėvynės, tėvų, vardo, pavardės, vaikui tam tikra prasme „primetami“ tėvų mitybos įpročiai, rūbai, vaikai dažniausiai nesirenka gydymo būdų ar į kokį darželį /mokyklą eiti. Kodėl gi neleisti suaugti ir rinktis pačiam? Todėl, kad yra dalykų, kurie nelaukia, kol vaikas sulauks brandos. Todėl, kad tėvai iki tos brandos yra atsakingi už savo vaikus ir privalo jiems duoti tai, ką tik gali geriausia. Šiuo principu vadovaujasi ir krikščionys tėvai – duoti tai, ką vaikui galima duoti geriausia, pasiūlyti draugystę su Dievu ir Jo nepelnytai mums teikiamas dovanas. Galbūt kūdikių krikšto (o vėliau apskritai religino auklėjimo) svarbą padės suprasti vieno vyskupo klausimas, paremtas žydų tautos istorija... Klausimas toks, - o kas jei žydai begdami iš tremties savo kudikiams būtų sakę, suaukit ir tada spręskit, kurioje šalyje norit gyventi?
"Kūdikius ir mažus vaikus krikštijame todėl, kad tęsiame nuo seno galiojusią tradiciją dieviškomis dovanomis aprūpinti savo šeimų narius, kad Viešpaties gyvybė ir galia bei dovanotas tikėjimas padėtų bręstančiai asmenybei augti ir skleistis. Šeima įsipareigoja padėti krikščioniui augti, parodyti Dievo meilę per mylinčias rankas ir širdis, drauge melstis ir parodyti krikščioniškų vertybių lobius." (http://www.katedra.lt/krikstas/)
KRIKŠTATĖVIAI
Reikalavimai krikštatėviams
Kan. 874 § 1. Būtina, kad asmuo, norintis tapti krikštatėviu, atitiktų šias sąlygas:
Jį būtų parinkęs pats krikštijamasis, jo tėvai ar juos atstojntys asmenys, arba, tokių nesant, klebonas arba krikšto teikėjas. Parinktasis privalo suvokti šias pareigas bei turėti intenciją jas tinkami vykdyti;
Būtų sulaukęs šešiolikos metų amžiaus, nebent diecezijos vyskupas būtų nustatęs kitą amžiaus ribą arba klebonas ar sakramento teikėjas manytų, kad, esant teisingai priežasčiai, reikia padaryti išimtį;
Būtų katalikas, jau priėmęs Sutvirtinimą bei šventosios Eucharistijos sakramentą, gyvenantis pagal tikėjimą ir priiimamas pareigas;
Nebūtų suvaržytas kokios nors teisėtai uždėtos ar paskelbtos kanoninės bausmės;
Nebūtų krikštijamojo tėvas ar motina.
Šaltinis: http://iteadjmj.com/LIBROSP/cickodeksas.pdf
Krikštatėvių pareigos. Krikštijamajam kiek įmanoma, turi būti parenkamas krikštatėvis, kuriam priklauso:
Padėti suaugusiam krikštijamajam įkrikščionijime;
Kartu su tėvais atnešti krikštui krikštijamą kūdikį;
Rūpintis, kad pakrikštytasis gyventų krikščionišką, su Krikštu suderinamą gyvenimą ir ištikimai vykdytų su juo susijusias pareigas. (pgl. Kan. 875)
Ar krikšto tėvai privalo būti susituokę?
Krikšto tėvai neprivalo būti tarpusavyje susituokę. Išvis neprivalo būti susituokę. Bet jei jau žmonės gyvena santuokoje (nebūtinai vienas su kitu), tai turi būti priėmę Santuokos sakramentą. Reikalavimas yra ne būti susituokusiam, o gyventi pagal tikėjimą ir prisiimamas pareigas. Vienas svarbiausiį uždavinių krikštatėviams – būti vaikui krikščioniško gyvenimo pavyzdžiu.
Ar būtinai turi būti du krikšto tėvai?
Nors tradiciškai kviečiamas krikštatėvis ir krikštamotė, kurie tam tikra prasme atspindi žemiškąją šeimą, Kanonų teisės kodeksas kalba, kad leidžiama kviesti tik vieną krikštatėvį arba krikštamotę.
Ar galima krikštyti vieniems krikštatėviams 2 vaikus, pvz. tos pačios šeimos sesutes?
Galima.
Ar gali krikštamote tapti besilaukianti moteris? Sako yra prietarai…
Žr. reikalavimus krikštatėviams aukščiau. Kūdikiu palaiminta moteris, jei tik pati nesivadovauja prietarais ir atitinka krikštatėviams keliamus reikalavimus, krikštamote tapti GALI. Jei vadovaujasi prietarais – ne, nes šis kertasi su trečiuoju reikalavimu – “gyvenantis pagal tikėjimą ir priiimamas pareigas;”
Katekizmas (KBK) apie prietaringumą teigia: 2111 Prietaringumas yra iškreiptas religinis išgyvenimas ir jį lydintis elgesys. 2116 […] Horoskopų patarimai, astrologija, būrimas iš rankos (chiromantija), pranašingų ženklų ir likimų aiškinimas, aiškiaregystė, mediumų paslaugos tik maskuoja norą valdyti laiką, istoriją, galiausiai ir žmones, o drauge padaryti sau palankias paslaptingas jėgas. Visa tai nesiderina su vien Dievui privaloma garbe ir mylinčio Dievą baimės kupina, vien Jam priklausoma mūsų pagarba.
Ar krikštatėviu katalikui gali būti kitos konfesijos krikščionis, pvz. stačiatikis/ortodoksas? O musulmonas?
Ne. Žr. Kan. 874 § 1. Būtina, kad asmuo, norintis tapti krikštatėviu, atitiktų šias sąlygas: 3.Būtų katalikas, jau priėmęs Sutvirtinimą bei šventosios Eucharistijos sakramentą, gyvenantis pagal tikėjimą ir priiimamas pareigas;
Tai susiję su prisiimamomis pareigomis – būti to tikėjimo, kuriame vaikas pakrikštytas liudytoju. Kitos konfesijos krikščionis kataliko krikšte gali būti ne krikštatėviu, o liudytoju.
Šaltiniai: KBK 404, 419.