Pirmiausiai - nusiteikite geranoriškai ir pozityviai.
Būkite aktyvūs - pasveikinkite savo mokinius elektroninėje mokymosi erdvėje, papasakokite jiems ką nors apie save - savo pomėgius, knygą, kurią dabar skaitote, savo jausmus, kylančius dėl naujų mokymosi aplinkybių, dėl darbo neįprastomis darbo sąlygomis ir t.t.
Aprašykite ir papasakokite, kaip bus organizuojamas jūsų dėstomo dalyko nuotolinis mokymas ir ko tikitės iš mokinių, kokie jūsų tikslai. Jūsų išankstinis pasiruošimas padės mokiniams pasijusti tvirčiau.
Aptarkite su mokiniais, kokios yra Jūsų ir mokinių mokymo(si) galimybės nuotoliniu būdu ir kokios mokymo(si) formos jums visiems tinkamiausios. Jeigu absoliuti dauguma turi kompiuterius arba mobiliuosius telefonus su interneto ryšiu, mokymo(si) aplinka gali persikelti į:
✓ elektroninius dienynus; ✓ Skype; ✓ Moodle ar kitas panašaus pobūdžio platformas ✓ socialinių tinklų aplinkas; ✓ elektroninį paštą; ✓ kitus, jau jūsų naudojamus bendravimo ir bendradarbiavimo IKT būdus. * Galima naudoti kelias technologijas kartu, jei tai padės pasiekti geriausio rezultato.
Veiklos gali būti atliekamos tiek individualiai, tiek poromis, grupėmis.
Pagal Jūsų pamokų plane numatytas pamokas skiriate mokiniams užduotis (klausimai, uždaviniai ir panašiai), kurias, atlikę raštu, mokiniai atsiunčia Jums. Užduotis galite rasti įvairiuose šaltiniuose, kuriuos geranoriškai yra atvėrę įvairūs užduočių kūrėjai ir savininkų fondai (sąrašas yra skelbiamas), Nacionalinė švietimo agentūra (Ugdymo Sodas, įvairių mokinių pasiekimų patikrinimų, konkursų užduotys). Rekomenduojame pasiūlyti mokiniams atlikti tik dalį iš Jūsų paskirtų užduočių – pavyzdžiui: „Iš pateiktų 10 klausimų pasirinkite ir atsakykite į 5 klausimus. Kiekvienas teisingas atsakymas bus vertinamas 2 balais. Papildomai atsakyti klausimai gali pagerinti pažymį, jei pirmuose penkiuose klausimuose būtumėte padarę klaidų“.
Pagal Jūsų pamokų plane numatytas pamokas skiriate mokiniams mažos apimties kūrybines užduotis: naujai temai paruošti PPT pateiktį (pavyzdžiui, apie nagrinėjamą reiškinį, procesą, asmenybę ar panašiai); parašyti trumpą (pavyzdžiui, 10 sakinių) pasirinktos asmenybės veiklos biografiją; sukurti schemą; lankstinuką; skrajutę ir panašiai.
Skiriate mokiniams veiklas, susijusias su Jūsų dėstomu dalyku bei mokinių artimiausia gyvenamąja aplinka (mažieji kraštotyros darbai). Tokia užduotis gali apimti 2 – 4 (ar daugiau) pamokų. Mokiniai, naudodamiesi internetu, renka medžiagą apie gyvenamąją vietovę ir kuria pristatymus elektroninėje erdvėje. (pavyzdžiui, „Mūsų regiono augmenija“, „Mūsų regiono dirvožemio cheminė sandara“, „Mūsų regiono atsinaujinantys energijos šaltiniai“).
Skiriate mokiniams mokslo tiriamuosius darbus, kurių atlikimo trukmė – 4 – 6 pamokos. Mokiniai pasirinkta ir su Jumis aptarta tema renka medžiagą ir ruošia rašto darbą (rekomenduokite daryti jį iliustruotą).
Skiriate mokiniams integruotas, kelis mokomuosius dalykus apimančias užduotis, kurias jie atlieka, pasinaudodami kelių vadovėlių medžiaga, internetu ir kt. Pavyzdžiui, nagrinėja atskirą Lietuvos regioną įvairiais požiūriais (gamtiniu, istoriniu, politiniu, ekonominiu); nagrinėja tam tikros ekonominės ar kultūrinės veiklos raišką Lietuvoje (istorija, geografija, chemija, fizika, biologija, matematika).
Organizuojate konkursus, viktorinas, kurių užduotis gali kurti ir patys mokiniai, kaip namų darbą.
* Neskaitykite paskaitų. Rekomenduojama vengti paskaitų formos, būti šiek tiek žaismingais ir įtraukti istorijas, paveikslėlius, pavyzdžius bei ekskursus, kad būtų skatinamas prasmingas bendravimas su savo mokiniais. Galima sukurti ne ilgesnį kaip 20 minučių trukmės mokomąjį filmuką ar mokomųjų vaizdo įrašų seriją. Tikėdamiesi staigmenų vaikai įsitraukia ir vertina savo mokytojo pastangas.
* Paaiškinkite skiriamas užduotis. Mokiniai, pradėdami mokytis nauju būdu, gali painiotis, ne visada suprasti, kas yra užduota kaip privaloma veikla, kas yra tik rekomendacijos, patarimai. Dėl to pateikite jiems kuo aiškesnes instrukcijas dėl privalomų veiklų, joms atlikti skirtų terminų ir dėl vertinimo.
* Naudokite internetinius išteklius. Internete yra daugybė medžiagos - jūs galite ja pasinaudoti. Svarbu padėti mokiniams suprasti, kaip nustatyti, kurie šaltiniai yra pagrįsti ir patikimi, o kurie - ne.
Teikite grįžtamąjį ryšį. Grįžtamasis ryšys yra svarbus kiekvienoje pamokoje, bet kai mokote internetu, tai dar vienas būdas užmegzti asmeninį ryšį su mokiniais. Reguliarus konstruktyvus grįžtamasis ryšys padeda mokiniams greitai atpažinti elgesį ar įgūdžius, kuriuos reikia tobulinti ir taip pat verčia jaustis besimokančios bendruomenės dalimi. Rekomenduojama sukurti klasės forumą ar diskusijų aplinką pasirinktoje platformoje ar socialiniame tinkle, kad mokiniai galėtų palaikyti ir konsultuoti vieni kitus. Nuotolines pamokas lankantys mokiniai turi jausti ryšį su klase, mokytoju ir savo klasės draugais - ne tik mokytis, bet ir mėgautis patirtimi.
Mokinių atliktų užduočių vertinimas bus paprastesnis, jei, skyrę užduotis, kartu pateiksite ir vertinimo paaiškinimą – kiek balų bus skiriama už visos užduoties ar užduoties dalies atlikimą; kaip vertinsite projektines, kūrybines veiklas, grupės darbą. Rekomenduojama vertinti kiekvienos pamokos metu atliktas mokinių užduotis – tai padės išlaikyti mokinių dėmesį mokymuisi. Jei skiriate mokiniams kelių pamokų trukmės užduotis, paprašykite siųsti atliktus darbus tarpiniam atsiskaitymui.
Būkite pasiekiami. "High-touch is more important than high-tech," t.y. aukšto lygio pasiekiamumas yra svarbesnis už aukštąsias technologijas. Raginkite savo mokinius ir, esant reikalui, jų tėvus paskambinti, jei jiems reikia neatidėliotino patarimo. Jei mokinys išgyvena krizę ar jam reikia patarimo – suteikite jam pagalbą.
Rekomenduojama mokiniams ir tėvams pranešti, kada būsite matomi ir pasiekiami, tačiau taip pat patartina nustatyti, kaip mokiniai galėtų susisiekti su jumis ne pamokų metu. Galima bendrauti su mokiniais žinutėmis, pranešimais, sukurti grupę, forumą socialinių tinklų pagalba. Gera komunikacija padeda mokiniams pamatyti, kad mokytojas vertina jų įsitraukimą. Vis dėl to nepamirškime - turime mokyti vaikus savarankiškumo ir drąsos priimti sprendimus.
Be to, vaikai turi išlaikyti mokymosi ritmą ir režimą – derinti mokymąsi su poilsiu, laisvalaikiu, kito pobūdžio veiklomis.. Pasiūlykite mokiniams įprastais atvejais kreiptis į Jus Jūsų pamokų tvarkaraštyje tam mokiniui skirtu laiku. Tai padės išvengti didesnės suirutės ir netikrumo jausmo. Vaikams svarbu jausti bent dalinį rutinos išlikimą – tai suteikia daugiau saugumo. Pagrindinė bendravimo forma nuotoliniame mokyme – neakivaizdi. Mokytojai sukelia užduotis bei nuorodas, kur galima rasti informacijos joms atlikti sutartoje platformoje, mokiniai – sukelia atliktas užduotis iki nurodyto termino. Mokytojas parašo vertinimą, kurį, esant būtinybei, pakomentuoja 1- 2 sakiniais. Ugdykime mokinių savarankiškumą.
Dėl mokymo(si) formų kaitos nerimauja ir mokinių tėvai. Telefono skambučio naudojimas proceso metu nėra geriausias sprendimas, bet visos technologijos gali būti naudingos nuotolinio mokymo(si) metu. Pasinaudodami e-dienyno galimybėmis, bendraukite su tėvais: informuokite juos, kokiais būdais bendrausite su mokiniais ir kokias mokymo(si) veiklas esate numatę. Pakvieskite juos bendradarbiauti – įsitraukimas į veiklą mažina nežinojimą, tuo pačiu – nerimą.
Suderinkite su kolegomis – tai pačiai klasei dėstančiais mokytojais – mokymosi organizavimo procesą („pamokų tvarkaraštį“) bei užduočių, skiriamų mokiniams, apimtis. Galbūt, tai geriausias laikas stiprinti integruotą mokymą(si)?
Nuotolinio mokymo strategijų naudojimo bet kurioje klasėje esmė yra aiškiai išsikelti tikslą - ko norite išmokyti, ir tada pasirinkti technologiją, o ne atvirkščiai.
Galimybė mokiniams šiek tiek sužinoti apie jus iš jūsų istorijų bei aiškiai pateiktos užduotys yra svarbu bet kokio mokymosi procese. Naudodami šias strategijas sukursite teigiamą aplinką savo klasėje - nesvarbu, kokia ji būtų, akivaizdi ar virtuali.
Kai pradedate mokymus interneto pagalba, tiesiog atminkite, kad pirmas ir paskutinis dalykas, kuriuos Jums reikia padaryti, yra išlaikyti mokinių dėmesį. Mokymas internetu reikalauja ne tik iš naujo permąstyti pamokos medžiagą, bet ir pristatyti save kaip mokytoją.
Būtina yra atsižvelgti į savo mokinių išraiškas, jų kūno kalbą ar grįžtamąjį ryšį, o ne vien tik susitelkti į turinį ir nekreipti dėmesio į tai, ar mokiniai dirba su medžiaga.
Sudėtingos ir neįprastos situacijos, pasitelkus kūrybiškumą ir patirtį, gali virsti naujų, kitoniškų, netikėtai sėkmingų praktikų pradžia. Panaudokite šį laiką apmąstydami galimas kitokio mokymo bei vertinimo formas, atlikdami seniai numatytas, bet dėl įtemptos darbotvarkės nespėtas vykdyti projektines, mokinių kūrybines, integruotas tarpdalykines veiklas.
Progimnazijos mokytojai nuolat mokosi naudotis virtualia aplinka ir papildomomis el. priemonėmis. Jie privalo įsitikinti, kad jas tinkamai valdo ir mokiniai.
Mokytojai nuotoliniu tiesioginiu (sinchroniniu) pamokų metu reguliariai kalbasi su mokiniais ir konsultuoja juos pamokos tema, įsitikindami, ar mokiniai ją supranta. Jei organizuojamas mišrus mokymo(si) būdas, siūloma namuose esantį mokinį įtraukti naudojantis belaidėmis ausinėmis, kad mokinys galėtų stebėti pamokos eigą bei netrukdytų klasės veiklos, o kilus neaiškumams galėtų paklausti mokytojo.
Siūloma sudėtingesnį pamokos turinį skaidyti į smulkesnes dalis ir būti pasiekiamiems dažniau nei tik užsiėmimų metu (galima nurodyti laiką).
Atsižvelgti į skiriamų namų darbų apimtį, įvertinant, kad namų darbai taip pat ruošiami kompiuteriu.
Skirti kuo daugiau su kompiuterių ekranais nesusijusių, laisvų, kūrybiškumą skatinančių, užduočių – tuomet liktų daugiau galimybių įkvėpimui ir motyvacijai, o ne vadovavimui ar kontrolei.
Įspėjus mokinius, jų tėvus ar kitus mokinio atstovus, rekomenduojama daryti dalyko dėstymo dalies (ne visos pamokos, kur dalyvauja mokiniai) vaizdo įrašus, sudarant galimybę peržiūrėti pamokų įrašus bet kuriuo metu. Vaizdo įrašą mokytojas turėtų skelbti tos klasės mokiniams „Google Classroom“ el. virtualioje aplinkoje ir (ar) el. dienyne.
Skirti laiko namų darbams aptarti, stiprinant motyvaciją, pabrėžiant, kas atlikta gerai, o kas tobulintina.
Progimnazijos vadovai ir mokytojai turi užtikrinti mokiniams ir jų tėvams lengvai prieinamą nuotolinių užsiėmimų tvarkaraštį.
Suteikti lankstumo namų darbų atlikimo ir pateikimo galimybėms ir t. t.
Klasės vadovui rekomenduojama sudaryti mokinio dienos planą (kada keliamasi, kada ruošiamasi, kokiu metu dalyvaujama pamokose, kada atliekami namų ar klasės darbai), surašant kasdienius darbus, ir mokinio įsipareigojimus.
Hibridinis mokymas - kai ugdymo proceso metu lygiagrečiai vyksta kontaktinis ir nuotolinis mokymas, t.y. pamokos metu dalyvauja tiek vaikai, besimokantys iš namų, tiek esantys klasėje. Žinoma, tam kad tokios pamokos vyktų sklandžiai, o vaikai, net ir prisijungę per nuotolį, galėtų visavertiškai dalyvauti, svarbu tinkamai pasiruošti pamokai ir pasirengti reikiamą technologinę įrangą mokykloje.
Reikėtų atkreipti dėmesį, jog hibridiniam mokymui didelės įtakos turi tai, jog pamokoje dalyvauja dvi skirtingos mokinių grupės, neturinčios tiesioginio fizinio kontakto tarpusavyje, o tai apriboja mokymo metodų pasirinkimą. Tad svarbu tinkamai suplanuoti pamokas, parinkti atitinkamus metodus ir jų pritaikymo būdus. Dažnu atveju, organizuojant mokymo procesą, reikalingas mokytojo kūrybiškumas. Planavimo procese pamoką siūloma skaidyti į mažesnes veiklas, jas įtraukiant į scenarijus. Vertinga gerai apmąstyti tokių pamokų tvarkaraščius, daryti po dvi pamokas iš eilės (nes reikalingas pasirengimas), o pamokų tvarkaraščiai mokiniams, esantiems namuose ir klasėje, gali skirtis. Pažymėtina, jog taikant hibridinį mokymą galima bendrauti su mokiniais nuotoliniu būdu tiek sinchroniškai (vykstant veikloms nustatytu laiku, pavyzdžiui, vaizdo konferencijos naudojantis vaizdo bendravimo sistemomis), tiek asinchroniškai (kai bendraujama el. paštu, žinutėmis virtualiojoje mokymosi aplinkoje, el. dienyne ir kitomis IKT priemonėmis konkrečiai nenustatytu laiku). Atsižvelgiant į J. Spencer (2020) ir kitų mokslininkų pateiktus siūlymus, galimi įvairūs hibridinio mokymo scenarijai (lentelė).
„Skirtingi takeliai“ (1 pav.). Mokytojas gali padalyti klasę į dvi grupes (grupę namuose, grupę klasėje) ir su jomis dirbti individualiai. Su grupe namuose mokytojas galėtų dirbti asinchroniškai, tai yra iš savo kompiuterizuotos darbo vietos vaikams pateikti savarankiško darbo užduotis (pavyzdžiui, peržiūrėti vaizdo paskaitą, perskaityti vadovėlio dalį, atlikti užduotį virtualioje aplinkoje ir pan.) bei esant galimybei juos konsultuoti asinchroniniu būdu. Kad vaikai dirbtų tuo pačiu metu, galima nustatyti užduočių pateikimo laiką (pateikimo laikas matomas užduočių atlikimo dokumente, o dalyje sistemų galima atlikti reikiamus nustatymus). Sinchroninis bendravimo būdas, nors ir galimas, bet pamokos metu gali būti gan komplikuotas. Esant poreikiui, mokytojas gali papildomai asinchroniniu būdu bendrauti su mokiniais nuotoliniu būdu ir ne pamokos metu.
Bendradarbiavimas (2 pav.). Esant tinkamoms technologijomis bei parinkus atitinkamus mokymo metodus, galima siekti suburti klasėje ir namuose esančias mokinių grupes bendrai veiklai. Pavyzdžiui, taikant paskaitos metodą ir turint tinkamą vaizdo kamerą, mokytojui aiškinant pamokos teorinę dalį, ją galima transliuoti vaikams namuose, atsakyti į mokinių klausimus (prisijungę mokiniai klausimus gali pateikti ne tik sinchroniškai, bet ir virtualiuose pokalbių kambariuose, sukurtose formose, telefono žinutėmis ir panašiai). Mokiniams atliekant darbus grupėmis, bent daliai klasės mokinių naudojantis prieiga prie kompiuterinės technikos, galima sukurti „virtualius kambarius“, kuriuose mokiniai kartu atliktų užduotis.
Bendradarbiavimo scenarijuje būtų aktuali ir pagalba mokytojui. Ją galėtų teikti mokiniai savanoriai, tėvai savanoriai, mokytojo padėjėjai ir panašiai. Pagalba, teikiama klasėje, gali būti įvairi. Vienu atveju, tai gali būti susiję su tinkamu technikos, programinės įrangos veikimu. Kitu atveju, jei yra tik pavienių mokinių, kurie dirba namuose, padėjėjas galėtų juos prijungti prie klasės veiklos, naudodamasis vaizdo bendravimo sistemomis, ir tuomet funkcionaliai taptų ne mokytojo, bet mokinio, esančio namuose, padėjėju – turėdamas techninę įrangą (pvz., nešiojamąjį kompiuterį su kamera ir pan.), būdamas šalia mokytojo ar pirmoje klasės eilėje, padėtų nuotoliniu būdu dalyvaujančiam mokiniui stebėti klasės veiklą (stebėtų transliaciją, pasuktų kamerą, perduotų klausimus, kartu jungtųsi veikti grupėmis, perduotų prašymus ir pan.). Mokytojas gali organizuoti įprastą kasdienę kontaktinę pamoką, tik skirdamas papildomo dėmesio ir padėjėjui, ir „už jo“ esantiems vaikams (pasiruošimo pamokai metu nuskenuoja užduotis, paskelbia pristatymo skaidres virtualiojoje mokymosi aplinkoje, atrenka tinkamiausius metodus ir pan.). Ateities vizijoje tokiu asistentu gali tapti ir atitinkama automatinė įranga.
Mišrusis būdas. Aptarti „Skirtingų takelių“ ir „Bendradarbiavimo“ scenarijai yra gan priešingi vienas kitam, tad dažnu atveju mokytojas derintų tinkamiausias abiejų scenarijų galimybes pamokoje, o dalis veiklų mokiniams organizuojama kartu, dalis atskirai. Pavyzdžiui, vaikams, esantiems namuose, skiriamas specialus projektas, kurį jie gali atlikti atskirai (individualiai), o projektų pristatymai gali jau vykti bendroje vaizdo konferencijoje ir mokiniams, esantiems klasėje, pristatomi gyvai.
Galimas mišriosios pamokos scenarijus:
● Vaizdo transliacija: mokytojas pateikia pamokos tikslą, paaiškina pamokos temą, atsako į mokinių klausimus.
● Užduočių atlikimas: mokiniai skirstomi į atskiras grupes klasėje ir namuose, kad atliktų mokytojo suformuluotas užduotis.
● Vaizdo transliacija: mokiniai pristato atliktas užduotis, mokytojas komentuoja.
● Refleksija: mokiniai atsako į mokytojo sukurtos formos (pvz., „Google Form“) klausimus.
● Namų darbai: pateikiama užduotis iš vadovėlio ar skaitmeninių mokymo priemonių (SMP).
Nuotolinis mokymas. Esant dideliam skaičiui mokinių, dirbančių namuose, galimas mokinių mokymas tik nuotoliniu būdu. Mokykloje esantys mokiniai taip pat turi turėti technines galimybes jungtis prie nuotolinio mokymo aplinkos klasėje, o esant poreikiui, mokiniai mokykloje gali kreiptis į mokytoją ir gyvai. Tada visa klasė dirba tik nuotoliniu būdu, nepriklausomai nuo to, kur jie yra. Esminis skirtumas tas, jog mokiniai, esantys klasėje, gali kontaktuoti su mokytoju, turėti socialinį kontaktą tarpusavyje. Kaip organizuoti nuotolinį ugdymą, patarimai pateikti aukščiau.