Ugdant specialiuosius poreikius turinčius mokinius
Nežinome, kaip seksis mūsų vaikui mokytis, draugauti, išlaikyti egzaminus ar groti koncerte, tačiau turime žinoti, sau ir būtinai vaikui kartoti nuolatinę „mantrą“ – viskas bus gerai.“ Aušra Kurienė, „Kaip užauginti žmogų“
EMOCINIAI POREIKIAI
1. Supraskime, kokius jausmus jaučiame mes ir mūsų mokiniai.
2. Puoselėkime emocinį ryšį, kurkime saugumo jausmą, bendradarbiavimo atmosferą ugdymo(si) procese.
3. Orientuokimės į kokybę ir pozityvumą, o ne į kiekybę ir klaidas.
IŠŠŪKIAI IR GALIMYBĖS
Visų pirma - sustokime ir susimąstykime, kokiame kontekste esame mes ir mūsų mokinys? Reikia suprasti, kad vaikas turi „susigyventi“ su nauja situacija, naujais reikalavimais. Jam labiausiai reikia saugumo, mūsų paramos ir supratimo bei pagalbos iš naujo sudėlioti savo pasaulį.
Orientuokimės į palankaus emocinio mikroklimato kūrimą, vykdant nuotolinį ugdymą(si).
Kurkime galimybes mokiniams dirbti grupėje nuotoliniu būdu, pvz. atlikus savo užduoties dalį, perduoti (persiųsti) ją tęsti kitam.
Sparčiau besimokantys mokiniai gali padėti kitiems. Sudėtingos situacijos akivaizdoje, vaikai turi galimybę mokytis bendruomeniškumo, palaikymo.
Mokiniams svarbu mokytis savo tempu, gauti poreikius ir gebėjimus atitinkančias užduotis, nepervargti. Pradinėse ir progimnazijos klasėse nerekomenduojami namų darbai, nes daug užduočių mokiniai atliks savarankiškai. Orientuokimės į kokybę, o ne į kiekybę.
Pagalvokime apie alternatyvius atsiskaitymo būdus, galimybę kaupti balus, pastangų, nuolatinio mokymosi įvertinimą. Akcentuokime pažangą, padrąsinkime mokinius.
Svarbu atsižvelgti į kiekvieno vaiko individualius poreikius, išgales ir ugdymo(si) galimybes.
Tikslinga pagalba padeda vaikams pasijusti sugebančiais, palaiko mokymosi motyvaciją.
Mes padedame, kai:
MOKINIAMS, TURINTIEMS GIRDIMOJO SUVOKIMO SUTRIKIMŲ:
KUO VAIKAS MAŽESNIS, TUO SVARBESNIS GLAUDUS BENDRADARBIAVIMAS SU MOKINIŲ TĖVAIS. PAAIŠKINKITE JIEMS, KAIP VYKS UGDYMO(SI) PROCESAS IR KAIP JIE GALI PADĖTI SAVO VAIKAMS:
DOMĖDAMIESI TUO, KĄ JIE MOKOSI;
PADĖDAMI PLANUOTI DIENOTVARKĘ;
PADRĄSINDAMI.
Surašome nurodymus, instrukcijas, nubraižome schemas, kuriomis mokinys gali pasinaudoti klausydamasis aiškinimo.
Pasitiksliname ar vaikas suprato žodines instrukcijas, sąvokas.
Skatiname klausti, jei nesuprato žodinių nurodymų, paaiškinimų.
MOKINIAMS, TURINTIEMS REGIMOJO SUVOKIMO SUTRIKIMŲ:
Vengiame sudėtingos, nepakankamai aiškios simbolinės vizualinės informacijos.
Mokome sumažinti vizualinių stimulų kiekį darbo lape ar knygoje, palikti tik tą vietą, kuri tuo momentu reikalinga darbui.
Paryškiname tamsesniu šriftu ar kita spalva mokinio painiojamus elementus (panašias raides, skaičius, rodykles, kampus ir kt.), tekste pabraukiame svarbiausią informaciją.
MOKINIAMS, KURIEMS SUNKU ĮSIMINTI:
Naują instrukciją pateikiame po ankstesnės užduoties atlikimo.
Skatiname mokinį žymėtis svarbiausią informaciją. Mokome susidaryti esminės informacijos santrauką, planą, schemą, korteles, užuominų lentelę ir jais naudotis.
Mokome naudotis papildoma informacija (žodynais, žinynais, enciklopedijomis).
MOKINIAMS, KURIEMS SUNKU SUSIKAUPTI:
Orientuojamės į trumpų užduočių pateikimą ir siekiame jų užbaigimo, o ilgesnes ir sudėtingas suskaidome etapais / dalimis arba padedame mokiniui susidaryti užduočių atlikimo planą.
Aptariame vieno etapo (užduoties dalies) atlikimo laiką su vaiku (galbūt jam patiks naudotis laikmačiu?).
Vienu metu vaikui pateikiame tik vieną užduotį.
Tarp užduočių darome pertraukėles.
Kaitaliojame užduočių pobūdį.
Pratiname pasitikrinti atliktą darbą, skiriame tam laiko.
Paskatiname už pastebėtas ir ištaisytas klaidas.
Primename mokiniui, kad jį supančioje aplinkoje neturi būti blaškančių dirgiklių.
Pagiriame po atliktos užduoties.
MOKINIAMS, KURIE TURI ELGESIO SUNKUMŲ IR (AR) ĮVAIRIAPUSĮ RAIDOS SUTRIKIMĄ:
Aiškiai nurodome: dienos darbus, jų laiką, eigą, trukmę, pabaigą. Numatome galimybę prireikus padaryti pertraukėlę.
Naudojant vaizdinę struktūrą, pateikiame nuoseklią užduoties atlikimui reikalingų veiksmų eigą.
Vienu metu laviname tik vieną įgūdį.
Mokome vaiką nuosekliai savarankiškai dirbti (primenant, kontroliuojant, naudojant struktūruoto ugdymo metodus).
Kreipiamės į vaiką vardu, taip sugrąžindami jo dėmesį.
Išlaikome vidinę ramybę - nekeliame balso, vengiame šauktukų, didžiųjų raidžių tekste, bendraujame ramiai, palaikančiai.
Vengiame kritikavimo, akcentuojame sėkmes.
Atsižvelkime į mokinių gebėjimus ir sunkumus.
KITOS REKOMENDACIJOS DĖL SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ TURINČIŲ MOKINIŲ NUOTOLINIO UGDYMO IR ŠVIETIMO PAGALBOS TEIKIMO
Vilniaus „Vilties“ specialiosios mokyklos-daugiafunkcinio centro švietimo pagalbos specialistų metodinėse rekomendacijose „Vaikų, turinčių žymius, labai žymius kompleksinius sutrikimus ugdymo ypatumai“ pateikiama daug vertingos informacijos, skirtos tokių vaikų ugdymui, dirbant nuotoliniu būdu >>>.
Vilniaus pedagoginės psichologinės tarnybos parengtos Įtraukiojo ugdymo rekomendacijos >>>.
