Iki šių dienų yra išlikusios dvi spausdintos knygos, kurių pagrindiniu autoriumi ir leidėju laikomas B. Vilentas. Tai – Enchiridionas (1579) ir Evangelijos ir epistolos (1579). Šiuo metu žinomi du išlikę egzemplioriai: vienas saugomas Vilniaus universiteto bibliotekoje, antras – Prūsijos kultūros paveldo Slaptajame valstybiniame archyve Berlyne. Pirmasis Enchiridiono leidimas pasirodė dar iki 1572 m., tačiau jo egzempliorių neišliko.
Be minėtų knygų B. Vilento rašytiniam palikimui dar priskiriamos giesmės, neišlikęs postilės fragmento vertimas bei keli laiškai. Nors jo vardas antraštiniuose lapuose neminimas, būtent jis 1566 ir 1570 m. išleido pusbrolio M. Mažvydo dviejų dalių giesmyną Giesmės Chrikščioniškos, papildydamas savo giesmių vertimais (žr. toliau). Iš laiškų taip pat aiškėja, kad prieš mirtį buvo pradėjęs versti Veito Dietricho postilę, tačiau jos rankraščio likimas nežinomas. Toliau pateikiama detalesnė kiekvieno kūrinio apžvalga.
Dažniausi žodžiai B. Vilento perikopių vertime (Voyant Tools)
Savo leidybinę veiklą B. Vilentas pradėjo nuo pusbrolio Martyno Mažvydo giesmyno Gesmes chriksczoniskas publikavimo. Jis šį rinkinį sudarė, redagavo ir pildė, nors įprastai jie vadinami Mažvydo giesmynu. Knygą Vilentas išleido dviem dalimis, kurių pirmoji pasirodė 1566 m. (pradėta Advento giesmėmis), antroji – 1570 m. (tęsiant nuo Velykinių giesmių).
B. Vilentas taip pat vertė giesmes, kurių pirmosios publikuotos 1566 m. rinkinyje. Atskiro giesmyno savo vardu jis nėra išleidęs.
Giesmių perrašas: https://seniejirastai.lki.lt/db.php?source=85
(ieškoti: Laupſinimas Simeona; DZAVKSMA PILNA GE=ſme)
Giesmių faksimilė pateikta čia (žr. 225 ir 270 psl.)
lot. Enchiridion (< gr. ἐγχειρίδιον)
– mokomoji knyga, vadovėlis.
Egzempliorių šiuo metu nežinoma. Anksčiau klaidingai buvo nurodoma, kad pirmasis M. Lutherio Enchiridiono vertimas į lietuvių kalbą pasirodė apie 1574–1575 m., tačiau O. Aleknavičienės (2009) tyrimai parodė, kad vis dėlto buvo išleista iki 1572 m. ir ne 25, kaip buvo spėjama, bet 500 egz. tiražu.
Vilniaus universiteto bibliotekos kopija (sign. Lr 1386 )
Tai antrasis B. Vilento parengto Mažojo katekizmo leidimas. Kaip Vilentas nurodo knygos tituliniame puslapyje, jo šaltinis buvo vokiškasis M. Liuterio Enchiridionas.
Pavadinimas:
ENCHIRIDION || Catechiſmas || maßas / dæl paſpalitu || Plebonu ir Koʒnadiju / || Wokiſchku ließuwiu para=||ſchits per Daktara Mar=||tina Luthera. || O iſch Wokiſchka ließuwia ant || Lietuwiſchka pilnai ir wiernai pergul=||ditas / per Baltramieju Willentha || Plebona Karalaucʒuie ant || Schteindama. || Iſchſpauſtas Karalau=||cʒui per Iurgi Oſterber=||gera / Metu Diewa || M. D. LXXIX
Bibliografijos įrašas apie knygą:
[LB 1281], prieinama čia.
Viso teksto perrašas:
1) https://seniejirastai.lki.lt/db.php?source=88
2) https://titus.uni-frankfurt.de/texte/etcs/balt/lit/vilentas/vilen.htm
Egzemplioriai:
Vilniaus universiteto bibliotekos skaitmeninė kopija (Lr 1386):
👉 https://kolekcijos.biblioteka.vu.lt/objects/VUB01_000469390#00001
Prūsijos kultūros paveldo Slaptajame valstybiniame archyve (XX. HA, StUB Kgb. 54)
Skaitykite ir analizuokite Enchiridiono tekstą interaktyviai su Voyant Tools
Tai biblinių ištraukų rinktinė, skirta skaitymui per sekmadienines ar šventines mišias. Vilentas jas vertė apie 10 metų iš vokiečių kalbos, tačiau lygino ir su lotynišku bei graikišku originalais, taip pat ir lenkišku vertimu.
Pavadinimas:
Euangelias bei || Epiſtolas / Nedeliu ir ſchwen=||tuju dienoſu ſkaitomoſias / Baßnicʒo=||ſu Chrikſcʒoniſchkoſu / pilnai ir wiernai per=||gulditas ant Lietuwiſchka Sʒodʒia / per || Baltramieju Willenta / Plebo=||na Karalaucʒui ant || Schteindama. || Priegtam / ant gala priedeta jra Hiſto=||ria apie muka ir ſmerti Wieſchpaties muſu || Ieſaus Chriſtaus pagal kieturiu || Euangeliſtu. || Iſchſpauſtas Karalaucʒui per Iurgi || Oſterbergera / Metu || M. D. LXXIX.
Bibliografijos įrašas apie knygą:
[LB 1282], prieinama čia.
Viso teksto perrašas:
https://seniejirastai.lki.lt/db.php?source=88
Vilniaus universiteto bibliotekos skaitmeninė kopija (Lr 1386):
👉 https://kolekcijos.biblioteka.vu.lt/objects/VUB01_000429512#00001
Vilniaus universiteto bibliotekos kopija (sign. Lr 1386 )
Skaitykite ir analizuokite Evangelijų ir epistolų tekstą interaktyviai su Voyant Tools
Iš 1581 m. išlikusio Vilento laiško matyti, kad tais metais jis buvo pasirengęs imtis Veito Dietricho postilės vertimo. Tačiau, kaip paaiškėja iš antrosios žmonos Onos laiško kunigaikščiui Jurgiui Frydrichui, iki mirties 1587 m. šio darbo jis nespėjo užbaigti. Laiške minima, kad buvo išverstas tik postilės fragmentas – nuo Advento iki penktojo sekmadienio po Švč. Trejybės. Šio rankraščio likimas nežinomas.
Yra žinomi bent šeši išlikę B. Vilento laiškai lotynų ir vokiečių kalbomis, rašyti 1554–1581 m. Šiuo metu jie saugomi Prūsijos kultūros paveldo Slaptajame valstybiniame archyve Berlyne.
B. Vilento laiškus publikavo ir aprašė habil. dr. Ona Aleknavičienė bei kiti tyrėjai (žr. Bibliografija).
Interviu su O. Aleknavičiene apie B. Vilento laiškus
„1572 m. laiške B. Vilentas rašo, kad dėl jo leidybos patyrė nemažų išlaidų ir kol kas jam nesumokėta. Jo sunkiai finansinei padėčiai iliustruoti dr. O. Aleknavičienė cituoja ištrauką iš laiko: „Iki šiol save ir savo mažus neišmokslintus vaikus, kuriuos prižiūriu našlaudamas daugiau nei dvejus metus, turėjau labai vargingai išlaikyti, nes keletą metų viskas sparčiai brango, ir aš turėjau parduoti ir užstatyti savo ir savo velionės žmonos sidabrą bei geriausius drabužius. Be to, įklimpau į 200 florinų skolą, todėl negalėjau niekaip kitaip išsiversti kaip tik atskleisti savo vargą trijų miestų tarybai.“ Trimis miestais vadinamos santykinai savarankiškos Karaliaučiaus dalys – Senamiestis, Lyvenikė ir Knypava. Be to, B. Vilentas aptarnavo ir tris kaimiškąsias gyvenvietes – Sakaimį, Trakaimį ir Rozgartiną.“