Embedded Files
Vidiškių dvaras
Vidiškių dvaras – dvaras Ignalinos rajone, Vidiškių kaime. Menantis praeities prabangos ir spindesio metus, sovietmečiu suniokotas, o pastaraisiais metais vieno žmogaus užsispyrimo ir kantrybės bei K. Mozerio šeimos kapitalo dėka, iš griuvėsių prikeltas naujam gyvenimui. Dvaras priklausęs ponui N. Ragožai rašytiniuose šaltiniuose minimas nuo XVIII a., vėliau jį valdė grafas Liudvikas Pliateris, tačiau šių valdų suklestėjimo ir prabangos metais siejami su garsios ir itin turtingos giminės atstovo Jono Kaminskio vardu. Jį nupirkęs dvarininkas permatavo valdas, pastatė riboženklius ir pradėjo dvaro sodybos pastatų rekonstrukciją, kuri buvo baigta 1831 m. Tai liudija ir iki šiol už tinkuotos sienos išlikęs rastas užrašas. Kaminskiai buvo plati, garsi ir itin turtinga giminė, turėjusi kultūros veikėjų, dvarininkų, o Maskvos vyskupas buvęs vienas iš jų. Vidiškėse jiems priklausė daugiau kaip 1000 hektarų žemės.
Legenda byloja, kad Kaminskis XIX a. pradžioje parceliavo dvarą, mat buvo azartiškas lošėjas. Paskutiniai dvaro savininkai buvo Pimenovai, kada Dorochovas vedė Pimenovaitę, šis dvaras jam atiteko kaip žmonos kraitis. Tuo metu Vidiškės jiems buvo tik pono vasaros rezidencija. Pimenovų šeima dvarą valdė iki 1940 m. Didžioji šeimos dalis prieš karą pasitraukė į Austriją, JAV, Lenkiją ir kitas šalis. Kai kurie Sovietų valdžios buvo ištremti į Sibirą. Dvaras buvo nacionalizuotas ir pasmerktas sunykimui. Sovietmečiu iš nacionalizuotų 20 išliko tik 6 smarkiai suniokoti pastatai: centriniai dvaro rūmai, oficina, svirnas, ledainė, pirtis ir bravoras. Pirmą kartą Vidiškių dvaro pavadinimą teisininkas Kęstutis Mozeris vos ne prieš 30 metų išgirdo tirdamas nuosavybės atkūrimo bylą. Garsios prieškario šeimos palikuonė apleistą dvaro sodybą su visais suniokotais ūkiniais pastatais, didžiuliu parku ir tvenkiniu, keletą metų nesėkmingai bandė parduoti. Tuomet jį įsigijo K. Mozeris. Kadangi K. Mozeris neturėjo nei vizijos nei lėšų ką su šiuo turtu daryti, apkuopti ir konservuoti pastatai savo atgimimo laukuriavo apie dešimtmetį. „Viskas buvo viename stovyje.
Rokiškio dvaras
Rokiškio dvaro rūmai pabaigti statyti 1801 metais. Tai buvo klasicizmo stiliaus iš akmenų, akmens skaldos ir plytų mūro pastatytas nuostabaus grožio pastatas. Spėjama, kad rūmų architektas buvo Laurynas Stuoka-Gucevičius, Vilniaus katedros architektas, tačiau jokių įrodymų pagristi šiam faktui kol kas nerasta.
1940m. kilo pavojus dvare buvusioms meno vertybėms, todėl švietimo komisariatas leido perkelti krašto muziejaus veiklą į Rokiškio dvarą. Miesto burmistras Vl. Paukšta muziejui paskyrė 16 Rokiškio dvaro kambarių. Buvo pradėta rengti ekspozicija. Tačiau, dar nespėjus jos užbaigti, atvyko Raudonosios armijos atstovai ir pareikalavo dvaro rūmus perduoti jiems. Muziejui vis dėlto pavyko išsiderėti 11 kambarių ir, viską sutvarkius, 1940 m. rugsėjo 15 d. dvare atidaryti ekspozicijas.
1997m. Dvaro menė tapo reprezentacine miesto vieta. Muziejininkams atsirado puiki galimybė rengti čia įvairius šventinius renginius, lankytojus kviesti į klasikinės muzikos koncertus, festivalius, literatūros vakarus, susitikimus. Menės restauravimas – tai antrasis žingsnis, atkuriant buvusių dvaro rūmų interjerą; dar 1984 m. baigtas restauruoti ir lankymui atidarytas grafų valgomasis kambarys taip pat sulaukė labai didelio visuomenės susidomėjimo
Paliesiaus dvaras
Klasicizmo stiliaus dvaras esantis netoli Paliesiaus kaime. Pirmieji savininkai, Tyzenhausai. XIX amžius laikomas dvaro klestėjimo laikotarpiu. Nuo 1736 metų dvaras priklausė Livonijos valdžios pareigūnų Kublickių šeimai, kuri giminiavosi su LDK didikais Soltanais. Valdant Kublickiams XIX a. pr. buvo pastatytas gyvenamasis namas su arklidėmis, dabar vadinamas Prižiūrėtojo (Ekonomo) namu. Greta jo buvo pastatytas nebūdingos pusapvalės formos tvartas, uždaru kiemu sujungtas su gyvenamuoju namu.
XIX a. vid. – XX a. vid. dvaras išgyveno nuopuolį. 1887 m. Paliesiaus dvarą iš varžytinių nusipirko Liubimovas, apie 1900 m. tapęs dvaro administratoriumi. paskui dvarą perėmė Povarova. Marija Dmitrijevna fon Eksė išpardavė dvaro žemes, o kas liko užstatė Vilniaus žemės bankui. 1921 m., prieš Antrąjį pasaulinį karą, šiai Lietuvos daliai patekus į Baltarusijos teritoriją, dvaras buvo nacionalizuotas. Po 1940 m. nacionalizacijos dvaras atiteko Cirkliškio kolūkiui. Sovietiniais metais turtas buvo išgrobstytas. Pažymėtina, kad 1956 m. dvaro rūmai, nors ir prastos būklės, bet dar stovėjo – rūmų baigtį nulėmė vietiniai gyventojai, plyta po plytos išnešioję rūmų pastato sienas.
Pradėjus dvaro rekonstrukcijos darbus, vienas iš pagrindinių tikslų buvo sveikatos gerinimo ir kompleksinio turizmo paslaugų sukūrimas. Ant pamatų, rastų prie šiaurinio įvažiavimo į dvarą, pastatytas medinis administracinis-terapinis korpusas, kuriame įsikūrusi Paliesiaus fizinio krūvio terapijos klinika. Ekonomo namas, tapęs prabangiu, maloniai nustebins čia apsistojusius nakvynei. Ledainėje įsikūrė parduotuvėlė kurioje rasite daug įvairiausių retų gaminių ir prekių. Vietoj buvusio tvarto atsirado tikras kultūros traukos objektas – koncertų salė PASAGA.Taip pat, vietoj esančių tvartų cokoliniame ekonomo pastato aukšte dabar veikia restoranas ir mini SPA su atstatytomis kolonomis. Teritorija apjuosta originalia lauko riedulių tvora, kurioje įrengti autentiški ažūriniai kalvių darbo vartai.
Page updated
Google Sites
Report abuse