Assessment 2 Written Essay

CM211. ASSIGNMENT 2. REFLECTION.

TUMU KORERO. “TOKU REO MĀORI KUA MANA KI RUNGA I TE AO RANGI E TE ENUA”.

“TAKU REO KŪKI AIRANI MĀORI, TAKU REO TUPUNA E RANGATIRA TUMU Ē TE TIRATIRA TŪ”.

Aka Āravei Anga.

Kia ōrana tatou katoatoa i te aroa maata o te Atua.

Ko Upoko Takau Matapo toku ingoa.

Ko Takitumu toku Vaka,

Ko Te Manga toku Maunga,

Ko Vaerotā tōku Ava.

(Tai).Tupu anga o Toku Reo Rarotonga.

Taku reo Rarotonga e reo tupuna, no Tumutevarovaro, e reo rangatira e reo Porinetia. Kua oronga ia mai teia reo kite ui tupuna o Porinetia e te Atua. Kua tāangaanga ratou i te reira i roto i to ratou tuatau kimi kite mamao no runga i te au mea e puapinga ei to ratou ora’anga. To ratou irinaki anga, nā te Atua i oronga mai i teia reo porinetia. Kua tataia ki roto i te Bibiria Tapu te akatukeke ia anga te reo ō te iti tangata i Babera (Babylon) e te Atua no to ratou tū akarongo kore i te arataki anga a te Atua.

Kua ‘akatoto’a ia teia urupu tangata e tō ratou reo tatakitai e pini uake teia nei ao. Kua oake te Atua i to ratou reo tātakitai kia rauka ia ratou i te komakoma atu ki to ratou ua’o rai iti tangata.

(Rua). Tā’anga’anga anga te au tupuna i te reo karape e te kite pakari o te Reo Rarotonga.

Ko te Ava ko Vaero Tā i Avanā. Ko te ava teia i akaruke atu ei te au Vaka e itu o te ui tupuna Porinetia tei tere atu ki te enua i Raro Rangi ko Aotearoa i te tuatau taito. Teia te au ingoa o teia au vaka o toku ai tupuna tei akaruke atu ko Takitumu, Te Arava, Mataatua, Aotea, Kurahaupo, Tokomaru, e Tainui.Te vai etene uā’ra to tatou iti tangata Porinetia o te pae Moana Pativika ite reira tuatau. Māri ra e kite karape to teia au tupuna no runga i te aka’aere anga e te au akairo no te tauī anga ao rangi i to ratou teretere anga na runga ite moana ite kimi enua ou no ratou.

Kua iriiri kapua ia teia au Vaka tupuna o Porinetia e to ratou teretere nate moana e te au taunga pure e te irinaki kit e Atua i tāna tauturu e te pāruru anga i te au Vaka kia tae meitaki ki te enua ko Aoteroa. Pouroa te au mātorō ō te au vaka kua tereni ia ratou no runga i te mārama kite pakari no runga i te aorangi, te akara etu o te ao rangi, te karekare o te moana, te tū vera e te anu o te tai, te turanga tauī ō te marama,mei te marama ou, kōta anga ō te marama, āpa anga ō te marama, e te punupunu anga ō te marama. Te tiao rangi tuketuke , te iti anga e opu anga ō te ra. Te rere anga ō te manu, e te akairo ō te au tū ika te ka tapiri mai ki te pae ite vaka, te au tū tauī anga ō te matangi, te au tū ngaru, te maana me kore te anuanu ō te tai. E taunga rai teia au tupuna e to ratou au tumutoa rangatira e te karape i roto i to ratou reo tamaki te au tu pe’e, e ta ratou au peu Maori ō Porinetia.

(Toru). Toku Tā’anga’anga anga i tōku reo Rarotonga.

Kua nenei au i tāku au tutu no runga i te “Taui Anga Aorangi, Eaa tāku ka rave nō tōku oire ite akate’ate’a mamao anga ia matou nō te tuatau ki mua. Kua tātā au i teia au tutu akamārama i roto i te reo Rarotonga e te papā.

(Tai) .Te tutu mua, e patu toka tei patu ia ki tetai au ngai i te pae ta’atai i tōku oire ko Tūroa i Titikaveka. Teia tāku i tata i roto i te reo Rartonga. “Patu ia te paruru toka ei pāruru i te mataāra i te pae tai no te tuatau ngaru ririnui e te puke, e perā katoa nō te tuatau uriia e te ngaru puke”.

(Rua). Te rua o te tutu, e pā nū ōu tei tanu ia i te pae taatai. Teia te tātā, “E tanu ite au pū rakau ite pae taatai nō te paruru kia kore te ngaru e tari i te one tea, e pēra katoa ei pāruru matangi ite tuatau uriia”.

(Toru). Te toru ō te tutu, No te “RAUI”. Teia tutu nā te “Environment” i tuku ki roto ite oire. Teia tei tata ia. “Auraka e rave i tetai uatu kai moana i roto i teia ngai tei kōtinga ia no te Rāui”. E tutua pakari teia ē te āpii i tetai uatu tangata, e auraka e takinokino ite ngai tei akono ia nō te akama’ata uatu, e kia meitak te tūranga ō te au kai moana tuketuke, ei kai rai nā te oire tangata.

(Ā).Te ā o te tutu. “Akonoia to tatou Vai”. Teia tutu nā te “Marae Ora” i tamou ki roto ite ngai tei akono ia nō te vai unu i roto ite oire. E vai mā teia, kua tāmaia te repo e kua na roto te vai ite (uira ‘ultrviolet’ treatment). Kua ta’anga’anga te Mato Vai ite au punā vai i roto ite oire no te akarava e te pāruru ite vai o te iti tanagta ite tuaatau māro anga e te rava kore ite vai.

(Rima). Tutu nō te au taramu tita. Teia tāku i tata “Tākore, Ta’anga’anga Ia, Tā meangiti i Tāau Tita”. Nā te Environment teia e te Marae Ora e tutaka ana ite au ngai e titiri nei te tangata i ta ratou tītā. Kā riro oki te ngai titiri anga tītā ei tākinokino i to tatou ao rangi. Tē koi ia nei te tītā a te tangata e te TNM e toru taime ite epetoma. Te tai mea tākinokino ite ao rangi, e maata roa te au pitiniti e tari mai ana ite moina paratki, te puao paratiki, te riro nei oki te reira ite tā titā i to tatou ao rangi.

(Ono). Tutu no te “Kai Enua e Tī”. Teia kai e ta’u ia ana e te tangata ite tuatau ōnge te enua. E roa oki te kai anga me maoa mai. E kai tumu teia nā te ui tupuna. Me pou te kai tanu ite mate ite taime e tupu ana te uriia pakari, e ta’u iana te tī ei kai nā te oire tangata, kāre oki te tī e kino vave.

(Itu). Tutu no tetai Pāma Ua Rakau. Teia pāma nā taku tamaine e ākono ana. Te au puapinga meitaki tā te au pū rakau ka omai noku e nōou, koia oki, nō te akameitaki anga aia ite reva tā tatou e akaea nei, ka tāma katoa aia i to tatou reva ao rangi. Te pu rakau uā kai, e meitaki rai tāna ka omai nō te kopapa.

(Varu). Tutu no tetai “Pāma Uira Rā”. Te tumu i pāma iai te uira rā, e tetai uatu tangata koia oki nō te māmā, kare e pou taau moni ite tutaki iā Te Aponga no te mea naau rai e akatere i toou uira. Ko tetai mea meitaki ite pāma uira koia oki ka akameangiti mai ite inu e akataka iana te uira ā Te Aponga Uira, e tetai e maata roa te tiati pīra ā Te Aponga. Ka akameitaki katoa te uira rā i tō tatou ao rangi, nō te mea kāre e inu tā’anga’nga ia.

Ei tāopenga i tāku kopekope anga nō runga i tōku reo Rarotonga e tā’anga’anga nei au teia tuatau Tauī Anga Ao Rangi. Tōku irinaki anga ki roto ite Bibiria, te tauī nei te ao rangi perā katoa te ora’anga o te tangata, pera katoa tē maata uatu rai te au uria e tupu nei, te ngaruerue enua, maunga ai (Kilauea volcano) e te kauvai a’i i ta’e ki runga ite enua, te enua anu toka (glacier) e ta’e nei no te mea tē akavera nei te enua, (Earth is heating up). Te kite ia nei te au tū taui anga reva ao rangi.

Tōku reo Rarotonga kua tae ki roto ite pia terono ō te Atua i runga ite rangi, tāku pukapuka anga ki taku Metua Tapu no teia e tupu ne ii teia tuatau, nō te taui anga ao rangi. Teia tāna kiaku. E akairo tēna Kā tupu i mua ake ka oki rua mai ei Tāna Tamaiti ko Iesu Mesia. Kia vai te’ate’a mamao te tangata tei akarongo iaia. ( Kia Orana, E kia Manuia ).

Tutu Tauturu No Runga ite Anga’anga Pāruru Nōte Tauī Anga Aorangi.