Kreipimasis dėl miestų medžių masinių kirtimų

Aplinkosaugos koalicija koordinuoja kreipimosi ruošimą ir pristatymą.

Prašome parašykite mums į info@aplinkosauga.lt, jei pritariate šiam kreipimuisi ir norėtumėte, kad jūsų organizacija būtų paminėta prie pasirašančių. Kreipimąsi institucijoms išsiuntėme gegužės 18, bet planuojame išdėstytus raginimus pristatyti ir gyvai, tad kiekvienas balsas yra svarbus.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministrui Kęstučiui Navickui

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrui Eimučiui Misiūnui

Lietuvos Respublikos Seimo aplinkos apsaugos komitetui

KREIPIMASIS

DĖL LIETUVOS MIESTUOSE VYKDOMŲ MASINIŲ MEDŽIŲ KIRTIMŲ

2018-05-18

Mes, atstovaujantys Lietuvos visuomenines pilietines organizacijas ir visuomeninius judėjimus, palaikome gegužės 18 d. Lietuvos miestuose rengiamus piketus prieš beatodairiškus didelių brandžių medžių kirtimus. Šiais piketais siekiama atkreipti dėmesį į Lietuvos miestuose vykdomus viešųjų erdvių tvarkymo projektus, kurių metu masiškai kertami medžiai ir kurie dažnai nėra tinkamai suderinti su miestų bendruomenėmis.

Primename, kad du trečdaliai Lietuvos gyventojų gyvena miestuose ir miesteliuose. Siekiant užtikrinti geresnę urbanizuotų vietovių gyvenimo kokybę, labai svarbus žaliųjų erdvių pritaikymas. Žaliojoje aplinkoje reikšmingiausi yra sumedėję augalai. Medžiai - tai fizinė, ekologinė, estetinė, dvasinė, rekreacinė ir kultūros vertybė. Jie daro ženklų teigiamą poveikį žmogaus pasaulėjautai, fizinei ir psichinei sveikatai. Dideli, brandūs medžiai yra prieglobstis augalams ir gyvūnams, reguliuoja oro kokybę, klimatą ir anglies apykaitą, saugo dirvos ir vandens švarą, biologinę įvairovę ir kt.

2017-06-01 visuomeninės pilietinės organizacijos raštu kreipėsi į Aplinkos ministrą, atkreipdamos dėmesį į neūkinės paskirties sumedėjusių augalų gerovės užtikrinimo ir priežiūros problemas bei pasiūlydamos konkrečius problemų sprendimus. Esame priversti konstatuoti, kad į šiuos pasiūlymus nebuvo deramai atsižvelgta, o per metus situacija tapo tik blogesnė.


Pastaruoju metu stebime ypatingai neraminančias tendencijas:

  • Daug Lietuvos miestų vyksta viešųjų erdvių tvarkymo projektai, kurių metu yra masiškai kertami medžiai ir tuo nuviliama bei piktinama vietos bendruomenė.
  • Vietos gyventojai skundžiasi, kad nebūna tinkamai ir laiku supažindinti su projektais. Suinteresuota visuomenė nėra tinkamai informuojama apie projektų svarstymus ir nėra įtraukiama į sprendimus. Dažnu atveju apie projektą sužino tik iš pažymėtų kirtimui ar jau nukirstų medžių.
  • Keliuose miestuose nepriklausomai atliktos medžių būklės ekspertizės parodė, kad projektuose nurodyta medžių būklė nebuvo tinkamai įvertinta ir galimai tyčia buvo nurodyta žymiai blogesnė.
  • Projektų vykdytojai masinį medžių šalinimą vykdo pavasarį - paukščių perėjimo ir paukščių jauniklių auginimo metu. Laiko pasirinkimas rodo nesirūpinimą gyvąja miesto aplinka ir netinkamą projektų planavimą. Tokiais veiksmais taip pat pažeidžiamas LR atskirųjų želdynų tvarkymo reglamento 9.2 punktas, nurodantis, kad vykdyti želdinių kirtimą, persodinimą ar kitokį pašalinimą augalų vegetacijos metu yra draudžiama.
  • Nukirsti miestų medžiai dažnai keičiami iš užsienio atvežamais sodinukais, kurie yra brangesni, yra nelygiaverčiai ekologiniu požiūriu ir kelia abejonių dėl jų tinkamumo augti Lietuvos sąlygomis. Pastebima, kad kai kurių projektų metu nauji sodinukai pasodinami nesudarant tinkamų sąlygų, neprižiūrimi, dėl ko skursta ir išdžiūsta.


Išvardinti faktai rodo sistemines problemas:

  • Savivaldybės nėra linkusios tinkamai informuoti ir derinti projektus su visuomene - šios pareigos vengia ir ieško būdų derinimą organizuoti tik formaliai, kuo mažiau viešai ir kuo labiau nepatogiai visuomenės atstovams. Tokiu būdu pažeidžiama Orhuso konvencija, Europos kraštovaizdžio konvencija bei Želdynų įstatymo reikalavima
  • Miesto želdinių tvarkymo reglamentavimas nėra pakankamas, kad apsaugotų miesto medžius nuo neapgalvoto ar piktybinio naikinimo. Tokia apsauga yra būtina, nes iškirtus brandžius medžius padaryta žala negali būti greitai ištaisyta.
  • Kyla pagrįstų abejonių, kad Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos panaudojamos ne tam, kad būtų kokybiškai sutvarkytos miestų viešosios erdvės, kuriomis džiaugtųsi vietos bendruomenė, bet siekiant gauti kuo didesnę trumpalaikę finansinę naudą, pasinaudojant labai palankiomis paramos sąlygomis.
  • Iki šiol nėra įsisąmoninta miesto medžių teikiama nefinansinė nauda: oro kokybės gerinimas, miesto lokalaus klimato švelninimas, rekreacija, įtaka žmogaus fizinei ir psichinei sveikatai, kultūrinis paveldas ir kt. Atkreipiame dėmesį, kad Aplinkos ministerija deklaruoja, jog “Ekosistemos ir jų teikiamos paslaugos yra mūsų ekonominės ir socialinės gerovės pagrindas, todėl labai svarbu, jog į jas ir jų būklę būtų atsižvelgiama priimant sprendimus įvairiuose viešojo administravimo sektoriuose” (http://www.am.lt/VI/index.php#r/1867).


Remdamiesi aukščiau išdėstytais faktais, raginame imtis jūsų kompetencijai priklausančių priemonių valstybės lygiu spręsti miesto medžių masinio kirtimo problemą:

  • Pateikti viešą oficialią reakciją į miestuose vykdomus viešųjų erdvių tvarkymo projektus, kurių metu masiškai naikinami dideli, brandūs medžiai.
  • Laikinai sustabdyti dabar vykstančius miesto erdvių tvarkymo projektus, kuriuose numatytas medžių kirtimas. Nedelsiant inicijuoti projektų kokybės įvertinimą ir savivaldybes įpareigoti:
      • Stabdyti projektuose numatytus medžių kirtimus, jei planuojama kirsti medžius, augančius valstybinėje ne miško paskirties žemėje.
      • Užtikrinti, kad nebūtų vykdomi medžių šalinimo darbai, kol nėra tinkamai įvertinta želdinių būklė ir kirtimo reikalingumas. Sudaryti sąlygas į komisijas įtraukti kompetetingus nepriklausomus dendrologijos ir (arba) arboristikos specialistus, kurių kandidatūras galėtų deleguoti suinteresuota visuomenė. Taip pat raginame į komisijas įtraukti ir aktyvios visuomenės atstovus.
      • Užtikrinti, kad nebūtų tvirtinami ar vykdomi projektai, kurie nėra tinkamai pristatyti ir suderinti su visuomene, o derinimą organizuoti ne formaliai, bet taip, kad suinteresuota bendruomenė būtų įtraukta į priimamus sprendimus.
  • Užtikrinti, kad projektams, kurie buvo vykdomi be tinkamai atlikto privalomo želdinių būklės įvertinimo ir nebuvo tinkamai suderinti bei pristatyti visuomenei, nebūtų teikiama Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama.
  • Sistemiškai įvertinti susidariusią situaciją ir kuo greičiau papildyti teisės aktus, reglamentuojančius želdynų tvarkymą, nuostatomis apsaugančiomis brandžius medžius nuo masinio naikinimo bei užtikrinančiomis tinkamą jų priežiūrą:
      • Stabdyti naujų projektų pasirašymą iki bus patvirtinti svarbiausi pakeitimai, apsaugantys brandžius miestų medžius.
      • Atsižvelgti į Lietuvos visuomeninių pilietinių organizacijų pasiūlymus dėl neūkinės paskirties sumedėjusių augalų gerovės užtikrinimo ir priežiūros, kurie 2017-06-01 buvo pateikti Aplinkos ministrui raštu.
      • Rengiant teisės aktų pakeitimus aktyviai ir savalaikiai įtraukti visuomenės atstovus ir atitinkamų sričių specialistus.
  • Užtikrinti tinkamą Orhuso konvencijos įgyvendinimą, kad suinteresuota visuomenė būtų tinkamai įtraukiama į sprendimų priėmimą jau pradiniame etape, kai yra visos galimybės svarstyti įvairius variantus ir kai galima užtikrinti veiksmingą visuomenės dalyvavimą. Parengti savivaldybėms gaires ir mokymus, kaip tinkamai įtraukti bendruomenę į sprendimų priėmimą.
  • Užtikrinti tinkamą Poveikio Aplinkai Vertinimo (PAV) direktyvos perkėlimą į vietinius teisės aktus.

Prašome atsakingai pažiūrėti į susidariusią situaciją. Neturime leisti, kad Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama būtų naudojama nevykusiai ir neštų į mūsų miestus ir miestelius nusivylimą ir pyktį, o ne gerėjančią gyvenimo kokybę.

Pasirašančios visuomeninės pilietinės organizacijos ir visuomeniniai judėjimai:

Aplinkosaugos koalicija

Asociacija „Išsaugokime Vilniaus medžius“

Asociacija „Klaipėdos piliečiai“

Asociacija „Klaipėdos žalieji“

Baltijos aplinkos forumas

Gamtos apsaugos asociacija „Baltijos vilkas“

Visuomeninis judėjimas „Gyvas miškas“

Lietuvos entomologų draugija

Lietuvos geografų draugija

Lietuvos ornitologų draugija

Studentų gamtininkų mokslinė draugija

Susivienijimas „Žali.lt“

VšĮ „Darnaus vystymosi centras“

VšĮ „Žiedinė ekonomika“

Žaliosios politikos institutas

Asociacija "Kauno centro bendruomenė"

Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo apsaugos klubas AUKURAS

Asociacija "Išsaugokime Šiaulių medžius"