Tvarios finansinės paslaugos: pasirinkti padės ekspertai, apsispręs vartotojai

Pranešimas spaudai | Vilnius, 2019 m. kovo 15 d.

Dar šiemet Lietuvoje bus įkurta Tvarių finansų stebėsenos grupė, sudaryta iš ekspertų, vertinsiančių šalyje veikiančių finansinių įstaigų veiklą per trejopą – aplinkosaugos, socialinius ir valdysenos – prizmę. Įprasta šiuos kriterijus, pagal užsienio praktiką, žymėti santrumpa ESG – environmental, social, governance (angl.). Ekspertų grupė periodiškai skelbs reitingus, šie reitingai bus vieši, o procesą prižiūrės autoritetingi užsienio ekspertai. Artimiausias šiai idėjai tarptautinis analogas – „Fair Finance Guide“ iniciatyva.

Panašūs reitingai jau seniai sudaromi Skandinavijos ir dar keliose pažangiose pasaulio šalyse (Prancūzijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose, Japonijoje ir kt.). ESG tikslus atitinkančias vertybes puoselėjančiam vartotojui reitingai gali padėti lengviau apsispręsti, kurių finansinių įstaigų (bankų, draudimo bendrovių, turto valdymo įmonių) paslaugomis naudotis, ar, priešingai – vengti.

Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centro vadovas Martinas Žaltauskas įsitikinęs, kad toks projektas padės padidinti nevyriausybinių organizacijų vaidmenį visuomenėje. „Dialogas su vartotojais reikalingas pačioms finansų įstaigoms. Nevyriausybininkai, pasikaustę užsienio patirtimi, padės finansų sektoriui tapti skaidresniu ir draugiškesniu. Spaudimas iš TFSG, paskelbus pirmuosius reitingus, manome, paskatins bankus ir kitas finansines įstaigas keistis. Tikėsimės – keistis į gerąją pusę“, – sako jis.

Lina Paškevičiūtė, Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė, mano, kad TFSG gali būti reikšminga formuojant klimatui draugišką mąstymą, ypač jaunimo tarpe. „Šios dienos aktyvių žmonių maršas dėl klimato parodo, kad pagaliau susirūpinimas Žemės ateitimi palietė daugelį. Kasdien planuojant savo finansus „tvariai“ galima pasiekti ne mažesnių rezultatų, kaip ir persėdus ant dviračio, rūšiuojant atliekas, taupiai vartojant gamtos išteklius. Laikas kalbėti ne apie šiaip asmeninių finansų valdymą, o apie tvarų asmeninių finansų valdymą“, – įsitikinusi ji.

Anot K. Kupšio, lengviausia tvarių finansinių paslaugų sampratą suprasti per kasdienę, įprastą vartotojo pasirinkimo situaciją.

„Sakykime, atėjote į banką ir ieškote finansinio instrumento „priglausti, įdarbinti“ jūsų sutaupytą nedidelę sumą. Bankininkas jums pasiūlys tradicinius taupymo būdus, tačiau vargu ar paklaus, ar norite investuoti į atsinaujinančios energetikos, aplinką tausojančių technologinių įmonių, socialinio verslo įmonių fondus. O gal – į žiedinės ekonomikos sektorių? Jei viso to patys nepaklausite bankininko – niekada to jums ir nepasiūlys, nes banko darbuotojas greičiausiai gauna premijas visai ne už tokių produktų pardavimą vartotojui. Net atėjęs su geriausiais ketinimais klientas gali iš banko išeiti laimingas esą „tinkamai įdarbinęs pinigus“, nors realybėje jo pinigai per tarpininkų grandinę nuteka žalingiems verslams finansuoti. Pavyzdžiui, kad ir kur nors Lenkijoje statomai anglimis kūrenamai elektrinei, iš kurios kaminų išlekiantys teršalai po to nusėda ir Lietuvos piliečių plaučiuose“, – pasakoja jis.

„Tvarūs finansai – tai jungianti grandis tarp didžiulių finansinių išteklių poreikių naujajai Žemę tausojančiai ekonomikai ir privačių vartotojų sukauptų piniginių išteklių. Investuodami į akcijas ar fondus dažnai net nesusimąstome, kam bus panaudoti mūsų pinigai. Mes norime sukurti įrankį, kad sąmoningi piliečiai galėtų nukreipti savo santaupas ten, kurs jos padėtų tvariai visuomenės raidai, įgyvendinant darnaus vystymosi tikslus“, – teigia Lina Paškevičiūtė.

Projektas užsitikrino Teisingumo ministro įsakymu skirtą finansavimą laikotarpiui nuo šių metų kovo iki lapkričio. Vėliau projektą vykdysianti komanda ketina ieškoti paramos Lietuvos ir užsienio darnaus vystymosi fonduose, kad TFSG veikla taptų nuolatine.

---

Apie asociaciją „Už sąžiningą bankininkystę“

2011-aisiais įsikūrusi visuomeninė vartotojų teises ginanti asociacija „Už sąžiningą bankininkystę“ specializuojasi finansinių paslaugų srityje. Jos veikla apima tokias sritis kaip informacijos sklaida, didinanti visuomenės informuotumo lygį ir išprusimą vartotojų teisių srityje, vartotojų konsultavimas ir pagalba ginant pažeistas vartotojų teises, veikla, skatinanti ūkio subjektų sąžiningumą ir veiklos skaidrumą, geresnį valstybės vartotojų apsaugos reguliavimą, aktyvesnį pačių vartotojų įsijungimą į vartotojų teisių prevencijos ir apsaugos projektus. Vienas iš žymesnių asociacijos vykdytų projektų – projektas sekant sąžiningą kainų perskaičiavimą fizinėse ir virtualiose prekybos vietose keičiant kainas iš litų į eurus ir skatinant vartotojus pranešti nesąžiningo perskaičiavimo atvejus.

Apie Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centrą

NIPC – tai Jungtinių Tautų Vystymo Programos (JTVP) iniciatyva Atviros Lietuvos fondo 1995 m. įkurta nevyriausybinė organizacija. Jos strateginiai tikslai: NVO sektoriaus (organizacijų) stiprinimas, NVO koalicijų formavimas ir stiprinimas, NVO ir valdžios bendradarbiavimo stiprinimas, NVO išorinės aplinkos gerinimas, savanorystės tradicijų plėtra. Plačiau: www.nisc.lt

Apie Aplinkosaugos koaliciją

Aplinkosaugos koalicija jungia 8 Lietuvos nevyriausybines aplinkosaugines organizacijas. Koalicija siekia, kad būtų atstovaujamas viešasis interesas ir žmonės gyventų sveikoje aplinkoje bei santarvėje su gamta. Koalicijos misija yra suvienyti organizacijų žinias, patirtį bei išteklius ir kartu dalyvauti aplinkos apsaugos politikos formavimo ir jos įgyvendinimo procesuose. Plačiau: www.aplinkosauga.lt

Apie Lietuvos vartotojų organizacijų aljansą

Lietuvos vartotojų organizacijų aljansas – tai 10 nevyriausybinių vartotojų organizacijų susivienijimas, veikiantis nuo 2012 metų. Aljansas – vienintelė Lietuvą atstovaujanti vartotojų skėtinė organizacija, esanti Europos vartotojų organizacijos BEUC nare. Aljanso aktyvistai veikia ES lygiu dalyvaudami prie europinių institucijų (Europos Komisijos, direktoratų, agentūrų) sudarytose ekspertų grupėse, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitete, Europos vartotojų konsultacinėje grupėje, BEUC darbo grupėse. LVOA identifikacinis numeris Europos Sąjungos Skaidrumo registre: 506497923503-90. Plačiau: www.lvoa.lt

---

Kontaktai:

Kęstutis Kupšys, Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso Tarybos narys, asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vykdomasis direktorius | +370-698-76444 | info@lvoa.lt | kestutis.kupsys@lvoa.lt

Martinas Žaltauskas, Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centro direktorius | +370-678-13713 | martinas@nisc.lt

Lina Paškevičiūtė, Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė | +370-610-30909 | info@akoalicija.lt | lina@akoalicija.lt

---

Nuorodos. Panašių projektų pavyzdžiai kitose šalyse:

Švedija: https://fairfinanceguide.se/banks/banker/

Norvegija: https://etiskbankguide.no/bank/banker/

Vokietija: https://www.fairfinanceguide.de/

Fair Finance Guide International apžvalginis filmukas, pristatantis panašaus tarptautinio projekto idėją:

https://www.youtube.com/watch?v=zdks3jqmvuw

Iliustracija iš https://fairfinanceguide.se/banks/banker/ (atitinka 2019 03 14 d. būklę)