VAIKO KELIAS Į GRAŽIĄ KALBĄ

Aš, logopedė Laura, supažindinsiu, kaip atsirado projektas „Vaiko kelias į gražią kalbą“. Pirmasis mano autorinis projektas – „Meilės kalba“ – parašytas 2008–2009 m. Tada supratau: vaiką pirmiausia reikia girti, mylėti.

Projekto ,,Meilės kalba“ tikslas

Meilės kalba padėti vaikui pozityviai mąstyti, gerai tarti garsus ir noriai mokytis raidžių, sutelkiant dėmesį į teigiamas vaiko ypatybes, atsižvelgiant į individualybę, kalbos ir komunikacijos sutrikimus.

Projekto uždaviniai

1. Ugdyti teigiamą vaikų požiūrį, mąstymą, pasitikėjimą savimi.

2. Ugdyti gebėjimą reikšti tikrus jausmus, džiaugtis savo savastimi.

3. Sutelkti dėmesį į teigiamas šeimos ir vaiko ypatybes, veiklą organizuoti taip, kad ji būtų maloni tiek tėvams, tiek pedagogui, siekti teigiamų sąveikos ryšių.

4. Skleisti gerus pedagoginės veiklos pokyčius, teikiant paramą kiekvienam vaikui, mokant džiaugtis kad ir nedidele kalbos pažanga.

5. Siekti, kad vaiko kalbos pasiekimai būtų grindžiami teigiamu vertinimu.

6. Suteikti teigiamų emocijų, skatinti meilę kalbai.

7. Pedagogai turi būti nusiteikę pozityviai.

Reikia daug pozityvumo, meilės (profesionalumo, refleksijos), prevencijos ir bendradarbiavimo. Šis projektas labai skatino ieškoti prevencinių metodų ir būdų, tad 2010 m. parašiau pirmą tarptautinį projektą „Miklūs piršteliai – graži kalba“. Klaipėdos lopšeliuose-darželiuose „Puriena“, „Putinėlis“, ,,Žiogelis“ ir kt. 2010–2011 m. buvo pradėta vykdyti ankstyvosios kalbos sutrikimų prevencija. 2011 m. projektas pradėtas įgyvendinti visoje respublikoje. Projekto pabaigoje vykdavo konferencija ir būdavo nutariama projektą tęsti toliau.

1. „Miklūs piršteliai – graži kalba“ tęsiniai:

2. „Linksmas liežuvis – vaiko ir kalbos draugas“

3. „Naujos kartos vaikai“ (Pozityvus žvilgsnis į vaiką. Vaiko kūrybiška ranka)

4. „Alternatyvūs ir kūrybiški metodai kalbos sutrikimų prevencijoje“

5. „Vaiko kelias į gražią kalbą“ „Laimingas vaikas“

Projektas „Miklūs piršteliai – graži kalba“ susilaukė daug dėmesio, palaikymo ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.

2011 m. lapkričio 29 d. Klaipėdos pedagogų ir švietimo centre vyko respublikinė konferencija „Pozityvumas ir ankstyvoji prevencija kalbos ugdyme“. Konferencijoje aptarėme prevencinio darbo būdus, metodus (siekiant sėkmingo kalbos vystymosi ankstyvajame ir ikimokykliniame amžiuje):

• Paskaitos tėvams; pedagogams;

• Straipsniai spaudoje;

• Individualios konsultacijos, pokalbiai;

• Įvairios metodinės medžiagos ruošimas (lankstinukų, atmintinių, priemonių);

• Tiriamoji veikla (smulkiosios ir bendrosios motorikos įvertinimas ankstyvajame amžiuje);

• Vaiko motorikos ir pažintinių procesų lavinimas grupėse (darželyje) veiklos metu ir namie;

• Glaudus bendradarbiavimas (tėvų, logopedo ir auklėtojų);

• Projektai. Seminarai. Konferencijos.

2012 m. gruodžio 13 d. Klaipėdos universiteto Tęstinių studijų institute buvo surengta tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija „Ankstyvojo prevencinio darbo svarba ugdant ikimokyklinio amžiaus vaikų kalbą“. Konferencijoje pristatyti projekto tęsiniai: Linksmas liežuvis – vaiko ir kalbos draugas“(skirtas 1-3 metų vaikams) ir „Naujos kartos vaikai: Pozityvus žvilgsnis į vaiką. Vaiko kūrybiška ranka“ (skirtas 4-6 metų vaikams).

Aš ir mano koordinatoriai buvome pakviesti dalyvauti tarptautinėje konferencijoje ,,Ankstyvosios prevencijos svarba ikimokyklinio amžiaus vaikų kalbos ugdyme“ 2013 m. balandžio 8–10 d. Kaliningrado tęstinių studijų institute. Supratome, kad sakytinei kalbai reikia sudaryti palankias sąlygas grupėse, ugdant kalbą taikyti ankstyvąją prevenciją. Konferencijoje buvo nutarta projektą ,,Miklūs piršteliai – judrus liežuvis“ tęsti. Jis pavadintas ,,Alternatyvūs ir kūrybiški kalbos sutrikimų prevencijos metodai“.

Projekto tikslas

Sudaryti palankias (pozityvias, džiaugsmingas) sąlygas ugdyti kalbą, įvairaus amžiaus vaikų kalbos sutrikimų prevencijai taikyti alternatyvius ir kūrybiškus (visuminius) darbo metodus.

Veiklos kryptys

1. ARTIKULIACINIO APARATO LAVINIMAS – APATINIO ŽANDIKAULIO, LŪPŲ IR LIEŽUVIO IZOLIUOTŲ JUDESIŲ TIKSLINIMAS IR LAVINIMAS.

2. KALBAMOJO KVĖPAVIMO LAVINIMAS – ĮKVĖPIMO IR IŠKVĖPIMO FAZIŲ REGULIAVIMAS, IŠKVEPIAMO ORO SROVĖS STIPRUMO IR KRYPTIES VALDYMAS, BALSO TEMBRO REGULIAVIMAS.

3. GIRDIMOJO SUVOKIMO LAVINIMAS.

4. FONEMINĖS KLAUSOS LAVINIMAS (garsinė skiemenų ir žodžių analizė žaidžiant).

5. SMULKIOSIOS MOTORIKOS LAVINIMAS.

6. IMPRESYVIOSIOS IR EKSPRESYVIOSIOS KALBOS UGDYMAS.

Kūrybiškų pasakų kūrimas, taikant kalbos ugdymo modelį ir padedant tėvams.

Muzikos garsų ir spalvų terapijos taikymas vaikų emocijoms žadinti.

Veiklos turinys

Kiekviena įstaiga numato konkrečias savo kryptis (jose turi būti taikomi pasirinkti alternatyvūs ir kūrybišk, visuminiai (holistiniai) metodai).

Projekto pabaigoje 2014 m. balandžio 10 d. Klaipėdos universiteto Tęstinių studijų institute vyko graži ir įspūdinga tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija ,,Alternatyvūs ir kūrybiški metodai kalbos sutrikimų prevencijoje“. Konferencijoje aptarėme alternatyvaus ugdymo (kinestezinis (judesio), visuminis, kontekstinis, multisensorinis, probleminio kūrybinio mąstymo) ir kūrybiškumo ugdymo metodus.

Alternatyvių ir kūrybiškų, visuminių (holistinių) metodų taikymas įgalino padaryti tokias išvadas:

1. 2–3 metų vaikų grupėse sparčiai gausėja impresyvusis ir ekspresyvusis žodynas, tobulėja kalbinis kvėpavimas, gerėja jų išklausymo ir dėmesio sukaupimo įgūdžiai, kalba (pažintiniai procesai).

2. 3–4 metų vaikų grupėse sparčiai turtėja vaikų vaizduotė, jie pradeda kurti pasakas, sudaryti situacijas, ieško problemų sprendimo būdų, greičiau padeda vienas kitam.

3. Tobulėja vaikų smulkiosios ir bendrosios motorikos įgūdžiai (rankos judesių greitumas, pirštų vikrumas ir koordinacija, judesių tikslumas).

4. Kurdami pasakas dažniau išgyvena teigiamas emocijas, gerėja jų motyvacija, kalba.

Pasakos – svarbi priemonė vaiko asmenybei ugdyti, nes jos skatina smalsumą, vaizduotę, kalbinius įgūdžius, leidžia suvokti emocijų pasaulį; vaikas mokosi pats sukurti situacijas, įvykius.

Konferencijoje vieningai nutarta projektą vėl tęsti, bendradarbiaujant su Lietuvos ir užsienio partneriais (Lietuva, Latvija, Rusija (Kaliningradas), Vokietija). Projektas tapo prevencinis ilgalaikis, jo pavadinimas: ,,Vaiko kelias į gražią kalbą“. 2015 m. rugsėjo 15–18 d. aš su savo projekto partneriais projektą „Vaiko kelias į gražią kalbą“ pristatėme Liepojos universiteto surengtoje tarptautinėje mokslinėje-praktinėje konferencijoje. Joje daug diskutavome ir nutarėme, kad ankstyvajai kalbos sutrikimų prevencijai ir įgyvendinimui padės pasakos, visuminis (holistinis) ugdymas, bendradarbiavimas.

Pasakos skaitytinos garsiai, taikytinas kalbos ugdymo modelis, kurtinas kalbos garsų, muzikos ir spalvų pasaulis, pieština vaivorykštė – taip kalbėta tarptautinėje konferencijoje „Vaiko kalba: prevencija ir bendradarbiavimas“ 2016 m. balandžio 7 d.

Tolesnę projekto vykdymo programą aptarėme 2017m. balandžio 14d. tarptautiniame seminare ir konferencijoje „Vaiko kalba. Holistinis ugdymas ir pagalba vaikui ikimokykliniame amžiuje“. Buvo vieningai nutarta projektą tęsti, taikant visuminius terapijos metodus.

Kalbos ugdymo modelis+visuminis (alternatyvusis)ugdymas +holistinės terapijos metodai +bendradarbiavimas (logopedai,specialistai, auklėtojos, tėvai).

Aš ir projekto partneriai (I.Hadanionok-Tjarrvei) rekomenduojame pasitelkti tokią veiksmingą schemą (ne tik galvoti apie kalbos padargų aparatą, ugdant vaikų kalbą): dešinė ranka+kairė ranka+galvos smegenys (kairiojo ir dešiniojo pusrutulio veikla, darna)+kalbos padargų (oralinis) aparatas+pojūčiai (5)= kalba (skaitymas, rašymas, mąstymas....laikysena, bendroji m.(judesiai).

2017 m. balandžio 14 d. tarptautinės konferencijos metu nutarta ilgalaikį projektą ,,Vaiko kelias į gražią kalbą“ tęsti toliau, parašant projektą (priedą-rekomendacijas) tėvams. Jį pavadinome - ,,Laimingas vaikas“ (vaiko kelias į gražią kalbą, gerą sveikatą, laimingą gyvenimą). Projektas pristatytas 2017.11.02-03 Kaliningrade projekto koordinatoriams ir visiems dalyviams 2017.11.10 Tarptautinėje konferencijoje ,,Visuminis (holistinis) ugdymas ir kalbos sutrikimų prevencija ankstyvajame amžiuje“ Klaipėdos KU Tęstinių studijų institute.

Pagrindinis prevencijos principas – aktyvus tėvų, pedagogų ir specialistų bendravimas ir bendradarbiavimas ieškant efektyvių bei inovatyvių prevencinių darbo būdų siekiant ankstyvajame ikimokykliniame amžiuje užkirsti kelią kalbos ir kalbėjimo sutrikimams atsirasti arba sumažinti jų atsiradimo tikimybę, paruošti vaiką mokyklai. Ankstyvoji kalbos sutrikimų prevencija paremta suaugusiųjų dėmesio telkimu į teigiamus vaiko asmenybės bruožus, pozityvius jo kalbos, asmenybės pokyčius. Pagrindinis prevencijos tikslas – organizuojama veikla turi būti maloni vaikams bei patiems suaugusiesiems, o taip pat paremta vaikų turimomis žiniomis, gebėjimais ir atitikti vaikų kalbos išsilavinimo lygį bei jų poreikius ir interesus.