Jurgita Mikutyte - Ingeborg Bachmann Uz sienos

Ingeborg Bachmann

UŽ SIENOS

Aš sniegas, kybau ant šakų

virš pavasarinio slėnio,

esu šalta versmė, blaškausi vėjyje,

drėgme užpuolu žiedlapius -

aš lašas,

nuo kurio jie ima pūti

tarsi liūne.

Aš – nuolatinės-mintys-apie-mirtį.

Skrendu – nes ramiai eit nemoku –

kiaurai visų padangių tvirtus statinius,

kolonas griaunu, prakertu mūrus.

Kitus įspėju – nes naktį negaliu užmigti –

tolimu jūros ošimu.

Žengiu į krioklių žiotis

ir nuo kalnų paleidžiu trankią akmenų laviną.

Aš – vaikas didžios pasaulio baimės,

kuri pakibo virš taikos ir džiaugsmo

kaip varpo dūžiai virš dienos rutinos,

kaip dalgis virš derlingos dirvos.

Aš – nuolatinės-mintys-apie-mirtį.

Iš vokiečių kalbos vertė Jurgita Mikutytė, 2026

Publikuota: Literatūra ir menas, 2026-06-19, Nr. 12

https://literaturairmenas.lt/poezija/ingeborgos-bachmann-poezija

Eilėraštis „Už sienos“ (Hinter der Wand) sukurtas apie 1948-1953 m., tačiau nebuvo įtrauktas į oficialius Ingeborg Bachmann poezijos rinkinius. Publikuotas tik 1978 m., atradus jį tarp archyvinių rankraščių po autorės mirties.

Šis tekstas – ką tik karą išgyvenusio jauno žmogaus balsas, kalbantis apie vidinę sumaištį, kolektyvinę sąžinę, apie kaltę, baimę ir tylėjimą, tvyrantį visuomenėje, apie būseną, kai taika atrodo trapi, o džiaugsmas – laikinas.

Tarsi skaitome perspėjimą: siena, už kurios vyksta karas, niekada nėra pakankamai toli.

Ingeborg Bachmann (1926–1973) – viena žymiausių XX a. vokiečiakalbių rašytojų, svarbus pokario literatūros ir intelektualios minties balsas. Filosofijos studijas baigė disertacija apie Martiną Heideggerį. Pripažinimą jai pelnė poezijos rinkiniai „Atidėtas laikas“ (1953) ir „Šaukimas Didžiojo lokio“ (1956), radijo pjesės, apsakymai, romanas „Malina“ (1971), esė, poetikos paskaitos, libretai kompozitoriaus Hans Werner Henze kūriniams, Giuseppe Ungaretti poezijos vertimai ir kt.
Pagrindinės I. Bachmann kūrybos temos: karo smurto pasekmės, kolektyvinė sąžinė, žmogaus vieta pasaulyje, moters būties patirtys, meilės ir destrukcijos sąveika.

Be kita ko, I. Bachmann apdovanota Georgo Büchnerio premija 1964 m. ir Didžiąja Austrijos literatūros premija (1968).
Nuo 1977 m. kasmet jos gimtajame mieste Klagenfurte rengiamas vokiečiakalbės literatūros konkursas ir teikiama jos vardo premija >>.

Plačiau apie Ingeborg Bachmann >>

Home ⌂