Stebuklas iš natūralios vilnos

Pripažinkime: daugelio spintose karaliauja sintetinių audinių drabužiai. Tačiau tokios medžiagos – negyvos, neleidžiančios kūnui kvėpuoti, o žiemą dar ir mažai šildančios! Be to, gali išprovokuoti alergines reakcijas. Todėl atšalus verta įsigyti vilnonių drabužėlių ir patalynės.

Kuo ypatinga vilna?

Vilna – natūralus, ypač seniai naudojamas pluoštas. Ji ne tik bene geriausiai saugo nuo žvarbaus oro, bet ir, manoma, slopina skausmą, padeda įveikti uždegimus, stiprina organizmą.

Neleidžia nei sušalti, nei sukaisti. Vilna – labai šiltas audinys, tačiau perkaisti neleidžia. Kai vilna sugeria drėgmę, joje įvyksta daugybė cheminių reakcijų, kurios išskiria karštį į aplinką. Tuo tarpu pats audinys lieka šiltas. Tai leidžia kūnui prisitaikyti prie temperatūros svyravimų, kuriuos sukelia drėgmė.

Išlaiko šilumą net suprakaitavus. Viršutinis vilnos sluoksnis susideda iš mažyčių mikroporų, leidžiančių audiniui kvėpuoti. Tačiau poros yra tokios mažytės, kad nei prakaitas, nei vanduo negali prasiskverbti į audinio paviršių. Tad vilnoniai drabužiai puikiai išlaiko šilumą net suprakaitavus. Be to, sukaitus nesuteikia nemalonių pojūčių.

Saugo nuo bakterijų. Natūrali vilna neleidžia daugintis bakterijoms, neutralizuoja odos išskyras.

Antroji oda. Taip vadinama merinosų vilna, kuri yra lengva, švelni, puri. Joje esama tokių pat baltyminių medžiagų kaip ir žmogaus odoje – proteinų bei kerotinų. Tad net apatinius drabužėlius, pagamintus iš merinosų vilnos, dėvėti labai malonu: jie puikiai praleidžia orą, leidžia odai kvėpuoti. Ne veltui tokia vilna vadinama antrąja oda.

Vilna pati išsivalo. Tai dar viena unikali šios natūralios medžiagos savybė. Drabužį reikia tik išvėdinti, ir prakaito ar kitoks kvapas išnyksta. O skalbti vilną rekomenduojama rankomis, ypač gležniems daiktams labai patiks… plaukų šampūnas. Nereikėtų jos trinti, nes ji traukiasi ir veliasi.

Tik natūrali vilna – sveika ir maloni

Dažyta ar kitaip chemiškai apdorota medžiaga daugeliui atrodo patraukliau, mat būna įvairiai nuspalvinta, yra ne tokia šiurkšti, nesivelia. Tačiau būtent tokia ji netenka praktiškai visų naudingųjų savybių, tampa panaši į sintetinį pluoštą. Pavyzdžiui, kad vilna nesiveltų, ji padengiama dirbtinės dervos plėvele. Tada prie odos liečiasi ne natūralūs vilnos plaušeliai, o cheminė medžiaga, kuri jautresniems žmonėms gali sukelti net alergines reakcijas. O apdorojus vilną eulanu pakinta jos baltymų struktūra, todėl kandys ir kiti vabalai drabužių ir patalynės neėda. Tačiau šios priemonės kenkia, deja, ne tik vabzdžiams, bet ir mūsų odai.

Vilnoniuose pataluose šilta ir jauku

Kai lauke vis dažniau merkia lietus ar užklumpa speigai, norisi kuo daugiau laiko praleisti namie jaukiai susipus į šiltą antklodę. Geriausiai sušildys maloni kūnui vilnonė patalynė.

Šilta žiemą vasarą. Dėl unikalių vilnos savybių iš šios medžiagos pasiūtos antklodės puikiai šildo, tačiau kai būna karšta, apsaugo kūną nuo prakaitavimo. Juk vilna puikiai praleidžia orą, sugeria ir išgarina drėgmę, palaiko pastovią kūno temperatūrą, todėl žiemą miegodami tokioje patalynėje nesukaisite, o vasarą – neprakaituosite.

Saugo nuo alerginių slogų, bronchitų, šildo sąnarius. Vilnonė patalynė nekaupia nešvarumų ir dulkių. Jos lieka patalynės paviršiuje, nes vilnoje esantys natūralūs lanolino riebalai neleidžia nešvarumams skverbtis giliau į audinį. Be to, dulkių erkutės, kurios daugeliui žmonių sukelia įvairių rūšių kvėpavimo takų alergiją, vilnonėje patalynėje neturi sąlygų veistis.

Masažuoja kūną. Vilnos pluoštas atlieka natūralų mikromasažą, kuris gerina kraujotaką, organizme greičiau vyksta atkuriamieji procesai, greičiau sveikstama. Tad miegant vilnonėje patalynėje sumažėja reumatinių ir artritinių ligų sukeliami skausmai. Vilna mažina nugaros ir stuburo skausmus.

Vilnoniai užvalkalai ir paklodės – saldžiam miegui. Vilna labai gerai sugeria drėgmę, o žmogaus organizmas per naktį netenka maždaug 1 l skysčių. Todėl ypač sveika miegoti ant pagalvių, apvilktų minkštučiais ir švelniais vilnoniais užvalkalais, pasitiesus vilnonę paklodę. Miegodami tokiuose pataluose beveik neprakaituosite.

Vilna – nebūtinai šiurkšti

Klysta manantieji, kad vilna šiurkšti, kanda, nemaloniai dirgina kūną. Tą paneigia ir iš švelnios, minkštos bei plonos merinosų vilnos gaminami apatiniai vaikų ir suaugusiųjų drabužiai, kepurės, kojinės, pirštinės, taip pat megztiniai, patalynė. Merinosų vilna tvirta bei elastinga – išsitempusi iki beveik 30 proc. ji ir vėl atgauna savo pradinę formą. Tad patalynė ar drabužis, pasiūtas iš jos, tarnaus labai ilgai.

Jautrią kūdikio odelę saugo vilna

Nuo senų senovės žmonės migdydavo kūdikius iškloję lopšį gyvūnų kailiu, dažniausiai – avikailiu. Gydytojai sako, kad tai ir naudinga, ir sveika.

• Odelė neprakaituos ir nesausės. Kailyje susidaranti oro pagalvė apsaugo ploną kūdikio odą nuo perkaitimo, prakaitavimo, išdžiūvimo.
• Alergiškiems vaikučiams. Atliekant bakteriologinius avikailių tyrimus paaiškėjo, kad juose nesiveisia mikroorganizmai, tad alergiškiems kūdikiams geriausiai tinka vilnonė patalynė.
• Skatinama naujagimio kraujotaka. Vos gimusiems kūdikėliams patariama užmauti šiurkščios vilnos kojinaites. Taip skatinama mažylio kraujotaka, mažos kojytės saugomos nuo šalčio.
• Žiemą ir rudenį – vilnoniai drabužėliai. Atvėsus orams kūdikius ir vaikus geriausia rengti vilnoniais drabužėliais, ypač kepurytėmis, kojinytėmis ir pirštinytėmis. Natūralios vilnos gaminiuose kūdikio odelė neprakaituoja, tad vaikutis išvengs erzinančių pašutimų. Ir tikrai nesušals. O jeigu šėldamas lauke suprakaituos, vilnoniai drabužėliai vis tiek jį šildys.

Vilnos paslaptys, arba kodėl naujagimiui užmauna vilnones kojines?

Apie vilną esame girdėję daug. Galbūt vaikystėje nekęsdavom „piktų“ megztinių, o susirgę žinodavom, kad, pakaitinus kojas, mama vis vien užmaus vilnones kojines ir lieps taip miegoti visą naktį. Kas tai: mamų prasimanymai ar gydymo metodas? Ar iš tikrųjų vilna tokia reikalinga norint būti sveikam?

Gydomosios savybės

Manoma, kad vilnos poveikis panašus į akupunktūrą, o mezgimas bene geriausiai malšina stresą. Įrodyta, kad natūrali vilna pasižymi skausmą slopinančiomis, uždegimą mažinančiomis ir organizmą stiprinančiomis savybėmis. Beje, stipriausiu gydomuoju poveikiu pasižymi nedažyta natūrali šiurkšti vilna. Kiekviena tauta labiausiai „gerbia“ vis kitų gyvūnų vilną: vieni – avių, kiti – kupranugarių, treti – šunų ir t.t. Gyvūnų vilna paprastai skiriasi savo minkštumu, tačiau pagrindinės savybės labai panašios. Ne veltui sakoma, kad natūralios medžiagos – sveikiausios, tai pasakytina ir apie vilną: apsikloję ar apsirengę tikros vilnos daiktą, neprakaituosite ir nesušalsite – vilna puikiai prisitaiko prie kūno temperatūros, t.y. sulaiko tik tiek šilumos, kiek reikia, bet neskatina prakaituoti. Vilna sugeria net iki 40 proc. drėgmės nesijaučiant šlapiam ir neleidžia kūnui greitai atvėsti. Tas pats pasakytina ir apie vilna prikimštas pagalves – miegodami ant jų tikrai nesuprakaituosite. Tai itin aktualu šusti linkusiems kūdikėliams (tik nepamirškite, kad įprasto storio pagalvės kūdikiams visiškai netinka).

Ar žinote, kad?

Nuo senų senovės žmonės gydė įvairias ligas naudodami skirtingų gyvūnų vilną. Pavyzdžiui, paūmėjus radikulitui, žmonės aprišdavo juosmenį triušių kailiukais (plauku į vidų) arba šuns vilnos skara, moterišką bėdą mastitą gydė aprišdami krūtis grietine išteptais triušių kailiukais, o smulkių sąnarių skausmus malšindavo dėvėdami kupranugarių ar šunų vilnos kojines bei pirštines.

Manoma, kad sveikiausi rūbai – tai „kandantys“ megztiniai iš ožkų ar avių vilnos. Jie gerina kraujotaką, odos būklę ir nervų sistemos veiklą. Minkštos avių ar ožkų vilnos rūbus patariama dėvėti žmonėms, sergantiems inkstų ligomis.

Keli žodžiai apie kūdikėlius

Nuo senų senovės žmonės migdydavo kūdikius iškloję lopšį gyvūnų kailiu, dažniausiai – avikailiu. Mokslininkai pritaria, kad tai ir naudinga, ir sveika. Kailyje susidaranti „oro pagalvė“ apsaugo ploną kūdikio odą nuo perkaitimo, prakaitavimo, išdžiūvimo. Atliekant bakteriologinius avių kailių tyrimus paaiškėjo, kad juose nesiveisia mikroorganizmai (be abejo, jei avis buvo sveika). Ir šiandien gydytojai nepamiršta stebuklingų vilnos savybių. Vos gimusiems kūdikėliams patariama užmauti šiurkščios vilnos kojinaites, jos paskatins mažylio kraujotaką ir neleis sušalti mažoms kojytėms. Šaltą žiemą kūdikius taip pat patariama rengti vilnoniais rūbeliais, ypač kepurytėmis, kojinytėmis ir pirštinytėmis. Natūralios vilnos gaminiuose kūdikio odelė neprakaituos, taigi išvengsite erzinančių pašutimų ir būsite tikri, kad jūsų mažylis nesušals. Kita vertus, net ir suprakaitavus (jei vis tik neapskaičiavote, kaip parengti mažylį), vilnoniai gaminiai šildys. Jeigu nenorite rengti šiurkščių rūbų, puiki alternatyva minkšta ir plona merinosų avių vilna, dar vadinama merinosų vilna. Ji tinka net ir apatiniams rūbams, pvz., kūdikio marškinėliams siūti. Dar viena svarbi ypatybė – šie gaminiai nelinkę sukelti alergijos.

Kam natūrali vilna gali netikti?

Pirmiausia – sergantiesiems bronchų astma. Natūrali vilna gali sukelti dusulio priepuolius, tačiau tai nėra taisyklė be išimčių.

Vilna gali netikti ir tuomet, jeigu esate alergiški dulkėms, naminių gyvūnų kailiui ir pan., tokiu atveju namuose verčiau neturėti natūralios vilnos kilimų bei natūralaus plauko kailinių.

Šunų augintojai pastebi, kad natūralus gyvūnų kailis gali sukelti nemotyvuotos agresijos priepuolius šunims – paprasčiausiai jie užuodžia svetimo gyvūno kvapą ir gina savo teritoriją arba „atranda” medžiotojo instinktą. Taigi būkite atsargūs.

Priežiūros ypatumai

Vilna nemėgsta tiesioginių saulės spindulių. Ji blunka, išdžiūsta, pasidaro trapi. Skalbti vilnonius gaminius geriausia šiltame, vos 40ºC vandenyje, skalauti – tokios pat temperatūros vandenyje. Skalbdami angoros ar merinoso vilnos gaminius į skalavimo vandenį įpilkite glicerino (1 šaukštas glicerino 10 L vandens), tada plaukas nesivels. Norėdami išsiaiškinti, ar vilnonis gaminys bluks, išskalbkite mažą audinio gabalėlį muiliname vandenyje, įvyniokite į baltą medvilninį audinį ir palyginkite. Rezultatą pastebėsite tuoj pat.

Tai įdomu

• norint perlaužti vilnos plaukelį, jį reikėtų perlenkti apie 20 000 kartų

• kontaktuodama su atvira liepsna, ji ne užsidega, bet iš lėto anglėja, lyg svylanti mediena

• beisbolo kamuoliuke suvyniojama apie 150 m vilnos plaukelių

• daugiau nei pusė pasaulio vilnos gaunama Pietų pusrutulyje, o 3/4 jos suvartojama Šiaurės pusrutulyje