Kompiuterinių programų apsaugos priemonės
Egzistuoja skirtingų priemonių apsaugoti savo intelektualų produktą (kompiuterinę programą ar informaciją) nuo nepageidaujamo panaudojimo.
Lengviausia priemone - tiesiog paminėti kad tai nėra leistina. Efektas (mano manimu) - maždaug 2-10% vartotoju suteikia dėmesį šitam šūkiui; kiti (dauguma) - nekreipia dėmesio ar net nepastebi šito įspėjimo/uždraudimo.
Aktyvacijos raktas/kodas arba serijinis numeris: truputi sėkmingesnis bandymas apsaugoti savo programinį produktą. Iki tol kol kodas ar numeris ne bus gautas be intelektualios nuosavybės autoriaus/savininko pagalbos.
Dirbant Lietuvos Kadastre aš panaudojau rimtesnę apsaugą mūsų programiniam produktui - „donglą“ (angl. „dongle“ - elektroninė aparatinė įranga; išversta kaip „saugas“) - mažą daiktelį kurį reikėjo prijungti prie kompiuterio kad dirbti su mūsų programa.
Pliusai: programinis produktas nebebuvo nefiziniu objektu; jį daugiau nebuvo galima tiesiog nukopijuoti ir naudoti neperkant. Dauguma vartotoju nežinojo ir net neieškojo kaip apeiti tokią apsaugą.
Minusai: donglas kainavo pinigus, jam reikėjo instaliuoti draiverį, jį fiziškai reikėjo pristatyt klientui; bet svarbiausia yra daug saitų su pasiūlymais padėti apeiti šią apsauga ...už norimo produkto pusę kainos.
Taip pat vienas donglas savaime sugedo pas klientą: vienoje celėje buvo įrašyta baito reikšme "0x11111111" ir kita reikšmė neįsirašydavo.
Norint apsaugoti savo programinį produktą aš pasinaudojau jo „pririšimu“ prie kompiuterio tam tikros aparatinės dalies; pavyzdžiui tinklo kortos ar kietojo disko, toliau tekste - komponentas.
Pririšimo procedūra atrodo taip:
Klientas gauna mažą pririšimo programėlę, kurį pastartavus po vartotojo leidimo gauna informaciją apie kliento kompiuterio komponentą ir generuoja failą su šia informacija užkoduojant ją.
Klientas siunčia sugeneruotą failą programos autoriui.
Pagal informaciją iš gauto failo programos autorius „pririša“ savo programą prie kliento kompiuterio komponento, apsaugant tokiu būdu savo programą nuo nenorimo vartojimo kituose kompiuteriuose; ir siunčia klientui apsaugotą programą.
Pliusai:
- Tokia apsauga yra nemokama ir ne reikalauja fizinio buvimo prie kliento kompiuterio darbui su juo.
- Pririštą programą galima naudoti kitame kompiuteryje - tam reikia sėkmingai fiziškai prijungti komponentą prie norimo kompiuterio iš „seno“ kompiuterio.
Minusai:
- Klientas gali nesutikti kad iš jo kompiuterio būtu paimta ir perduota kitur „kažkokią tai užkoduotą informaciją“.
- Komponentas gali sugesti arba taip gali pasakyti klientas. Galimi sprendimai priklausant nuo parduodamos programos kainos: reikalauti sumokėti už naują „pririšimą“ arba parduoti programą kartu su savo komponentų, kad kontroliuoti jį ir programos naudojimą (sakai komponentas sugedo - gražink jį ir gauk dirbanti sumokėjęs tik už naują komponentą bet ne už programą)
Aišku bet kokia apsauga galima nulaužti; tai yra laiko ir/arba pinigų klausimas.
Galima nupirkti, nulaužti arba sukurti savo programinį produktą - žiūrint kas yra pigiau.