Klubas‎ > ‎

Taryba


Keletas žodžių apie save iš Klubo tarybos narių lūpų.


Edita Žeromskienė - Klubo prezidentė (veislynas „Albiono stebuklas“)

Kodėl anglų buldogai? Man patinka didelių veislių šunys: dogai, mastifai, senbernarai. Bet gyvenau bute, todėl jaučiau, jog turėčiau į namus atsivesti kuklesnio dydžio mažylį. Anglų buldogas nėra didelis šuo, bet turi tų pačių savybių: ramybės, solidumo, pasitikėjimo savim. Šalia buldogo niekada nesijauti nesaugiai, net ir vėlų vakarą nelabai apšviestoje gatvėje. Nors, kai į namus įsiveržė pusmetinė Nikė, suabejojau, ar mano įsivaizdavimas yra teisingas ir viltys turėti ramų šunį išsipildys. Tai buvo energijos kamuolys. Rimtis atsirado tik su amžium. Ne mažą vaidmenį renkantis veislę suvaidino ir tai, jog buldogai literatūroje dažnai vadinami šunimis-auklėmis. Kai pas mus atsirado pirmasis buldogiukas, namie buvo trys pradinukai. Buvo svarbu, kad paaugus šuniui, vaikams būtų saugu.

Su buldogais draugauju nuo 2002 metų. Tai tikrai nėra daug laiko prasme, bet „įklimpau“ giliai. Pirmus kelerius metus, ko gero, nebuvo nei dienos, kad neskaityčiau ar nenaršyčiau internete, ieškodama informacijos apie buldogus. Nors, pagalvojus, sunku pasakyti, ar kas pasikeitė ir dabar :)
Buldogai - mano didžiausia ir daugiausiai laisvo laiko atimanti aistra. Ne tik dalyvauju šunų parodose, bet ir fotografuoju jose anglų buldogus.

Esu sukūrusi laisvai visiems prieinamą anglų buldogų Lietuvoje duomenų bazę, kurioje kaupiami duomenys apie beveik visus Lietuvoje registruotus anglų buldogus. Kiek įmanoma, stengiuosi atkapstyti vaizdinę medžiagą apie senuosius kilmės medžiuose esančius šunis. Duomenų bazė nuolat papildoma. Nuo 2003 metų esu aktyvi Anglų buldogų mylėtojų forumo, ilgą laiką atstojusio veislės mylėtojams klubą, narė, o nuo 2007 metų ir forumo moderatorė.

 

Alina Smailienė (veislynas „Bolidas“)

Pirmąjį savo anglų buldogą įsigijome 2004 metais. Tai buvo kalytė vardu Besi. Ilgai svarstėme, kokią veislę išsirinkti, bet buldogas atrodė kaip nereali svajonė. Prieš pirkdami, visai nepasidomėjom veislės ypatumais, tai buvo tik svajonių šuo. Mūsų vyresniajam sūnui buvo tik du metukai, taigi abu mažyliai augo kartu. Pradėjome eiti į parodas, bet turbūt kaip ir visiems naujokams, pradžia buvo labai sunki: reikėjo išmokti išstatinėti šunį, žinoti kriterijus, pagal kuriuos vertinama. Žiūrėjome, kaip tai darė kiti, ir mokėmės iš jų. Galiausiai mūsų mergytė tapo čempione. Nuo to laiko susirgome „anglų buldogų“ liga. Taip įsigijome antrą, trečią ...... buldogą. Užauginome ne vieną vadą. Turėjome ir labai skaudžios patirties. Taip atsirado veislynas „Bolidas“. Nuo to laiko užauginome ne vieną čempioną, važinėjame po parodas, ir ne tik Lietuvoje. Dalyvaujame Pasaulio anglų buldogų klubų federacijos (World Bulldog Club Federation) konferencijose.

Labai džiugina mūsų mažylių pasiekimai šių metų Europos Čempionate Slovėnijoje: Bolidas Sophie, nepaisant didelės konkurencijos, tapo gražiausia Europos šuniukų klasės kalyte, o Bolidas Sultan užėmė antrą vietą savo klasėje. Nemažai mūsų vaikučių gyvena kitose Europos šalyse ir sėkmingai dalyvauja parodose. Planų ateičiai dėl veislės gerovės yra labai daug, nuoširdžiai tikiuosi, kad bent dalis jų bus įgyvendinta. 

 

Naglis Žegunis (veislynas „Gamtos Išdaiga“)

Pirmąjį anglų buldogą įsigijome 1994 m. Mūsų vaikas pirmuosius savo žingsnius žengė, įsikibęs buldogo nugaros. Turėjome keletą šios veislės šunų, tačiau rimtai užsikrėtėme buldogais, kai įsigijome buldogę Marfą. Kai parodos ringe iš 18 dalyvių su Marfa likome antri, supratome, kad kitą kartą galime ir laimėti. Tuomet tiesiog „susirgome“ parodomis. 2006 m. vykome į Lenkijoje, Poznanėje vykusią Pasaulinę šunų parodą, tikėjomės išvysti, kaip atrodo „tikri“ anglų buldogai. Pasirodo, ne kažin kiek jie skyrėsi nuo mūsiškio. Teisėjaujant garsiajam Stefan Sinko, Marfa iš 33 kalių liko 13-ta, ir mums tai buvo puikus įvertinimas, juolab, kad tuomet dar nelabai išmanėme buldogų hendlingą. Tačiau po kiek laiko mūsų Marfa tapo tarptautine čempione. Netrukus mūsų šeimoje atsirado dar viena būsimoji tarptautinė čempionė - Blondi. Tiesa, jos istorijos pradžia liūdna - išgelbėjome ją nuo apgailėtino gyvenimo neatsakingo šeimininko tvarte, išgydėme, prisijaukinome, vėliau ėmėme vesti į parodas. Ir Blondi savo pergalėmis nuo Marfos neatsiliko. Lietuvoje buldogų kalių - tarptautinių čempionių iki dabar buvo tik trys. Dvi iš jų - mūsų, ir mes tuo nuoširdžiai didžiuojamės.

Dabar mūsų šeimoje gyvena ir mūsų veislynui „Gamtos išdaiga“ atstovauja penkios buldogės: Marfa, Blondi, Barbora, Zvonkė ir Mona Lisa. Tiesa, auginame ir kitos veislės atstovę - mopsę vardu... Mopsė!

Kažkas yra pasakęs, kad buldoge sudėtas visų kitų veislių brokas. Galbūt kiek keistoka, tačiau tikriausiai todėl mums ši veislė atrodo tokia ypatinga ir mus žavi. Gaila, kad be žavesio buldogai turi nemažai sveikatos problemų. Norime ir siekiame, kad tai pasikeistų. Manau, kad esame patyrę buldogų augintojai ir veisėjai, tačiau nelaikome savęs visažiniais ir tikrai nenustojame toliau mokytis ir domėtis. Jeigu nustotume, tai būtų ženklas, kad su mumis kažkas ne taip :)

Aušra Miltenytė

Pirmą kartą anglų buldogą gyvai pamačiau tikriausiai tik 2002 metais. Nuo tada akių atitraukti negaliu. Ne tik akių - geriausia anglų buldogą turėti kuo arčiau savęs, ypač prie šono. Pirmiausia susidraugavau su Nike. Kartu su Nikės šeimininke Edita Žeromskiene gyvai pažindinausi su šia veisle. Pirmą kartą stovėjau prie ringo šunų parodoje. Pirmą kartą pamačiau, kaip atrodo ką tik gimę buldogiukai. Padėjau užauginti dvi Nikės vadas. Antroje vadoje buvo toks Pinkis, kurį gavau dovanų ir smarkiai verkiau iš laimės. Taip mano gyvenime atsirado nuosavas stebuklas - žaismingas, jautrus, užsispyręs, netašytas, sumanus, orus ir labai, labai jaukus buldogas. Jam dabar penkeri, suaugęs vyrutis, bet kartais ropščiasi man į skreitą, prisiglaudžia ir išmintingai kniurksi. Kad nebūtų vienam liūdna, kai manęs nėra namie, įsigijom mopsą Rupertą. Mopsas džiugina širdį, o buldogas glosto sielą - tiesiog tobula kombinacija. Padėjau užauginti Rapolą, pirmąjį Lietuvoje po dirbtinio apvaisinimo gimusį buldogą. Domiuosi buldogų sveikata, teigiamu auklėjimu, džiaugiuosi nuoširdžiais buldogų veisėjais, baruosi su tais, kurie siūlo kergimus Pinkiui, net nepaklausę apie jo kilmės dokumentus ir sveikatą, sergu už buldogus (kad ir su savo mopsu) prie buldogų ringo parodose. Esu buldogų mylėtoja iki kaulų čiulpų smegenų. Klube atstovauju buldogų augintojus, kuriems ne vis vien.

Laima Unikaitė

Mūsų istorija paprasta, turbūt kaip ir daugelio. Visą gyvenimą augau su gyvūnais ir be jų negaliu įsivaizduoti savo gyvenimo. Pasirinkau specialybę, kuri siejasi su augintiniais: esu baigusi Lietuvos Veterinarijos Akademiją, gyvulininkystės technologiją. Aišku, pabaigus tokius mokslus, ne viską gali žinoti, tad ir toliau domiuosi gyvūnais, ypač šunimis. Augau su Amerikiečių Stafordšyro terjerais. Tai nuostabūs šunys, reikalaujantys nemažo fizinio krūvio. Kadangi negalėjau tiek daug laiko skirti labai ilgiems pasivaikščiojimams, nusprendžiau įsigyti ne tokią judrią veislę. Pirmąjį buldogą įsigijome po ilgų paieškų, svarstymų apie veislės pliusus ir minusus. Didelę reikšmę turėjo tai, kad buldogai puikiai sutaria su vaikais. Pamačiusi internete mažosios Trollos Jorės nuotrauką, supratau, kad tai tas buldogas, kurio ieškojau. Aišku, teko pavargti mėnesį laiko, kol įkalbinau savo draugą, kad nuvažiuotume pasižiūrėti. Diena iš dienos žiūrėdavau į mažiukės nuotrauką, kol maniškis sutiko. Kai nuvažiavome, užteko man pamatyti draugo veido išraišką, pamačius Trollą. Iš karto supratau, kad mergaičiukė bus mūsų. Iš tikrųjų niekad nebuvom realybėje susidūrę su buldogu, nežinojom, kaip turi atrodyti mažas buldogas. Mažoji Trollytė mus tiesiog užbūrė. Jau prieš įsigydami šuniuką, galvojome dalyvauti parodose, pasižiūrėti, kaip seksis. Mus labai skatino ir palaikė „Bolido“ veisėjai. Niekada netikėjau, kad galima užsikrėsti dalyvauti parodose, tačiau tai tiesa. Nors Trolla Jorė dar jaunutė, bet jau yra nemažai pasiekusi: būdama 2,5 metų amžiaus, jau yra Lietuvos, Latvijos jaunimo čempionė, Lietuvos, Latvijos, Estijos, Baltijos šalių čempionė. Mes labai ja didžiuojamės ir dėl jos charakterio bruožų. Nors ji ir būna kartais užsispyrusi, bet yra labai geraširdė, protinga, mylinti vaikus. Trolla mūsų namuose jau 2 metai, bet blogo žodžio pasakyti negalėčiau.

Kad mūsų mergina neliūdėtų, nusprendėme jai draugę į namus parvežti. Ilgai mąstėme, ar jau laikas įsigyti, tačiau mažosios Lovely Lou žvilgsnis nugalėjo. Trolla mažąją priėmė labai gražiai. Dabar mūsų namuose  dvigubai daugiau džiaugsmo. Niekada nemanėm, kad buldogai taip užburia.

 


Comments