Netektys
Mirtis atsiskleidžia kaip praradimas, bet daugiau patiriamas liekančių gyventi. Martin Heidegger, Būtis ir laikas (1927)
Pati istorija yra tai, ką žmogus daro su mirtimi. Hėgelis
Senovinis elgesys, kai mirtis sykiu ir įprasta, ir artima, ir neskaudi, ir nesvarbi, pernelyg skiriasi nuo dabartinio, kai mirtis taip baugina, jog nebedrįstama ištarti jos vardo. Štai kodėl aš čia pavadinsiu šią įprastinę mirtį prijaukinta mirtimi. Nenoriu pasakyti, jog mirtis kadaise buvo laukinė. Noriu pasakyti priešingai – laukinė ji tapo šiandien. Philippe Aries
__________________________________________________________________________________________________________________________________________________
Sielvartas – sunkių, prieštaringų jausmų, kurią išgyvena žmogus įvykus netekčiai, visuma.
Liūdesys, širdgėla, pasimetimas, nerimas, pyktis, kaltė, savigrauža, neretai - kitų kaltinimas, įtampa, baimė, bejėgiškumas, tuštuma.
Sielvartas − neišvengiamas netekčių palydovas, ir vienintelis kelias, kuris veda į normalų gyvenimą po netekties − tai išgyventi sielvartą.
Nes sielvartas – normali ir natūrali žmogaus reakcija į netektį.
Neišgyventas sielvartas gali virsti kūno, psichologinėmis, socialinėmis, dvasinėmis problemomis.
Gedėjimas – sielvarto išgyvenimas po netekties. Tai normali būsena įvykus netekčiai.
_______________________________________________________________________________________________________________________
Iš knygos
Gyvenimas po netekties
Bob Deits, 1999
Susitaikykite su mintimi, kad netektys ištinka visus, kad jos gyvenime neišvengiamos.
Leiskite sau kalbėti apie netektį.
Kalbėkite apie tai, ko netekote su kiekvienu, kuriuo pasitikite ir kuris pasiruošęs jus išklausyti.
Jei mirė jūsų artimas žmogus, nesigėdykite pasakoti, kaip įvyko mirtis.
Jei aptiksite, kad kalbate apie tai daug kartų – tai normalu.
Jei mirė artimas žmogus, nesakykite „išėjo, paliko“. Sakykite taip kaip yra – „mirė“.
Garsiai, sau ir kitiems – kad išgirstumėte, kaip tai sakote.
Tai padės greičiau priimti mirties faktą.
Bandykite išlaikyti įprastą dienos, miego ritmą.
Venkite raminti save alkoholiu ir vaistais.
Leiskite kitiems jus palaikyti ir užjausti.
Dauguma žmonių nežino, kaip tai pasakyti ar padaryti, bet tai nėra taip svarbu.
Svarbu, kad jie yra šalia ir nori jums padėti.
Pasakykite jiems tai.
Leiskite sau pykti.
Net jei jums pikta ant viso pasaulio, ant Dievo, netrukdykite sau jausti šiuos jausmus.
Nei pasaulis, nei Dievas nuo šių jūsų jausmų nenukentės, o jums reikia per juos pereiti.
_________________________________________________________________________________________________________________
Kaip padėti netektį išgyvenantiems žmonėms?
Kristina Ona Polukordienė
Būti kartu ir klausyti.
Padėti netekusiajam priimti netekties faktą ir realybę.
Padėti/leisti netekusiajam išgyventi netekties skausmą.
Normalizuoti su netektimi susijusius išgyvenimus.
Nevertinti: nieko, kas susiję su mirtimi, mirtį atnešusiu įvykiu, mirusiojo ir netekusiojo veiksmais.
Neskubėti siūlyti medikamentus (jei tai ne gydytojo skirti vaistai).
Išreikšti pagarbą ir patiems priimti tai, kas vyksta.
Padėti netekusiajam suvokiant, priimant ir kuriant naujus po netekties įvykstančius gyvenimo pasikeitimus.
Svetainė netektį išgyvenantiems žmonėms
