Cykiai cykiai“ Raimondo Katino harm. dzūkų krašto daina
CYKIAI CYKIAI
Cykiai cykiai Nemunėlis teka.
Nuocykiausiai mūs sasulė verkia.
Sasul, sasul, ko tep graudziai verki?
Žada mani už to sano duoce.
Aš to sano niekad(u) nemylėsiu,
Per dvarelį akmeniu parisiu,
Per ulyčių kurtelėm užlaisiu.
Cykiai cykiai Nemunėlis teka,
Nuocykiausiai mūs sasulė verkia.
Dzūkija – Lietuvos pietryčiai. Tai bene dainingiausias Lietuvos kraštas, ne veltui Dainava vadinamas. Dzūkų dainos be galo melodingos, kaip ir pati Dzūkijos gamta – kalvos, šilai, Nemuno ir Merkio vingiai. Dainos švelnios, kaip ir dzūkų žmonės, liūdnos, nes dzūkų gyvenimas niekada nebuvo lengvas. Dzūkų dainos išsiskiria žanrų įvairumu – nė viename Lietuvos krašte nėra tiek daug ir įvairių darbo, vestuvinių, kalendorinių dainų. Ypač gražios melodingos rugiapjūtės, advento, Kalėdų, Jurginių, sūpuoklinės, bei kupolinės dainos. Dzūkams būdingas specifinis paryškintas priebalsių išdainavimas („cykiai cykiai“,“pasvarcyk antela“).