CD kolekcija LIETUVIŲ AKTORIŲ BALSAI
Albumų serija DEDIKACIJOS LT
Embedded Files
Viešoji įstaiga „Vieno aktoriaus teatras“ daugiau nei 15 metų įgyvendina įvairius kultūros projektus. Vienas svarbesnių, orientuotų į ateitį – kompaktinių plokštelių kolekcijos „Lietuvių aktorių balsai“ ir albumų serijos „Dedikacijos LT“ rengimas ir leidyba.
„Nieko nepasakyta“ – pirmasis albumas, išleistas 2005 metų rudenį. Jame skamba viduriniosios kartos aktoriaus ir režisieriaus Sauliaus Mykolaičio atliekamos autorinės dainos. Talentingo kūrėjo albumas buvo debiutinis ir, deja, paskutinis, nes 2006-ųjų vasarį Saulius Mykolaitis mus netikėtai paliko.
Žmogaus fizinis gyvenimas trumpas, tačiau meninė saviraiška, įamžinta įrašuose, yra ir bus gyvoji atmintis bei istorinis dokumentas, su kuriuo galės susipažinti Lietuvos ateities kartos.
Pagrindinis kolekcijos tikslas – išsaugoti teatro menininkų, dainuojančių aktorių ir aktorių skaitovų balsus, įamžinti jų talentų raišką, gebėjimą originaliai interpretuoti literatūros kūrinius.
Prieš dešimtmetį kolekcijos „Lietuvių aktorių balsai“ sumanymą paįvairino ir išplėtė albumų serija „Dedikacijos LT“.
Šiuo metu balsų lobyną sudaro keturiasdešimt unikalių leidinių (iš viso – keturiasdešimt devynios kompaktinės plokštelės, nes kai kuriuose leidiniuose jų yra po dvi ir po tris), kurių bendra skambėjimo trukmė daugiau nei trys tūkstančiai minučių (penkiasdešimt valandų).
Skaitmeninis „Katalogas“ skirtas minėtų kompaktinių plokštelių pristatymui ir sklaidai.
VšĮ „Vieno aktoriaus teatras“
steigėjas ir vadovas Sigutis Jačėnas
NIEKO NEPASAKYTA
TOLIMOJI KLAJŪNO VILTIS
POETA
ROMANSERO BĖGANČIAM LAIKUI
MAIRONIS
PER PASAULĮ KELIAUJA ŽMOGUS
DŽONATANAS LIVINGSTONAS ŽUVĖDRA
ГОСПОДИН МОЙ – ВРЕМЯ
SVEČIAS
PIRMOJI MANO VAIKYSTĖS KNYGA
TEBŪNIE
VIENARAGIS
IR ATMINTIS, IR DABARTIS
PILIGRIMO KELIU
PRAGYDO PAUKŠTELIS
VARLIUKO PASAKOS
33 SONETAI
44 ČIULBĖJIMAI
GYVENIMAS – TAI GEIDŽIAMAS APSIGAVIMAS!
GYVENIMO PASAKOS
APUOKO VALANDA
VALHALA
ŠITA ŽEMĖ
MIRGULIUOJA MIRGULYNAS
ATSISVEIKINIMAS SU TĖVYNE
AK, BUVO VISKO
GAL DAR PLAUKSI LAIKE - JUK LYG MĖNUO KEITIES
ŠVENTMARĖ
DIALOGAI
GROŽIO IR ŠVIESOS LINK
ANT AUKURO ŠIRDĮ NEŠIAU
OI JŪRĖS, BURĖS
MUDU DU
ŠIRDIES DANGUS
ŽMOGAUS MISTERIJA
GYVENIMO PILNATVĖ
VALANDA KAI ESI
PASIJOS PAGAL JONĄ
MŪSŲ DVASIOS GYVENS INKILUOS
„METŲ“ METAI: VYŽLAUKIO „VIEŽLYBIEJI“ IR „NENAUDĖLIAI“
TAI YRA GRAŽU LABAI!
SEPTYNIŲ VASARŲ GIESMĖS
ARS POETICA
VISI UŽ LIETUVĄ, TĖVYNĘ LIETUVĄ
Skaito: Ramūnas Abukevičius, Andrius Bialobžeskis, Joana Čižauskaitė, Olita Dautartaitė, Vytautas Dumšaitis, Kęstutis Genys, Sigutis Jačėnas, Dalia Rasa Jankauskaitė, Jūratė Jankauskaitė, Eugenija Nijola Jankutė, Doloresa Kazragytė, Virginija Kochanskytė, Linas Lukošius, Birutė Mar, Darius Meškauskas, Nijolė Narijauskaitė, Laimonas Noreika, Regina Paliukaitytė, Vytautas Paukštė, Nijolė Sabulytė, Julija Sakalaitė, Rūta Staliliūnaitė, Egidijus Stancikas, Aleksandras Šimanskis, Ramūnas Šimukauskas, Gražina Urbonaitė, Petras Venslovas, Liudas Vyšniauskas, Lucija Zorūbaitė.
Dainuoja, groja, muzikuoja: Julius Andrejevas, Giedrius Arbačiauskas, Agnė Arbačiauskienė, Remigijus Audiejaitis, Rimantas Bagdonas, Saulius Bareikis, Vidmantas Bartulis, Donatas Bielkauskas, Petras Biržys (Pupų dėdė), Anelė Sadauskaitė Biržienė (Pupų Dėdienė), Rūta Blaškytė, Šviesė Čepliauskaitė, Joana Daunytė, Vita Marija Daunytė, Olegas Ditkovskis, Edmundas Federavičius, Ugnė Giedraitytė, Vytautas Giedraitis, Sigutis Jačėnas, Julija Jačėnaitė, Juozukas Juškevičius, Ieva Kerzaitė, Gintaras Kizevičius, Algirdas Klova, Zenė Kružikaitė, Alfredas Kukaitis, Saulė Kukaitytė, Martynas Kuliavas, Andrius Kulikauskas, Giedrius Kuprevičius, Jonas Leikis, Judita Leitaitė, Saulius S. Lipčius, Kristijonas Lučinskas, Inga Maknavičienė, Sigitas Mickis, Monika Mikalajūnaitė, Liudas Mikalauskas, Arnas Mikalkėnas, Saulius Mykolaitis, Pranciškus Narušis, Arūnas Navakas, Vytis Nivinskas, Ilona Papečkytė, Kęstutis Pavalkis,
Artūras Pranskūnas, Rita Preikšaitė, Dainius Pulauskas, Valerijus Ramoška, Domantas Razauskas, Marius Salynas, Vladas Fedotas Sipavičius, Gražvydas Siriūnas, Viktorija Stanelytė, Audra Stonkienė, Sigitas Sulžickas, Dalia Suraučiūtė, Tomas Šatas, Saulius Šiaučiulis, Daiva Tumėnaitė, Virginija Unguraitytė, Birutė Vainiūnaitė, Giedrė Zeicaitė, Edita Zizaitė, Rokas Zubovas, Kristina Žaldokaitė, Aras Žvirblys, Rokas Žvirblys.
Dalyvauja: „Homocord“ orkestras (dirigentas Josifas Stupelis), Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro folkloro ansamblis „Aušrinė“, vad. Ramunė Pečiukonytė (vokalas, kanklės, būgnas), Rita Rušinskienė (vokalas, lamzdelis), Marius Balsys (vokalas, būgnas), Daina Radzevičiūtė-Jašinskienė (vokalas, žvangučiai), Aldona Sinkevičiūtė (vokalas, kočėtuvė), Lina Stonienė (vokalas, akmenukai), Virginija Videikienė, Jurgita Aurylaitė (vokalas), Kauno valstybinis choras (meno vad. ir vyr. dirigentas Petras Bingelis), Kauno styginis kvartetas (Karolina Beinarytė, Dalia Terminaitė, Dovilė Sauspreikšaitytė, Saulius Bartulis), Klaipėdos universiteto Menų akademijos aktoriai – „Taško teatras“ (vad. Valentinas Masalskis, Nijolė Sinkevičiūtė), styginių kvartetas „Musica Libera” (Sandra Dirgėlaitė, Rovena Žiogė, Edvinas Kaziukaitis, Tomas Mikalauskas), Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras (meno vad. ir vyr. dirigentas Juozas Domarkas) ir LNSO styginių grupė (diriguoja Robertas Šervenikas), styginių kvartetas (Dalia Narkevičiūtė, Rima Švėgždaitė, Monika Mikalajūnaitė, Vaidas Tamošiūnas), Vilniaus kamerinis choras „Sodžius“ (vad. Regina Maleckaitė).
Nuoširdžiai pasakysiu – šis albumas, lyg gryno, tyro oro gurkšnis įstrigus penktadieniniame šou-popmuzikos kamštyje pamažu besiiriant namo, kai žinai, kad namai dar toli, o pasukti atgal, į šoną ar bet kuria kita kryptimi – neįmanoma. Ir dar gerai žinai, jog kitaip nė nebus, kad muzikinius diskus gausi tik kaip priedą prie ledų, muilo ar kitų naudingų-nenaudingų prekių ir nuo to, kad ir kaip gaila, ta muzika tikrai nepasikeis ir būsi priverstas ne tik penktadieniais, bet ir kiekvieną dieną strigti tame pačiame smarve pritvinkusiame kamštyje mėgindamas nusigauti namo, kur nieko nesakant pasakoma labai daug...
Gediminas KajėnasBernardinai.lt, 2005 m. rugsėjo 16 d.
Laimonas Noreika – Lietuviško žodžio Vaidila. Aktoriaus balsas, jo dikcija ir tembras – atpažįstamas lietuviško pasaulio ženklas. Per keturiasdešimt metų aktorius parengė dvidešimt programų, kurias perskaitė daugiau nei 3000 kartų... Tapęs mūsų kultūros ir prisikėlusios Lietuvos turtu, Laimonas Noreika padėjo Lietuvai giliau įspausti savo pėdą amžinybės smėlynuose. Maironis įrašytas į 100 000 plokštelių – taip buvo ruošiamos šimtatūkstantinės Sąjūdžio minios...
Filosofas Arvydas Juozaitis
Apie ką ši poezijos ir muzikos meditacija? Apie gyvenimą, greitai bėgantį laiką. Tamsą ir šviesą.
Jų buvimą greta. Tai tauri baladė, mokanti kantrumo, išminties, meilės, kviečianti nekovoti su laiku, o tiesiog gyventi ir mylėti... Klausykimės poezijos ir gitaros garsų mirgančių žvakių šviesoje: žiemos vakaro migloje, pavasario, vasaros vaiskume, vėlyvo rudens lietuje... Dalinkimės dviejų talentingų menininkų sukurtu šviesaus liūdesio paveikslu, kurio vardas – žmogiškasis laikas. Dalinkimės juo (tarsi geru vynu) su draugais arba... su vienatve.
Muzikologė Eugenija Žakienė
Gimiau Rusijoje, augau Žemaitijoje, „išskridau“ į Vilnių, „nutūpiau“ Kaune. Bet tai tik ... „persikėlimas iš vietos į vietą. Taip ir uodas skraido.“ Dvasia (Tavo, Jūsų, mano...) dūsta nuo vartotojiškos kasdienybės, nes Ji sutverta Aukštybei. 1974 m. perskaičiau R. Bacho „Žuvėdrą“ – nusinešė ir nebepaleido. Nors esu žvirblių – geriausiu atveju – kregždžių giminės, kas uždraus fantazuoti, svajoti, pasileisti Vaizduotės keliais, ilgėtis? Laisvas, drąsus, baltas paukštis – mūsų Sielos simbolis. Ši istorija tapo mano (ir Jūsų) giesme, malda, melodija, kuri niekada nenusibosta. Linkiu šios istorijos klausytojams Laimingos Kelionės „...link Tolimųjų Uolų“.
Doloresa
2008, VAT-CD-014
2008, VAT-CD-014
Dešimt šio albumo dainų yra leidžiamos pirmą kartą. Todėl vadinu jas naujomis, nors sukurtos įvairiais laikotarpiais. Vienintelė daina „Tokia naktis“ skambėjo „Adios“ albume „Virš debesų“. Tai viena pirmųjų mano dainų, todėl neatsispyriau pagundai įrašyti naują versiją. Tikiuosi, kad nepaisant minorinio tono, „Svečio“ dainos kiek praskaidrins jūsų monologus ir suteiks peno jūsų dialogams. Linkiu nepavargti stebėtis savimi ir pasauliu...
Saulius
2008, VAT-CD-015
2008, VAT-CD-015
Aktorė Rūta Staliliūnaitė interviu Bernardinai.lt prasitarė: „Mėgau skaityti. Skaityti, skaityti, skaityti. Įdomiausia vaikystės knyga – Džonio Griuelo „Skudurinės Onutės pasakėlės“. Aš ir buvau mokoma – Mamos, Tėčio, Babūnės – to, apie ką kalba Skudurinukė – „Niekuomet nedarykime nemalonumų tiems, kurie mus myli...“
2008, VAT-CD-016/017
2008, VAT-CD-016/017
Kaip eilėraščiai ateina į sąmonę, apsigyvena? Tyliai skaitant. Ir – girdint aktorių balsus. Šis kelias irgi labai svarbus. Olita Dautartaitė seniai yra išmintinga ir ištverminga šito kelio keleivė. Scenoje ne savimi ji gėrisi, ne savo balsu, o – Poezija. Gėrisi – gal irgi netinkamas žodis, sakykim – skleidžia poezijos gėrį. Jos balsas turi tūrį, ateina iš gilumos. Ir poezija iš gilumų ateina.
Valentinas Sventickas
Šis dainų albumas - ilgai brandintas ir kurtas, todėl mums labai artimas. Kuo ilgiau drauge grojome, tuo labiau susiderino ne tik mūsų instrumentai, bet ir mes patys. Išmokome tikėti šviesiais stebuklais.
Albumą pavadinome pagal pirmąją mūsų bendrą dainą Vienaragis. Dėkojame mokytojai, meilei, draugams. Ačiū vaikams. Visiems, įkvėpusiems mus ir tikėjusiems mūsų dueto grožiu.
Agnė ir Giedrius
Aktorė Eugenija Nijola Jankutė – pirmosios Lietuvoje profesionalių dramos teatro aktorių laidos (1956 m.) valstybinėje konservatorijoje (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija) absolventė. Dirbo estradoje, radijuje, ilgus metus – scenos kalbos pedagoginį darbą su būsimais aktoriais. Parašė ir išleido atsiminimų knygas „Mano Šiauliai“, „Apie vieną seną namą“, „Mano senasis radijas“, „Per vaikų darželius“. Filharmonijoje surengė tūkstantį koncertų ir visada mielai važiuodavo į susitikimus su mažų miestelių mažaisiais žiūrovais, kuriuos būtinai įtraukdavo į scenos žaidimus...
Su pirmojo Poezijos pavasario (1965) iniciatoriumi ir pirmuoju laureatu, poetu Justinu Marcinkevičiumi Vilniaus knygų mugėje. Fotografavo Petras Venslovas, 2009 m. vasario 14 d.
Besimokant septintoje klasėje mano lietuvių literatūros mokytoja paskolino vinilinę garso plokštelę, kurioje aktorius Valentinas Masalskis buvo įskaitęs Vytauto Mačernio eiles. Galingai įskaitęs. Pribloškiančiai. Dabar jau niekas tikrai to nepatikrins, tačiau galbūt tai ir buvo mano pirmas tikras sąlytis su poezija, gal ir buvo infekcija, užkrėtusi mane visam gyvenimui likti poetu... Kai aktorius Sigutis Jačėnas pasiūlė leisti mano poezijos plokštelę (gaila, kad ne vinilinę), kai aktorius ir mano bičiulis Andrius Bialobžeskis sutiko eilėraščius įskaityti, kai poetas, kompozitorius ir vienas artimiausių mano draugų Domantas Razauskas sutiko sukurti ir įgroti šiai plokštelei muziką, pamaniau – neįtikėtina, bet, pasirodo, net ir tokios svajonės išsipildo. Visos iki vienos pildosi.
Na, o perklausęs, ką draugai iš mano poezijos sukūrė, apstulbau nė kiek ne mažiau nei anuomet... Pasirodo, Andrius ne tik įskaitė, bet ir balsu išvaidino eilėraščius, o Domantas sukūrė ne tik muziką, bet ir viso to vyksmo režisūrinį scenarijų, sujungė, pavertė kaži kokiomis galingomis poetinėmis apeigomis... Nepaprastai gera turėti talentingų draugų. Nepaprastai gera turėti galimybę kurti drauge – petys į petį su kitų menų atstovais. Tik šitaip galima įsiūbuoti gaivalus, kurie netelpa į jokių menų rėmus, nes (nuoširdžiai tuo tikiu) patys yra kur kas daugiau nei menas.
Rimvydas Stankevičius
... priimk, prašau Judita, mano padėką už tą švytinčio grožio paslaptį Tavo Gyvenime ir Tavo Poezijoje (beje, visas Tavo Gyvenimas buvo Poezija).
... priimk padėką už Tavo eilėraščiuose užkoduotą ir mums paliktą didelį Laiką, kuris nesiūlo jokių iliuzijų, bet kiekvienu savo mirksniu primena apie viso ko laikinumą ...
... Ačiū, Judita, kad buvome kartu ... ... Tavęs nėra, bet Tu ESI ...
Gražina Maira Urbonaitė
Mano tėvelis visuomet stengėsi ir mėgo žvelgti į tą prarają, kurioje glūdi ir mūsų pradžia, ir pabaiga, ir amžinas gyvenimas – visa tai, kas yra visagalinčio ir visaapimančio Viešpaties sumanymo dalis. O paties Viešpaties Dievo jis prašė nedaug: Laisvės Lietuvai ir sau lengvos mirties. Prašymus Kūrėjas išklausė. Ačiū Jam už tai.
Gintautas Genys
„XXI amžius“, 2006 m. spalio 11 d.
Tam tikrame istorijos tarpsny lietuviams labai rūpėjo geografinės erdvės, vėliau bandyta sekti lotyniškais, graikiškais, lenkiškais kūrybos pavyzdžiais, bandyta tapti visaverčiais žmonėmis reiškiantis per kitas tautas, gudėjant ir vokietėjant, ir tik per Baranauską, Maironį būsim galutinai įtikėję savo kūrybinėm galiom, savo, kaip visavertės nacijos, pašaukimu.
Kodėl būtent taip? Pirmiausia jie suteikė ir mums patiems, ir mūsų istorijai, mūsų gamtovaizdžiui idealybės projekcijas. Visoms tautoms aktualūs dalykai čia pripildyti nacionalinės būties ir patirties, suformuluoti šlifuotais gimtosios kalbos žodžiais.
Jie yra mūsų alfa ir omega, iš jų galime burti sau ir kitiems, juos galime senu daugelio tautų papročiu dėti po galva sergančiam žmogui ir dovanoti jaunavedžiams, siųsti į tolimas šalis nublokštiems žmonėms, trokštantiems atgaut savo vertę ir žemę po kojom. Jie veidrodiškai mus apgaubę, juose – mintys apie praeitį, idėjos ir įspėjimai dėl ateities. Greta jų, ypač greta Maironio, kiekvienas galime pasimatuoti savo moralinį ūgį...
Sigitas Geda
TRIPTICHAS APIE MAIRONĮ fragmentas
,,Šiaurės Atėnai“, 2002 m. lapkričio 2 d. Nr. 41 (627)
Netikėtas ir šaunus duetas – aktorė Birutė Mar ir dainuojamosios poezijos kūrėjas Alfredas Kukaitis „Lietuvių aktorių balsų“ kolekcijoje pasirodo su kruopščiai parengta kompaktine plokštele „Mudu du“. Tikrai verta paklausyti!
Kompozitorius, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, prof. Giedrius Kuprevičius
Susiklostė tikrai subtilus dviejų žmonių pokalbis apie meilę, nostalgiškas, „su rudenio trupiniu“. Įsivaizduoju, kad vyro ir moters pasišnekėjimas galėtų būti ir kitoks – garsesnis, karštesnis, labiau ispaniškas. Bet tai jau nebebūtų „mudu du“...
Poetas Algimantas Mikuta
GRAŽU, GRAŽIAU, GRAŽIAUSIA
Gražu yra matyti lietuvių būrelį,Kurie tarp svetimųjų vienybę užlaikoIr sus'ėję tėvynei aukauja žodelį,Ir motiną pagarbin atminimais vaiko.
Gražiau, jeigu kiekvienas pripažinti gali,Kad nuo žodžių jų širdys taipgi neatskirtosIr visos tiesiog kreipias į tėvynės šalį,Ir meilėje tėvynės visados yr tvirtos.
Gražiausia vienok esti akimis matyti,Kada širdims ir žodžiams ir darbai atsako,Kad visi tie lietuviai patys, nevaryti,Savo tėvynės garbei ne'pželdina tako.
Vincas Kudirka
Teatrologė Audronė Girdzijauskaitė 1978 m. vinilinės plokštelės „Valanda kai esi...“ anotacijoje rašė: „Rūta Staliliūnaitė retai skaito poeziją publikai, nelaiko savęs skaitove, – bet visų epochų poetai ją lydi kiekviename žingsnyje. Ne taip seniai – 1977 m. birželyje – aktorė parengė lietuvių jaunųjų poečių vakarą Meno darbuotojų rūmuose, kurio fragmentus Jūs ir girdėsite šioje plokštelėje. Jis buvo pirmasis ir, Rūtos žodžiais tariant, „gal būt ir paskutinis“. Skaityta Onės Baliukonytės, Gražinos Cieškaitės, Aldonos Puišytės ir Dalios Saukaitytės lyrika, atverianti šiuolaikinės moters pasaulį – sudėtingą, prieštaringą, gilų. (...) Visų keturių poečių lyriką Rūta Staliliūnaitė sujungia aukštais savo emocijų, interpretacijos tiltais.“
Kur glaudžiasi dvasia, išvaryta iš gimtosios kalbos? Nežinau. Gal kur įnamiauja, gal šąla po tiltais. Aš jos niekuomet neišvarysiu. Iki pat, iki pat. Paskutinį savo žodį ištarsiu lietuviškai. Kokį – dar nežinau. (...) Dieve, kaip skauda širdį, kai naujasis lietuvis mindo kojomis gimtąjį žodį!.. Toks menkas pasijunti, toks pažemintas, tegalintis tik paimti tą žodį ant rankų, prisispausti prie širdies ir glostyti. Glostyti, tikėdamasis, kad nuo šito jis dar kaip nors atsigaus, kad pasijus vėl mylimas ir reikalingas.
Romualdas Granauskas
ŽODŽIO PAGLOSTYMAS fragmentas
Žurnalas „Metai“ , 2014 m. Nr. 03 (kovas)
2016, VAT-CD-060/061
2016, VAT-CD-060/061
Romualdo Granausko „Pasijose pagal Joną“, skirtose poetui Jonui Strielkūnui − gyvenimo, likimo, meilės ir mirties liūdna laikysena. Jono ir Romualdo brolystėje − džiaugsmo, kančios ir šviesos pasauliai. Tiek kūryboje, tiek kasdienėje buvusioje bendrystėje. Granauskui gražiausias poetas Strielkūnas. Man taip pat. Jie dvasios broliai. Aš norėčiau būti jų sesuo. Su Strielkūnu kūrybinis ir žmogiškas ryšys − daugiau nei trisdešimt metų. Su Granausku tebuvom susitikę vienintelį kartą jo namuose, likus pusei metų iki rašytojo mirties. Tas vienintelis kartas − aštriai įsirėžęs. Likęs, kaip vėlyvų, pašalusių šermukšnių aitrusis skonis, kaip rašytojo miškai raudoni... Norisi šiuos dvasios brolius skaityti, skaityti. Ir tyliai, ir garsiai...
Olita Dautartaitė
Pirmą kartą vienoje kompaktinėje plokštelėje (MP3 formatas) įrašytas visas išlikęs Kristijono Donelaičio literatūrinis palikimas (išskyrus du ankstyvuosius Metų fragmentus – Pričkaus pasaka apie lietuvišką svodbą ir Tęsinys, kurie vėliau buvo įtraukti į poemos dalis) – keturių dalių poema Metai (Pavasario linksmybės, Vasaros darbai, Rudenio gėrybės, Žiemos rūpesčiai), šešios pasakėčios (Lapės ir gandro čėsnis, Rudikis jomarkininks, Šuo Didgalvis, Pasaka apie šūdvabalį, Vilks provininks, Ąžuols gyrpelnys) ir trys vokiečių kalba parašyti eilėraščiai (Ihr Schatten schneller Zeit / Tykiai sklendžiančios valandos, Der Gott der Finsterniß / Tamsybių dievas, Unschuld sey mein ganzes Leben / Tyrumas telydi kiekvieną dieną, vertė Gytis Norvilas). Plokštelėje taip pat skamba Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro folkloro ansamblio „Aušrinė“ dainuojamos dainos iš Martyno Liudviko Rėzos tautosakinio palikimo (vad. Ramunė Pečiukonytė).
Tėvynė žmogui tiek daug reiškia tikriausiai todėl, kad jis čia viską patyrė pirmąsyk: pasiaukojamą motinos meilę, rūpestingą tėvo gerumą. Čia pirmąsyk išgirdo žmogaus balsą. Čia motinos širdingumas, tėvo mąslumas pirmąsyk leido jam patirti žmogų. Taigi tėvynėje žmogų pirmąsyk apsiautė saulės spinduliai, apgobė nakties tamsa, čia jam pražydo pirmasis pavasaris, nuvyto pirmasis ruduo ir nukūpėjo vešli vasara, su baltais sapnais išaušo žiema. Visos gėlės, visi medžiai, laukai ir miškai, visa žemės, vandens ir oro gyvybė pirmąsyk žmogui pasirodė tėvynėje. Ir visa tai jam savitai pasireiškė. Čia, tėvynėje, palinko laikas ties erdve, kurioje jis užgimė, ir nuvedė jį į pirmąsias dienas, mėnesius, per metų laikus, nuolatinę jų kaitą ir permainas pro kitų žmonių gyvenimus, leisdamas pražysti jo paties gyvenimui.
Vydūnas
MANO TĖVYNĖ fragmentas
Čikaga: Akademinio skautų sąjūdžio Vydūno fondas, 1993 m.
Tekstų autoriai: Jonas Aistis, Arnas Ališauskas, Arvydas Ambrasas, Hansas Kristianas Andersenas, Albertas Antanavičius, Giedrius Arbačiauskas, Ričardas Bachas, Onė Baliukonytė, Saulius Bareikis, Algimantas Baltakis, Petras Biržys, Donaldas Bisetas, Albinas Bernotas, Kazys Binkis, Vytautas P. Bložė, Kazys Bradūnas, Bernardas Brazdžionis, Gražina Cieškaitė, Vytautas Aleksandras Cinauskas, Genadijus Cyferovas, Marina Cvetajeva, Daiva Čepauskaitė, Gilbertas Kitas Čestertonas, Henrikas Algis Čigriejus, Gintautas Dabrišius, Robertas Danys, Simonas Daukantas, Janina Degutytė, Kristijonas Donelaitis, Liudas Dovydėnas, Antanas Drilinga, Antanas Gailius, Sigitas Geda, Kęstutis Genys, Ramutė Girkontaitė, Romualdas Granauskas, Džonis Griuelas, Edvardas Grygas, Sigutis Jačėnas, Adomas Jakštas, Jonas Jakštas, Julius Janonis, Stasys Jonauskas, Antanas A. Jonynas, Jonas Juškaitis, Donaldas Kajokas, Jaanas Kaplinskis, Robertas Keturakis, Sofija Čiurlionienė-Kymantaitė, Vincas Kudirka, Jonas Liniauskas, Juozas Macevičius, Vincas Maciūnas, Algimantas Mackus, Vytautas Mačernis, Maironis, Alfonsas Maldonis, Justinas Marcinkevičius, Aidas Marčėnas, Remigijus Markūnas, Marcelijus Martinaitis, Anzelmas Matutis, Eugenijus Matuzevičius, Jonas Mekas, Adomas Mickevičius, Eduardas Mieželaitis, Antanas Miškinis, Česlovas Milošas, Saulius Mykolaitis, Elena Mezginaitė, Algimantas Mikuta, Zdenekas Mileris, Henrikas Nagys, Kęstutis Navakas, Vytė Nemunėlis, Salomėja Nėris, Mykolas Kleopas Oginskis, Petras Palilionis, Petras Panavas, Gintaras Patackas, Kornelijus Platelis, Edgaras Alanas Po, Aldona Elena Puišytė, Vincas Mykolaitis-Putinas, Henrikas Radauskas, Vacys Reimeris, Džanis Rodaris, Vytautas Rubavičius, Vytautas Rudokas, Viktoras Rudžianskas, Dalia Saukaitytė, Ieva Simonaitytė, Vladas Fedotas Sipavičius,
Stasys Stacevičius, Rimvydas Stankevičius, Vincas Stonis (tikr. Kazimieras Žitkus), Antanas Strazdas, Jonas Strielkūnas, Liūnė Sutema, Viljamas Šekspyras, Salys Šemerys (tikr. Saliamonas Šmerauskas), Jonas Šiožinys, Paulius Širvys, Vygantas Šiukščius, Alvydas Šlepikas, Rabindranatas Tagorė, Judita Vaičiūnaitė, Juozas Tumas-Vaižgantas, Martynas Vainilaitis, Antanas Venclova, Tomas Venclova, Algirdas Verba, Vydūnas, Albinas Žukauskas.
Muzikos autoriai: Julius Andrejevas, Giedrius Arbačiauskas, Johann Sebastian Bach, Saulius Bareikis, Felix Mendelssohn Bartholdy, Vidmantas Bartulis, Ludwig van Beethoven, Donatas Bielkauskas, Johannes Brahms, Max Bruch, Šviesė Čepliauskaitė, Turlough O'Carolan, Frederic Chopin, François Couperin, Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Claude Debussy, Antonín Dvořák, Stasys Gailevičius, Jurgis Gaižauskas, Ugnė Giedraitytė, Benjaminas Gorbulskis, Edvard Grieg, Sigutis Jačėnas, Vladas Jakubėnas, Karlas Jancas, Aleksandras Kačanauskas, Juozas Tallat-Kelpša, Gintaras Kizevičius, Algirdas Klova, Vincas Kudirka, Alfredas Kukaitis, Giedrius Kuprevičius, Michael Langer, Maria Linneman, Saulius S. Lipčius, Ferenc Liszt, Heitor Villa-Lobos, Kristijonas Lučinskas, Arnas Mikalkėnas, Stanley Myers, Saulius Mykolaitis, Wolfgang Amadeus Mozart, Juozas Naujalis, Pranciškus Narušis, Mykolas Kleopas Oginskis, Ilona Papečkytė, Ástor Piazzolla, Domantas Razauskas, Sakalauskas, Česlovas Sasnauskas, Franz Schubert, Nijolė Sinkevičiūtė, Albertas Storosta, Richard Strauss, Antanas Strazdas, Saulius Šiaučiulis, Stasys Šimkus, Francisco Tárrega, Stasys Vainiūnas.
Projektą finansavo
Dėkojame
Lietuvos gretutinių teisių asociacijai AGATA
Lietuvos naujienų agentūrai ELTA
Dienraščiui VAKARŲ EKSPRESAS
Virtualiam kalendoriui DAY.LT
Portalui ALKAS.LT
Leidinių dizainą 2005-2020 m. kūrė
Kristina Vincaitytė-Danienė, Marius Jacovskis, Linas Janonis, Giedrė Jaronytė, Asta Kaušpėdaitė, Algis Kliševičius, Agnė Matulionytė, Justina Murauskienė, Marijus Petrauskas, Mantas Sakalauskas, Gintarė Stokonytė, Džiugas Šaulys, Ernestas Šimkūnas, Raimondas Žičkus
Redaktorė
Nijolė Jačėnienė
Katalogo sudarytojas
Sigutis Jačėnas
Klaipėda, 2021
Page updated
Google Sites
Report abuse