E. De Bono šešių skrybėlių metodas
E. de Bono teigia, kad „užsidėję “skrybėlę, mes atliekame tam tikrą vaidmenį.
6 skirtingos skrybėlės apima šešias mąstymo sritis: faktus, emocijas, pozityvų požiūrį, negatyvų požiūrį, kūrybiškumą ir mąstymo proceso kontrolę. Šis metodas skatina į problemą pažvelgti visapusiškai, iš skirtingų pozicijų.
Įsivertinimas spalvotais segtukai (žalias, geltonas, raudonas)
Vaikai įsivertina savo darbą, kaip jiems sekėsi pasirinkdami spalvą: žalias – man sekėsi gerai, geltonas – reikia pasistengti, raudonas – man nepavyko.
Nykščio metodas
Emocinis įsivertinimas
Pasirenka veiduką:
Man gerai sekėsi
Galėjo sektis geriau
Man nepavyko
Šviesoforo metodas:
Raudona – reikia mokytojo pagalbos.
Geltona – beveik viską supratau, tačiau reikalinga nedidelė pagalba.
Žalia – viską puikiai supratau.
Mano sėkmės paslaptis pamokoje...
Keturi spalvoti lapeliai, kuriuos mokiniai pasirenka, pagal tai, kaip jie dirbo pamokoje, kiek įdėjo pastangų.Pasirinktus lapelius ( sąžiningumo principu) klijuoja/sega lentoje.Gali turėti rankoje irt pakelti( pagal susitarimą).
a) man pavyko šiandien aktyviai dirbti pamokoje...
b) aš gebėjau atsakyti į visus klausimus , atlikti visas užduotis...
c) šiandien nesistengiau, todėl nebuvau, aktyvus, ne viską atlikau...
d) kitą pamoką labiau įsigilinsiu,pasistengsiu ir pamokoje man viskas pavyks...
Apšvelgus pasirinktų lapelių kiekį, apibendrinama kaip kuriam mokiniui sekėsi pamokoje
Nebaigti sakiniai ir refleksijos klausimai
Kiekvienam mokiniui pamokos pabaigoje išdalijami lapeliai su nebaigtais sakiniais. Mokiniai pratęsia sakinius ir perskaito juos :
Pamokoje sužinojau, kad ...
Buvo įdomu ...
Norėčiau daugiau sužinoti ...
Šią pamoką sekėsi ...
Mini apklausa
Pamokos pabaigoje mokiniams pateikiami 4-5 esminiai temos klausimai interaktyvioje lentoje. Mokiniams skiriamos 2-3 minutės jiems atsakyti. Pasibaigus laikui, pateikiami klausimų atsakymai. Mokiniai pakelia rankas, kai jų pasirinktas atsakymas yra teisingas. Mokytojas susirenka lapelius ir juos peržvelgia. Kitoje pamokos pradžioje aptariami sunkumai ir atliekama apibendrinamoji užduotis.
Įsivertinimas šypsenėlėmis
Užsiėmimo pabaigoje aptariant vykdytą veiklą vaikams pasiūloma įsivertinti kaip sekėsi atlikti užduotį, veiklą. Su mokinukais aptariame kokią veiklą, užduotį atliksime, kokios nuotaikos atėjome į užsiėmimą. Tam naudojami emocijų veidukai.
Nykštukai – pirštukai
Užsiėmimo pabaigoje aptariant vykdytą veiklą vaikams pasiūloma įsivertinti kaip sekėsi atlikti užduotį, veiklą. Užsiėmimo, veiklos pabaigoje įsivertiname kaip mums sekėsi. Jei viskas gerai ir viską padarėme, keliame nykštį į viršų. Jei nesisekė, nykštys į apačią ( pasiseks kitą kartą).
Laimės pupos
Užsiėmimo, žaidimo pabaigoje aptariant vykdytą veiklą vaikams galima pasiūlyti įvairiaspalvių dražė saldainių“ Laimės pupų“. Kiekviena saldainio spalva turi savo reikšmę. Paėmę dražė saldainį, vaikai įvardija saldainio spalvą.
Įsivertinimas spalvomis
Socialinis pedagogas perskaito ( jei vaikai dar nemoka skaityti ar sunkiai skaito ) ką kiekviena spalva reiškia. Taip linksmai ir žaismingai ugdomi vaikų įsivertinimo gebėjimai. Vaikai įsimena spalvas.
Pelėdžiukai
Mokiniai kiekvienos pamokos gale gali gauti iki dviejų taškų. Vienas – už namų darbus, antras – už elgesį klasėje/puikų darbą ar kt., priklausomai nuo keliamų tikslų. Pamokos gale mokinys įsivertina kiek jis nusipelnė ar nenusipelnė taškų, kodėl. Kiek bus, kai uždirbtus taškus pridėsime prie jau esamų. Ar šią pamoką jau uždirbome kažką? Mokinius tai labai motyvuoja.
Šviesoforas ir veidukai
Naudojant norint išsiaiškinti, ar suprato naują pamokos temą.Veidukų įsivertinimo metodą naudoju su darželį lankančiais ar žemų gebėjimų mokiniais.
Šypsenėlės
Pasiekimų įsivertinimo kortelės ,,Šypsenėlės‘‘ skirtos mokiniams lietuvių k., matematikos, pasaulio pažinimo pasiekimams įsivertinti. Įsivertindami mokiniai mokosi, įtvirtina žinias. Kortelės padės išsiaiškinti, ką mokiniai pamokoje suprato ir ko nesuprato, kad būtų galima numatyti tolesnius kiekvieno mokinio ugdymo(si) tikslus.
Gėlių pieva
Įsivertindami mokiniai sega segtukus su savo vardu į skritulį su trijų spalvų gėlėmis. Spalvotų gėlių reikšmė:
Žalia- supratau, išmokau, man sekėsi, buvo įdomu, daug sužinojau.
Geltona- dar reikia pasimokyti, dariau klaidų, labiau pasistengsiu .
Raudona- neįdomu, nieko nesupratau, neišmokau.
Klounas
Priemonė „Klounas“. Mokiniai turi žalios, geltonos ir raudonos spalvos skritulius su užrašytais savo vardais. Pamokos pabaigoje, įsivertinant save, vaikai išsirenka vieną iš 3-jų skritulių ir užlipina ant klouno rūbų.
Skritulių reikšmės:
Žalia- buvo įdomu, supratau, man sekėsi, daug išmokau.
Geltona- dariau klaidų, dar reikia pasimokyti ir pasistengti, dar trūksta žinių.
Raudona- nesupratau, buvo neįdomu, nieko neišmokau.
Pamokos pabaigoje aptariame kaip sekėsi, ko išmokome, kaip pavyko išspręsti , įgyvendinti, pamokos pradžioje turėtą uždavinį. Kas buvo sunkiau, kas buvo lengva, kaip jautėsi pamokoje. Kas nori gali pasisakyti, bendram vaizdui, reikia nueiti ir savo vardą priklijuoti prie atitinkamos spalvos, ant kurios įrašyti ,, priminimai“- REIKIA PAGALBOS(raudona), MAN REIKIA DAR PASIMOKYTI(rožinė), LABAI STENGIAUSI IR MAN BEVEIK PAVYKO(geltona), MAN PUIKIAI SEKASI(žalia).
Įsivertinimas muzikos pamokoje
Baigiantis pamokai, aptarus, kokie tikslai ir uždaviniai buvo iškelti ir kaip sekėsi jų siekti pamokoje, mokiniai kviečiami ant penklinės uždėti magnetukus ant tam tikros penklinės eilutės. Taip matosi, ar pavyko pamoka, ar planuodama sekančią pamoką, reikės grįžti prie tos pačios temos ( jei mokiniai nesuprato dėstomos medžiagos).
Darbo grupėse reikalavimai:
1. Dirbkite kiek įmanoma tyliau.
2. Išklausykite kiekvieno nuomonę, leiskite visiems pasisakyti.
3. Pasidalinkite darbais, kiekvienas imkitės kokios nors atsakomybės.
4. Darbus stenkitės pristatyti kuo įdomiau.
5. Sąžiningai įsivertinkite savo grupės darbą.
6. Aptarkite, kaip pristatysite savo darbą.
7. Užpildykite grupės įsivertinimo lapą.