Kelmės rajono Kražių seniūnijos kaimas, 1,5 km į pietvakarius nuo Karklėnų miestelio. Ribojasi su Karklėnų, Paežerio, Paalksnių kaimais ir Lentinės vienkiemiu. 1591 m. ši gyvenvietė minima kaip Yvolovčyzna (Yvolovo valda), keturių valakų žemė (apie 85 ha) Kražių valsčiuje. 1902 metais Yvoliuose buvo palivarkas su 29 gyventojais, priklausęs Petrui Fursai, 1923 m. - 3 ūkiai, 23 gyventojai, 2001 m. –1 ūkis, 2 gyv.¹

Iš žemėvaldos dokumentų matyti, kad 1930 metais 119,61 ha priklausė Stanislovui Griciui.² Jo sūnus Marcelinas teigia, jog tėvas pirko žemę Yvoliuose iš Kražių valsčiaus išsimokėtinai. Dukroms davė didelius kraičius. Jos ištekėjo už turtingų ūkininkų ir išėjo į vyrų žemes. Brolis Aleksas nuomininkavo Jaunodavoje (Kaltinėnų apylinkėje), Marcelinas – Bukantiškėje, kiti kitur. Stanislovas (tėvo bendravardis) ir Antanas padėjo tėvui nudirbti Yvolių žemę, tikėdami prasigyventi, skaniai pavalgyti, gražiai apsirėdyti, kaip ir dera turtingo ūkininko vaikams. Tačiau nespėjo nė pirmojo javo nuosavoj žemėj nupjauti, kai ją 1940 metais išdalino sklypininkams. Užėjus vokiečiams, žemę atsiėmė, bet pradėjo smaugti mokesčiai, pyliavos. 1945 metų žiemą Antaną paėmė į Antrąjį pasaulinį karą. Jis žuvo prie Berlyno.³

Po karo Aleksas ir Marcelinas Griciai, kaip buvę nuomininkai, gavo iš valdžios žemės sklypus. Aleksas – Kareiviškėj, Marcelinas – Bukantiškėj, o tėvas su Stanislovu ir marčia Stefanija ūkininkavo Yvoliuose. 1947 m. garnizonas sudegino Kareiviškėj partizanus. Įtarė sklypininkus, kuriems partizanai buvo įkyrėję dėl žmonų merginimo. Stribokais persirengę, partizanai (iš kito būrio) atėjo į Kareiviškę ieškoti išdavikų, žadėjo dosniai atsilyginti. Sunkiai besiverčiantys sklypininkai susigundė žadamais pinigais ir pasigyrė išdavę partizanus. Po savaitės partizanai nušovė šešis sklypininkus (vyrus) tarp jų buvo ir Aleksas Gricius. 1949 metais Gricių žemę suvisuomenino, o juos ištrėmė į Irkutsko srities miškus. Senasis Gricius mirė tremtyje, į Lietuvą grįžo Marcelinas, Stanislovas, Stefanija, Jonas ir Alfonsas Griciai. Marcelinas apsigyveno tėvų svirne Yvoliuose, Stanislovo šeima – žmonos tėviškėje Karklėnaliūose. Yvolių žemę po Nepriklausomybės atstatymo pasidalino Stanislovo Griciaus vaikaičiai.⁴