Iš melioruojamo ploto iškelta gyvenvietė, buvusi Kelmės rajono Kražių seniūnijos ribose, už 6 kilometrų į vakarus nuo Karklėnų miestelio. Pietuose ribojosi su Karklėnalių, vakaruose – Ruškos, šiaurėje – Pagirgždūčio, rytuose – Vašilėnų kaimais. Vietovardis kilęs nuo sodybos savininko pomėgio sakyti: „Velku gyvenimo kryžių“, nuo to gyvenvietei prigijo Kryžiškės pavadinimas.¹

1902 m. Kryžiškė – Kražių valsčiaus viensėdis su 6 gyventojais, 1923 m. taip pat Kražių valsčiaus viensėdis su 2 ūkiais ir 14 gyventojų, 1936 m. ūkių ir gyventojų skaičius nepakito.²

Viensėdžio įkūrėjas Pranas Elijošius, užsidirbęs Amerikoje pinigų, nusipirko 33 hektarus žemės, su uosynu, vadinamu Gojumi, pietiniame Kražantės krante. Vakariniame Gojaus pakraštyje ant aukštos kalvos pastatė erdvius sodybos trobesius. Prano brolis Antanas Elijošius, gyvenęs Lietuvoje, neturėjo lėšų žemei pirkti. Pranas leido Antanui naudoti dalį savo žemės ir gyventi sodyboje, kol pasistatys savo gyvenamą namą. Taip Kryžiškėje atsirado dvi sodybos, šalia viena kitos. Antanas Elijošius turėjo vieną sūnų. Jis baigė Karklėnų pradinę mokyklą, padėjo tėvui dirbti ūkiškus darbus, kolektyvizacijos laikotarpius dirbo sąskaitininku kolūkyje. Antans Elijošius mirė prieš II pasaulinį karą, o jo žmona – po karo. Jų sūnus, išėjęs į pensiją, pardavė tėvų sodybą Aleksui Juriui ir apsigyveno Klaipėdoje. A. Jurys iš Kryžiškės išsikėlė į Vašilėnų gyvenvietę.

Pranas Elijošius užaugino 5 vaikus. Dukra Aleksandra mirė jaunystėje nuo skarlatinos, sūnus Alfonsas, baigęs pradinę mokyklą, norėjo mokytis gimnazijoje. Tėvai jo mokslams neturėjo lėšų.

Alfonsas, tikėdamas įsigyti norimą išsilavinimą, įstojo į Kretingos pranciškonų vienuolyną. Prieš II pasaulinį karą prasidėjo vienuolyno sunkmetis. Dalis vienuolių paliko vienuolyną. Iš Kretingos į tėviškę

grįžo ir Alfonsas. Rusams okupavus Lietuvą, per karą Prano Elijošiaus įrengtoje ant Lapkalnio slėptuvėje bazavosi partizanai, kuriuos maitino Elijošių šeima ir aplinkiniai ūkininkai. 1944 gruody Alfonsas ir Vytautas gavo šaukimus į karą. Vengdami karinės tarnybos, slapstėsi Lapkalnio slėptuvėje kartu su partizanais.³

Pokaryje Prano Elijošiaus šeimai grėsė tremtis į Rusiją. Dukra Adelė, ištekėjusi už Antano Laugalio, išsikėlė į Padvario viensėdį. Tėvai su sūnumis Alfonsu, Vytautu ir Antanu išvyko į Tauragę. Alfonsas su Vytautu pasiliko Tauragėje, tėvai po 5 metų su sūnum Antanu sugrįžo į Kryžiškę. Antanas, atitarnavęs tarybinėj armijoj, dirbo milicininku Varniuose. Adelė Laugalienė persikraustė į Kryžiškęrūpintis pasenusiais tėvais. Laugalių vaikai baigė aukštuosius mokslus. Dukra Irena Jocienė dirba gydytoja Telšiuose, Adelė mokytojauja Gargžduose, sūnus Rimas gyvena Vilniuje.⁴