Kelmės rajono Kražių seniūnijos kaimas, du kilometrai į pietvakarius nuo Karklėnų miestelio. Ribojasi su Beržapolio, Mažoniškės, Karklėnalių kaimais. Pavadinimas – iš Eidinto pavardės. 1902 metais Eidintiškiuose buvo palivarkas su viensėdija ir 25 gyventojais, 1923 - 3 sodybos, 26 gyv., 1936 - 4 ūkiai, 32 gyv., 2001–3 gyventojai.

XIX a. pabaigoje Eidintiškių palivarką valdė Jonas Vitkauskis. Šiame palivarke užaugo 7 jo vaikai: Petronėlė Vertelienė, Michalina Šematulskienė, Stasė Čechauskienė, Elena Gedminienė, Teklė Vitkauskytė, Valentinas ir Zenonas Vitkauskiai.

Stasė Čechauskienė ir jos sesuo Teklė išvyko j Čikagą, Petronėlė Vertelienė įsikūrė Šventragiuose, Michalina Šematulskienė – Bukantiškėje. Elena, ištekėjusi už Gedmino Vlado, apsigyveno

Eidintiškių viensėdyje. Jie užaugino 5 sūnus: Edmundas Gedminas gyveno Karklėnaliuose, Bronius – Klaipėdoje, Zigmas – Plungėje, Jonas su Stanislovu – Vašilėnuose. Valentinas Vitkauskis, baigęs Kražių gimnaziją ir Kauno karo mokyklą, dirbo Kauno policijos nuovados viršininku. 1940 suimtas Kaune, kalintas Rusijoje, grįžęs gyveno Eidintiškiuose.

Zigmas Vitkauskis paveldėjo Eidintiškių palivarką, artimai bendravo su Gilvyčių dvarininkais, kurie juo labai pasitikėjo. 1939 m. Gilvyčių dvarininkai, bėgdami iš Lietuvos, užsuko į Eidintiškius pas Vitkauskius. Jų miške, prie senkapio, po keturiom eglėm užkasė lobį, kurio vietą paženklino (į kiekvieną eglės kamieną įšovė po dvi kulkas). Zigmas savo vaikų neturėjo, užaugino sesers Michalinos dukrelę Salomėją. 1949 m. Zigmo Vitkauskio šeimą ištrėmė į Rusiją. Zenonas negrįžo, mirė. Jo palaikus po Nepriklausomybės atkūrimo parvežė Salomėja.²

Elenos Vitkauskytės-Gedminienės sūnus Jonas pasakojo: „Dėdės Zigmo namuose buvo paliktas Gylvyčių dvarininkų lagaminas, prie kurio dėdė nė piršto prikišti neleisdavo. Kai jį išvežė, mama parsinešė lagaminą ir paslėpė ant viškų (pastogė). Tas lagaminas mus, paauglius, traukė kaip magnetas. Slapčiomis užlipdavome ant viškų, atsidarydavome lagaminą, žiūrėdavome ponų ir panelių fotografijas, kurių buvo keletas albumų. Išsiimdavome iš jų gražiausių panelių fotografijas, rodydavome jas bendraamžiams kaip tolimas giminaites. Per tas fotografijas tėvus vos neišvežė į Sibirą".³

Eidintiškių kaimo gyventojai Juozapas ir Ona Gedminai šiame kaime apsigyveno XX a. pradžioje, užaugino 4 vaikus: Juozą, Stanislovą, Vladą ir Napoleoną. Stanislovas buvo Kauno geležinkelio stoties viršininkas, Juozas ūkininkavo Labūnavoje, Vladas su Napoleonu – Eidintiškiuose. Napoleonas užaugino 10 vaikų: Birutė Jucevičienė ūkininkavo Karklėnaliuose, Benediktas – Pakražantyje, Juozas – Laplegiuose, Stasė Adomaitienė išvyko į Radviliškį, Vincas su Antanu – į Tauragę, Augustinas – į Šiaulius, Bronius nuskendo, Genutė su Kazimieru gyvena Karklėnų miestelyje.⁴

Feliksas ir Stefanija Jasevičiai prieškaryje valdė 50 ha žemės. Feliksas mirė prieš karą, Stefanija po karo. Vaikai: Elena, Juozas, Vincė, Adolfina ir Aleksandras. Elena, ištekėjusi už Karbauskio, išėjo į Vejų kaimą. Karbauskius 1949 m. ištrėmė į Sibirą, Vincė Jakutienė ir Adolfina Misevičienė apsigyveno Skaudvilėje, Juozą už partizaninę veiklą uždarė į kalėjimą. Grįžęs apsigyveno Šiauliuose, Aleksandras, vedęs Adelę Petraitytę, pasiliko tėviškėje. Vaikai: Česlovas, Juozas,

Virginija išvyko iš Eidintiškių, Vaclovas su motina Adele Jasevičiene yra paskutiniai Eidintiškių kaimo gyventojai.⁵

Šaltiniai:

1. Eidintiškiai. Lietuviškoji enciklopedija. Kaunas, 1939\ t. VI, p. 565

2. Salomėjos Gedminienės pasakojimas. Vašilėnai, 2005 m.

3. Jono Gedmino pasakojimas. Vašilėnai, 1980 m.

4. Kazimiero Gedmino pasakojimas. Karklėnai, 2005 m.

5. Adelės Jasevičienės pasakojimas. Eidintiškiai, 2005 m.