Nuo Kiaunorių gyvenvietės centro, maždaug 2 kilometrai į šiaurės vakarus, kažkada buvo Barsukynės kaimas. Išnyko jis maždaug 1978 matais – toje vietoje pastatyta buvusio „tarybinės žemės“ kolūkio chemikalų saugykla. Žmonės pasakojo, kad šio kaimelio miške buvo labai daug olų, kuriose gyvendavo barsukai – iš to ir kilo kaimo pavadinimas.

Barsukynėje gyveno bajoras Juozas Aleksandravičius. Jis buvo pasistatęs ilgą mūrinį dviejų galų namą. Tai buvo vienintelis namas šiame kaime su ūkiniais pastatais. Bajoro šeima buvo nemaža: žmona, sūnus Mykolas, trys dukros (jauniausia buvo silpnaprotė ir per karą dingo be žinios). J. Aleksandravičius valdė maždaug 70 ha žemės. Kai Kiaunoriuose buvo panaikinta mokykla, jis vieną savo namo kambarį paskyrė jai, vėl buvo atidarytos 1–4 klasės. Mokytoja dirbo Grigorytė iš Šiaulių. Tai buvo apie 1931–1934 metus. Čia mokykla veikė iki karo. Ištrėmus į Sibirą Kiaunorių dvaro ponią Sinkevičienę, mokykla buvo perkelta į Kiaunorių dvaro pastatą. Mirus senukams Aleksandravičiams, sūnus ir dvi dukterys paliko ūkį su visais daiktais ir išsikėlė į miestą. Greitai į kaimą atvažiavo nauji gyventojai – rusų šeima, bet netrukus naujasis šeimininkas buvo nušautas. Jo žmona su dukra išvyko gyventi į Rusiją. Po to čia apsigyveno Jonas Čepulis. Javams kulti jis samdydavo kuliamąją, bet atsitiko nelaimė – sudegė kuliamoji ir visa daržinė.

Susikūrus kolūkiams, šis ūkis buvo nacionalizuotas. Tada į buvusio dvaro pastatą atsikėlė gyventi daug šeimų: Kivyliai, Barauskai, Adomaičiai, Maziliauskai, Arbačiauskas. Šios šeimos čia gyveno iki 1977 metų. 1978 metais namas buvo nugriautas, nes pavirto lūšna ir nebetiko gyventi. Daugelis Barsukynės dvare gyvenusių žmonių dabar gyvena Kiaunoriuose, kiti – Šiauliuose.

Informaciją surinko Elena Buivydienė, Kiaunoriai.