Birželio pabaigoje,saulės grąžos metu,kai naktis būna trumpiausia,o gamta klesti,auga,žydi,švenčiama Rasos arba Joninių šventė.Tai metas kai saulė ir gamta pasiekia aukščiausią savo galią.Tikslią vidurvasario šventės datą-birželio 24d.-nustatė krikščionybė,suteikdama globėją Joną Krikštytoją.Rasos- archaiškas šios šventės pavadinimas.Rasa-senovėje-esminė gyvybės apraiška.Kuo didesnė rasa buvo šventės rytmetį,tuo geresnio derliaus tikėtasi.Rasos šventė- tai ir vainikų pynimo šventė,o pačios šventės kulminacija-paparčio pražydėjimas. Tikima,kad paparčio žiedą-didžiausią laimės simbolį-gali surasti tik labai stiprios valios,ryžtingas žmogus.Dar vienas svarbus Rasos šventės komponentas-ugnis.Tai šviesa,šiluma,judėjimas ir gyvybė.Laužo kūrenimas-tai pagelbėjimas saulei šviesti,pagarba jai ir linkėjimas sugrįžti.