SODININKŲ BENDRIJA „DELFINAS“
Įmonės kodas 300509089
2019-04-28
1. Sodininkų bendrijos (toliau Bendrija) „Delfinas“ vidaus tvarkos taisyklės nustato vidaus tvarką sodininkų bendrijai priskirtoje mėgėjų sodo teritorijoje.
2. Bendrijos vidaus tvarkos taisyklėse nustatytas ramybės laikas nakties metu, atliekų tvarkymo reikalavimai, sodo sklype leidžiamų taikyti smulkių naminių gyvūnų (triušių, nutrijų, šunų, paukščių, bičių ir kt.) rūšių sąrašas, jų laikymo tvarka ir sąlygos, bendrojo naudojimo objektų priežiūros bei kiti sodininkams svarbūs bendro gyvenimo klausimai.
3. Bendrijos vidaus tvarkos taisykles tvirtina Bendrijos narių susirinkimas.
4. Bendrijos vidaus tvarkos taisyklės yra privalomos visiems asmenims, įsigijusiems mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą.
5. Sodo sklypo savininkas, nuomodamas savo sodo namą su žemės sklypu kitam asmeniui, privalo jį supažindinti su Bendrijos vidaus tvarkos taisyklėmis ir apie tai informuoti Bendrijos pirmininką.
6. Pakeitęs savo deklaruotą gyvenamąją vietą, sodo sklypo savininkas per 10 dienų privalo apie tai pranešti Bendrijos pirmininkui.
7. Bendrijos veiklai vadovauja įstatuose nurodytas valdymo organas (vienasmenis – Bendrijos pirmininkas), kuris priima sprendimus įstatuose nurodytos kompetencijos ribose visais klausimais, susijusiais su kasdienine organizacine Bendrijos ūkine ir socialine veikla.
8. Bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu.
9. Mėgėjų sodininkystė – veikla turinti tikslą sodo sklype susikurti aktyvaus poilsio ir gyvenimo sąlygas, išsiauginti ar pasigaminti žemės ūkio produktų (vaisių, uogų, daržovių, gėlių, bitininkystės ir kitų produktų), taip pat tvarkyti kraštovaizdį ir naudotis juo rekreacijai, puoselėti ir tausoti jo išteklius.
10. Sodininkas – fizinis ar juridinis asmuo, nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomame žemės sklype užsiimantis mėgėjų sodininkyste.
11. Bendrojo naudojimo objektais Bendrijoje laikomi:
11.1. keliai, gatvės, jų ženklinimas ir kelio ženklai;
11.2. vandentiekis;
11.3. skelbimų lenta;
11.4. bendrojo naudojimo žemė;
11.5. melioracijos įrenginiai;
11.6. kūdra;
11.7. kiti bendrojo naudojimo objektai.
12. Bendrojo naudojimo objektai valdomi ir prižiūrimi Bendrijos pirmininko pagal Bendrijos susirinkimo priimtus sprendimus, laikantis teisės aktų ir šių taisyklių reikalavimų.
13. Bendrojo naudojimo objektai atnaujinami (remontuojami ir rekonstruojami) remiantis Bendrijos susirinkimo patvirtintu ilgalaikiu (metiniu) bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir atnaujinimo planu.
14. Bendrijos keliu laikomos Bendrijos generaliniame plane pažymėtos ir įvardintos gatvės.
15. Bendrijos kelio danga, plotis, konfigūracija, ženklinimas ir kita yra įtvirtinta bendrojo naudojimo objektų sąraše, Bendrijos generaliniame plane, kadastrinių matavimų byloje ir kituose dokumentuose.
16. Bendrijos keliuose ir gatvėse taikomi Kelių eismo taisyklių reikalavimai.
17. Mechanines transporto priemones Bendrijos teritorijoje turi būti laikomos sodo sklype arba tam įrengtose aikštelėse. Draudžiama laikyti transporto priemonę sodo gatvėje ir trukdančią kitų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui.
18. Be Bendrijos pirmininko rašytinio sutikimo ar sprendimo draudžiama uždaryti sodo kelius ir pravažiavimus. Uždaryti sodo kelią ar pravažiavimą galima tik Bendrijos pirmininko sprendime nurodytomis sąlygoms ir tvarka.
19. Bendrijos teritorijoje esantys keliai, gatvės ir išvažiavimai turi būti tvarkomi taip, kad prireikus į juos galėtų patekti priešgaisrinės saugos, policijos, greitosios pagalbos, komunalinių atliekų, nuotekų ir kitų tarnybų ar įmonių specialusis transportas.
20. Sodo gatvių kelių priežiūros (užlyginti duobes, provėžas, suprofiliuoti dangą, nuolat lyginti atsiradusias duobes) darbus vasaros sezono metu organizuoja Bendrijos pirmininkas, o žiemos sezono metu – Bendrijos teritorijoje gyvenantys ar suinteresuoti kelio sutvarkymu sodininkai savo lėšomis.
21. Asmuo, norintis perkasti Bendrijos kelią ar gatvę, atlikti kitus darbus šalia kelio, kurie gali turėti įtakos kelio būklei, darbus turi suderinti su Bendrijos pirmininku. Sugadinus kelią, atsakingas už kelio sugadinimą asmuo turi atlyginti Bendrijai padaryta žalą.
22. Kelių ženklai, gatvių ženklinimas ir kiti Bendrijos teritorijoje esantys ženklai yra Bendrijos nuosavybė.
23. Bendrija įstatuose numatytiems tikslams vykdyti ir bendrijos narių vandens tiekimo poreikiams tenkinti nuosavybės teise valdo vandentiekio sistemą.
24. Vandentiekis tvarkomas pagal teisės aktų ir šių taisyklių reikalavimus. Naudojant vandenį būtina:
24.1. taupiai naudoti vandenį ir nepalikti neužsukto vandens čiaupo;
24.2. pastebėjus vamzdyno įtrūkimus, nedelsiant įspėti Bendrijos pirmininką.
25. Bendrija neatsako už vandens tiekimo sistemą ir jos būklę, kuri yra sodo sklypo teritorijoje.
26. Asmuo norintis naudotis Bendrijos vandentiekio sistema tiekiamu vandeniu, turi pateikti Bendrijos pirmininkui prašymą ir sumokėti Bendrijos narių susirinkimo nustatytą prisijungimo mokestį.
27. Asmenims naudojantiems vandentiekį draudžiama:
27.1. savarankiškai, nesuderinus su pirmininku, vykdyti bet kokius vamzdyno remonto darbus;
27.2. vandens tiekimo vamzdžius užkasti, padaryti neprieinamus ir kita, dėl ko galėtų sutrikti vandens tiekimas ar galėtų įvykti vandentiekio avarija;
27.3. daryti bet kokius darbus, susijusius su Bendrijos vandentiekiu, nesuderinus su Bendrijos pirmininku.
28. Ne Bendrijos nariai, naudojantys tiekiamą vandenį, privalo mokėti pagal Bendrijos pateiktą sąskaitą.
29. Bendrijos nariai, nepageidaujantys naudoti vandentiekio, rašo prašymą Bendrijos pirmininkui dėl vandentiekio atjungimo. Vandens tiekimas Bendrijos pirmininko sprendimu gali būti atjungiamas tik nuo kitų kalendorinių metų vandens tiekimo pradžios. Atjungimas patvirtinamas aktu, pasirašomu Bendrijos pirmininku ir sodo sklypo savininku.
30. Bendrijos nariui, pageidaujančiam atnaujinti vandens tiekimą, taikomi naujo vandens vartotojo pajungimui nustatyti mokesčiai ir reikalavimai.
31. Bendrijos pirmininkas turi užtikrinti, Bendrijos teritorijoje būtų tvarkinga skelbimų lenta su Bendrijos pavadinimu, sklypų schemomis ir sklypų numeriais.
32. Skelbimų lenta skirta ir naudojama informuoti Bendrijos narius Bendrijos valdymo, susirinkimų šaukimo, talkų organizavimo ir kitais svarbiais Bendrijos veiklos klausimais.
33. Ne Bendrijos nariai skelbimų lentoje gali skelbti informaciją tik gavę Bendrijos pirmininko leidimą.
34. Bendrijos skelbimų lentose draudžiama:
34.1. skelbti informaciją, kuri nesuderinama su bendrijos veikla;
34.2. nuimti, užklijuoti ar kitaip paslėpti bendrijos pirmininko pranešimus;
34.3. skelbimo tvirtinimui naudoti sunkiai nuvalomas skelbimo pritvirtinimo priemones.
35. Bendrijos sodo teritorijoje nustatomas ramybės laikas nuo 23 val. iki 7 val. ryto. Ramybės metu draudžiama triukšmauti, važinėti didelį triukšmą skleidžiamomis transporto priemonėmis ar kitaip trikdyti ramybę.
36. Bet kuriuo paros laiku naudojama garso ar vaizdo aparatūra turi veikti taip, kad ji nekeltų triukšmo ir netrukdytų kaimyninio sklypo šeimininkui.
37. Mėgėjų sodo sklypas (toliau – sodo sklypas) – mėgėjų sodo teritorijoje pagal žemėtvarkos projektą ar kitą teritorijų planavimo dokumentą suformuotas ir pažymėtas riboženkliais žemės sklypas arba priskirtas vėliau patikslintu Bendrijos teritorijos žemėtvarkos projektu ar kitu teritorijų planavimo dokumentu.
38. Įsiterpęs valstybinės žemės sklypas - tai valstybinės žemės plotas, kurio neįmanoma suprojektuoti kaip atskiro individualaus sodo sklypo, nes yra įsiterpęs tarp valstybinės ar privačios žemės sklypų, neviršijantis 0,04 hektaro, taip pat tas valstybinės žemės sklypas, prie kurio pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau - žemėtvarkos projektas) neįmanoma suprojektuoti privažiuojamo kelio.
39. Laikantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, mėgėjiško sodo teritorija yra priskiriama žemės ūkio paskirties žemei. Pakeitus tikslinę žemės naudojimo paskirtį, nustatomas naujas jos naudojimo režimas pagal teritorijų planavimo dokumentus.
40. Sodo sklypų sujungimas gali būti vykdomas pagal planavimo dokumentus (žemėtvarkos projektus arba sklypų formavimo pertvarkymo projektus).
41. Sodininkai privalo laiku ir tinkamai tvarkyti savo žemes sklypus, dalyvauti talkose, tvarkant Bendrijos bendrojo naudojimo žemę.
42. Kiekvieno sklypo savininkas privalo turėti prie namo (nesant namo, prie kito laikino statinio) pritvirtintą nustatyto pavyzdžio namo numerį.
43. Siekiant įgyvendinti Bendrijos veiklos tikslus, kuriais siekiama tobulinti ir plėtoti mėgėjišką sodininkystę, gali būti organizuojamos geriausiai tvarkomų pavyzdingų sodo sklypų apžiūros ir konkursai.
44. Mėgėjiško sodo sklype Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka galima statyti ar rekonstruoti vieną vienbutį gyvenamąjį namą ir jo priklausinius arba vieną sodo namą ir jo priklausinius, nerengiant teritorijų planavimo dokumentų, nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir nepažeidžiant trečiųjų asmenų teisėtų interesų.
45. Nesudėtingas statinys – tai paprastų konstrukcijų pastatas, kurio visų aukštų, rūsio (pusrūsio), antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų, apskaičiuotų tarp išorinių sienų išorinių paviršių, suma yra ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų.
46. Reikalavimus statinių statymui reglamentuoja Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymas, Lietuvos Respublikos statybos įstatymas ir kiti statybas reglamentuojantys teisės aktai.
47. Sodo sklype statiniai statomi ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau visais atvejais – kad jie nedarytų žalos kaimyninio sklypo naudotojui. Mažesniu atstumu gali būti statomi tik esant rašytiniam kaimyninių sodo sklypų savininkų susitarimui.
48. Asmenys, nekeisdami pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, nuosavybės teise ar kitomis teisėmis valdomame sodo sklype gali statyti ar rekonstruoti:
48.1. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka parengę projektą ir gavę statybos leidimą, – vieną vienbutį gyvenamąjį namą ir vieną jo priklausinį.
48.2. be statybos leidimo – sodo namą, sodo baldus ir mažosios architektūros bei smulkius rekreacinės paskirties statinius (suolelius, sporto aikšteles, židinius, skulptūras, dekoratyvines tvoreles, lieptus ir kitus laikinuosius statinius).
49. Tvoros, nuotekų įrenginiai ar kiti statiniai negali būti statomi Bendrijos nuosavybės teise valdomoje ar nuomojamoje valstybinėje žemėje.
50. Tualetai ir komposto dėžės ar duobės turi būti įrengiamos nuošaliose sklypo vietose, toliau nuo paviršinių vandens telkinių, visais atvejais, kad jos nekeltų žalos kaimyninių sklypų savininkams ar kitiems asmenims ar aplinkai.
51. Vykdant sodo sklype statybas, statybų užsakovas (organizatorius) privalo:
51.1. negadinti bendrojo naudojimo bendrijos turto;
51.2. nešiukšlinti bendrijos teritorijos.
52. Sugadinus Bendrijos turtą, atsakingas asmuo turi atlyginti padarytą žalą. Žalos atlyginimas yra derinamas su Bendrijos pirmininku.
53. Bendrijoje draudžiama:
53.1. laikyti statybines ir kitas medžiagas, teršiančias aplinką ir kitaip trukdančias gretimų sklypų naudotojams;
53.2. šiukšlinti;
53.3. laikyti ir krauti dėžes bei įvairią techniką, neeksploatuojamas, techniškai netvarkingas autotransporto priemones ar jų dalis;
53.4. teršti atliekomis, kitokiais nešvarumais, statybiniu laužu, automobilių dalimis vandens telkinius;
53.5. užsiimti bet kokia veikla, kuri gali sukelti aplinkos užterštumą ir skatinti parazitų ar graužikų veisimąsi;
53.6. važinėti žaliuosiuose plotuose, statyti automobilius vejoje, mindžioti gėlynus;
53.7. plauti automobilius naudojant chemines priemones.
54. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymu, mėgėjų sodo teritorija yra priskiriama žemės ūkio paskirties žemei. Bendrijų teritorijoje draudžiama auginti ir dauginti genetiškai modifikuotus organizmus, augalus ir jų sėklas.
55. Mėgėjų sodo teritorijoje žemės sklypai formuojami ir pertvarkomi pagal žemėtvarkos projektą ar kitą teritorijų planavimo dokumentą Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka.
56. Sodo sklype statiniai statomi laikantis šių reikalavimų:
56.1. pastatai turi būti statomi ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, inžineriniai statiniai (išskyrus tvoras) – ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau visais atvejais – kad jie nedarytų žalos kaimyninio sklypo naudotojui. Mažesniu atstumu statiniai gali būti statomi turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko ar Bendrijos (kai sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija) pirmininko sutikimą;
56.2. tvoros tarp sklypų turi atitikti statybos techninių reglamentų nustatytus tvoroms reikalavimus dėl kaimyninių sklypų insoliacijos. Norint statyti šių reikalavimų neatitinkančias tvoras, būtina turėti rašytinį kaimyninio sklypo savininko sutikimą. Atskirti sodo sklypą nuo Bendrijos bendrojo naudojimo teritorijos galima aklina tvora;
56.3. statyti tvorą ant sklypo ribos (kai tvoros konstrukcijos peržengia sklypo ribą) galima tik turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko ar Bendrijos (kai sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija) pirmininko sutikimą;
56.4. kai sodo sklypas ribojasi su Bendrijos gatve (keliu), draudžiama gyvatvorę sodinti už sodo sklypo ribos tai yra gatvės (kelio) pusėje.
57. Medžius ar krūmus mėgėjų sodo teritorijoje sodininkai tvarko ir prižiūri savo nuožiūra. Atskirti sodo sklypą nuo kaimyninio sodo sklypo gyvatvore per šių sklypų ribą galima tik turint rašytinį kaimyninio sodo sklypo savininko sutikimą, o kai sodo sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija, – rašytinį Bendrijos pirmininko sutikimą. Sodo sklype medžiai ir krūmai sodinami laikantis šių reikalavimų:
57.1. aukštaūgiai medžiai, aukštesni kaip 3 m, sodinami ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sodo sklypo ribos, šiaurinėje sodo sklypo dalyje arčiau kaip 5 m nuo kaimyninio sodo sklypo ribos tokius medžius sodinti galima tik gavus rašytinį kaimyninio sodo sklypo savininko sutikimą;
57.2. žemaūgiai medžiai, užaugantys iki 3 m aukščio, sodinami ne mažesniu kaip 2 m atstumu nuo sodo sklypo ribos;
57.3. krūmai sodinami ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sodo sklypo ribos;
57.4. mažesniais, negu nurodyta šios dalies 57.1, 57.2 ir 57.3 punktuose, atstumais sodiniai gali būti sodinami turint rašytinį kaimyninio sodo sklypo savininko sutikimą.
58. Mėgėjų sodo sklype Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka galima statyti ar rekonstruoti vieną vienbutį gyvenamąjį namą ir jo priklausinius arba vieną sodo namą ir jo priklausinius nerengiant teritorijų planavimo dokumentų, nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir nepažeidžiant trečiųjų asmenų teisėtų interesų.
59. Mėgėjų sodo teritorija turi būti tvarkoma taip, kad prireikus į ją lengvai galėtų patekti, atlikdami pareigas priešgaisrinės saugos, policijos, greitosios pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų darbuotojai.
60. Kiekviename sodo sklype nuolat turi būti palaikoma švara ir tvarka:
60.1. naikinamos piktžolės;
60.2. kovojama su augalų ligomis ir kenkėjais;
60.3. surenkami sugedę ir pažeisti vaisiai ir uogos;
60.4. surenkami lapai ir kitos augalinės kilmės atliekos;
60.5. augalinės kilmės atliekos kompostuojamos tam įrengtose kompostinėse ar komposto sandėliavimo dėžėse;
60.6. neorganinės kilmės atliekos (plastmasė, stiklas, statybinės atliekos ir kt.) turi būti surenkamos ir dedamos į atitinkamus atliekų konteinerius arba išvežamos į įrengtas aikšteles;
60.7. atvežtas gyvulių mėšlas, durpės ar kitos organinės trąšos turi būti sandėliuojamos sodo sklype ir per 2-3 dienas sunaudojamos arba izoliuojamos nuo poveikio aplinkai (apdengiamos polietilenu, apkasamos žeme ir kt.);
60.8. sodo sklype išravėtos piktžolės ir kitos atliekos negali būti metamos ant kelių, takų ar kitų bendrojo naudojimo plotų, jos turi būti kompostuojamos.
61. Gyvūnų laikymas ir priežiūra Bendrijos teritorijoje vykdoma laikantis šių reikalavimų:
61.1. sodo sklype leidžiama laikyti smulkius naminius gyvūnus (triušius, nutrijas, šunis, paukščius, bites ir kt.);
61.2. gyvūnų savininkai privalo užtikrinti, kad jiems priklausantys gyvūnai nesužeistų žmonių ar kitų gyvūnų, nedarytų žalos kitų savininkų turtui;
61.3. šunys Bendrijos teritorijoje negali būti palaidi, jie turi būti pririšti arba uždaryti ne mažiau kaip 1,5 m aukščio aptvertuose voljeruose, o pasivaikščiojimų metu turi turėti
antsnukį;
61.4. šunų savininkai turi rūpintis, kad jie neterštų aplinkos;
61.5. uždaroje savininko valdoje šunys gali būti nepririšti, tačiau prie įėjimo į valdą turi būti pakabintas įspėjamasis ženklas ir užrašas (ženklas – baltas 25 cm kraštinių ilgio trikampis su 3 cm pločio raudonu apvalu, kurio viduryje pavaizduotas juodas šuns galvos profilis, užrašas – „Palaidas šuo“);
61.6. šuns savininkas privalo turėti šuns registracijos pažymėjimą, pasą ar Veterinarinės tarnybos pažymėjimą;
61.7. Visi šunys bei kiti savininkų laikomi gyvūnai, potencialūs pasiutligės platintojai, kasmet turi būti skiepijami, jeigu kitaip nenurodyta Veterinarinės tarnybos pažymėjime.
61.8. gyvūnų savininkai turi užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų triukšmo, galinčio sutrukdyti žmonių ramybę, viešą rimtį.
62. Sodininkas turi teisę laikyti smulkius paukščius ir gyvūnus, jei jie laikomi specialiuose aptvaruose, griežtai laikomasi sanitarinių bei veterinarinių reikalavimų, neteršia aplinkos, nedaro žalos aplinkai, nesukelia nepatogumų kaimynų darbui ir poilsiui (neskleidžia nemalonaus kvapo, nekelia triukšmo).
63. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos ir atliekų tvarkymo įstatymais už komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimą, įskaitant įmokas už komunalinių atliekų tvarkymą, formos nustatymą, jos dydžio apskaičiavimą, atsakinga vietos savivaldos institucija. Vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, lengvatas rinkliavos mokėtojui savivaldybės teritorijoje turi teisę nustatyti tik savivaldybės taryba savo sprendimu. Rinkliavos dydis nustatomas vietinės rinkliavos nuostatuose. Nustatydamos vietines rinkliavas, savivaldybių tarybos tuo pačiu nustato ir jas privalančius mokėti subjektus.
64. Komunalinės atliekos renkamos į komunalinių atliekų konteinerius.
65. Surenkant ir išvežant atliekas, draudžiama:
65.1. versti atliekas tam tikslui nepritaikytose vietose;
65.2. deginti atliekas konteineriuose bei kitose tam neskirtose vietose.
66. Į konteinerius negali būti metamos šių rūšių atliekos:
66.1. pamazgos ir kitos skystos atliekos, naminių gyvulių ir paukščių mėšlas;
66.2. statybinės, medienos atliekos ir metalo laužas;
66.3. žolė, vaisiai ir kiti augalai;
66.4. naftos produktai, vaistai ir vaistinės medžiagos;
66.5. akumuliatoriai ir automobilinės atliekos (padangos, tepalų filtrai ir pan.);
66.6. organiniai tirpalai, liuminescencinės lempos, sugedę ir seni pesticidai;
66.7. radioaktyvias atliekos, fotografijos darbų atliekos;
66.8. kitos aplinkai kenksmingos ir toksiškos atliekos.
67. Bendrijos pirmininkas priima su Bendrijos veikla susijusius ir Bendrijos kompetencijai priskiriamus Bendrijos narių ir kitų asmenų prašymus ir skundus.
68. Prašymai (skundai) Bendrijos pirmininkui teikiami rašytinės formos tiesiogiai arba siunčiant paštu į Bendrijos buveinės registracijos vietą.
69. Bendrijos pirmininkas atsakymą į Bendrijos narių prašymus bei skundus pateikia raštu per vieną mėnesį.
70. Prašymai (skundai) priklausomai nuo jų sprendimo (reikalavimų) turinio nagrinėjami Bendrijos pirmininko arba teikiami svarstyti Bendrijos narių susirinkimui.
71. Prašymą (skundą) pateikęs asmuo, Bendrijos pirmininko gali būti kviečiamas į prašymo (skundo) nagrinėjimo posėdį. Asmens neatvykimas į prašymo (skundo) nagrinėjimo posėdį nesustabdo jo nagrinėjimo ir sprendimo priėmimo.
72. Bendrijos reikalų sprendimui, kai būtinos specialios žinios, įgūdžiai, atitinkama kvalifikacija ar asmeninės savybės, Bendrijos narių susirinkimo ar Bendrijos pirmininko sprendimu gali būti sudaromos komisijos.
73. Narystė komisijoje yra savanoriška. Komisijos narių skaičius neribojamas, tačiau komisijoje negali būti lyginis narių skaičius. Komisijos nariai iš savo tarpo renka komisijos pirmininką.
74. Komisijos pirmininkas organizuoja komisijos darbą, turi pagrindinio balso teisę komisijos narių nuomonėms išsiskyrus.
75. Komisija turi teisę gauti jai pavesto klausimo sprendimui būtinus dokumentus, kviesti į komisijos posėdžius Bendrijos narius, prašyti Bendrijos pirmininko ar Bendrijos susirinkimo narių komisijos darbui reikalingų finansinių išteklių.
76. Komisija išnagrinėjusi pavestą klausimą surašo išvadą, kurią pateikia ją sudariusiam Bendrijos pirmininkui.
77. Bendrijos narių susirinkimas nustato Bendrijos mokesčius ir jų dydžius. Bendrijos turtas valdomas, naudojamas, juo disponuojama įstatymų ir Bendrijos įstatų nustatyta tvarka.
78. Bendrijos mokesčiai yra:
78.1. Bendrijos nario mokesčiai ir tiksliniai įnašai;
78.2. pajamos iš Bendrijos turto;
78.3. iš Bendrijos veiklos gautos pajamos;
78.4. valstybės ar savivaldybės tikslinės paskirties lėšos;
78.5. fizinių ar juridinių asmenų negrąžintinai perduoti pinigai ir kitas turtas;
78.6. kitos teisėtai įgytos pajamos.
79. Mokesčiai mokami pinigais. Bendrijos nario mokestis yra kiekvienais kalendoriniais metais mokamas, vienkartinis, nustatyto dydžio mokestis. Tiksliniai įnašai gali būti piniginiai ir nepiniginiai.
80. Tiksliniai mokesčiai naudojami Bendrijos narių susirinkimo tvirtinamoje sąmatoje ir ilgalaikiame (metiniame) bendrojo naudojimo atnaujinimo ir priežiūros plane numatytiems darbams, prekėms ar paslaugoms apmokėti.
81. Mokesčių apskaičiavimą, atsižvelgiant į tvirtinamą sąmatą ir ilgalaikį bendrojo naudojimo atnaujinimo ir priežiūros planą, vykdo Bendrijos pirmininkas.
82. Bendrijos narių susirinkimo nustatyti mokesčiai privalomi visiems Bendrijos nariams. Gali būti nustatomas tik kitas mokesčių sumokėjimo terminas.
83. Bendrijos narių susirinkimo nustatyti mokesčiai gali būti sumokami į AB SEB banke esančią Bendrijos sąskaitą Nr. LT85 7044 0600 0539 0701.
84. Laiku nesumokėjus nustatytų mokesčių arba laiku neatsiskaičius pagal Bendrijos pateiktas sąskaitas, nuo kiekvienos paskesnės dienos skaičiuojami 0,04 % dydžio delspinigiai. Delspinigiai skaičiuojami nuo mokėtinos mokesčių sumos.
85. Asmenų ir jų turto atžvilgiu, kurie nemoka bendrijos narių susirinkimo nustatytus mokesčius arba neatsiskaito pagal Bendrijos pateiktas sąskaitas, gali būti taikomos Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytos teisinės priemonės.
86. Bendrijos teritorijoje nuosavybės ar kita valdymo teise valdantiems žemės sklypą asmenims, bet nesantiems bendrijos nariais, už visas paslaugas ir naudojimąsi bendrojo naudojimo objektais atsiskaito pagal Bendrijos pateiktas sąskaitas.
87. Ne Bendrijos nariai privalo mokėti Bendrijos narių susirinkimo nustatytus mokesčius.
88. Naujas Bendrijos narys, kuris yra gavęs sklypą iš pirmos eilės šeimos nario (tėvai, sutuoktinis, vaikai), yra atleidžiamas nuo stojamojo nario mokesčio.
89. Bendrijos narys, kuris pats asmeniškai ar jo šeimos narys nevykdo šių taisyklių reikalavimų ar nevykdo nario pareigų, ar nesilaiko Lietuvos Respublikos sodininkų Bendrijų įstatymo ar kitų teisės aktų reikalavimų, Bendrijos narių susirinkimo ar pirmininko sprendimu gali būti:
89.1. pareiškiamas įspėjimas;
89.2. atjungiamas vandens tiekimas;
89.3. taikomas viešas asmens ir veiksmų skelbimas;
89.4. pašalinama iš Bendrijos narių.
90. Sodo sklypo savininkui ar jos šeimos nariui už veiksmus ar neveikimą, kuriais padaryta žala kitam Bendrijos nariui, jo turtui, Bendrijai ar kitiems asmenims esantiems Bendrijos teritorijoje, gali būti taikoma Lietuvos Respublikos įstatymuose numatyta turtinė atsakomybė.
91. Asmenys, pažeidę Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymą, Bendrijos įstatus ir Bendrijos vidaus tvarkos taisykles, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
Patvirtinta sodininkų Bendrijos „Delfinas“ narių susirinkime, įvykusiame 2019-04-28.