TOP 10

Knygų TOP 10

Kažkoks gudrus žmogus pasakė, regis, teisingą mintį: norint tapti labai išmintingu, per savo gyvenimą užtenka perskaityti tik dešimt geriausių pasaulio knygų...

Bėda ta - niekas negali pasakyti, kurios dešimt knygų yra pačios geriausios. Kad tas dešimt atrastum, reikia perskaityti dešimt tūkstančių knygų...

Man labiausiai patikusių dešimties knygų sąraše gal viena tokia knyga ir yra. Jai skiriu dešimtąją top sąrašo vietą.

10.

Paulo Coelho "Alchemikas"

Stebėtinai paprastai parašyta ir lengvai skaitoma knyga - knygutė. Paprasta, bet tuo pat metu ypatinga.

Verta keliauti ieškoti lobio į kitą pasaulio galą, nes kitaip nesužinosi, kad jis yra... namuose, tiesiog po pagalve...

Perskaičius šią knygą išties apima jausmas, kad skaityti jau galima būtų ir liautis, nes gavau visą pasaulio išmintį... Bet knygas skaitome juk ne vien dėl to...

Daphne du Maurier. Apsakymai, romanai.

Sužavėjo, užbūrė mane šios autorės romanai: "Mano pusseserė Reičel", "Rebeka", ir ypač, apsakymai, iš kurių išskirčiau - "Monte Verita"...

Knygos galėtų būti priskiriamos detektyviniam žanrui, bet ne - ne detektyvai.Kažkas nenusakomo. Įtemptas laukimas, nežinia, mistika... Hipnotizuojanti literatūra, kur nutylėjimai ne mažiau efektingi, meistriški nei pats tekstas.

Stephen King "Tylos zona"

Sumišimą ir nuostabą kelia šio autoriaus produktyvumas. Labai daug gerų knygų.Sakyčiau, per daug, kaip vienam autoriui - sklandantis gandas, kad už šio vardo slepiasi daugiau nei vienas autorius, kartais man atrodo panašus į tiesą.Knygos ne tik geros, itin kokybiškos, bet ir dažnai reikalaujančios iš autoriaus specifinio, ilgalaikio, kruopštaus pasirengimo. Atrodo, Kingas kuria velnišku greičiu, lyg grotų spausdinimo klavišais...

Tad, Kas slypi už jo vardo?.. Demonas? Ar rašytojas-chirurgas, virtuoziškai operuojantis žmogaus sielą ir psichologiją? Daro tai taip lengvai, lyg gyventų žemėj jau tūkstantį metų... Įdomu visa tai ir baugu, be abejo.

Rekomenduočiau keturias šio autoriaus knygas: "Tylos zona", "Švytėjimas","Žalioji mylia" ir "Širdys Atlantidoje", nežinau ar daugiau skaityti verta - dauguma kitų knygų irgi geros (per 200 romanų!), bet, tada, nespėsite perskaityti kitų autorių nuostabių kūrinių...

Ken Kesey "Skrydis virš gegutės lizdo"

Perskaityti šią knygą, reiškia neišvengiamai pakeisti savo gyvenimą. Tiesiog negali likti toks pat, koks buvai lig tol. Laisvė pasiekiama. Reikia tik išlaužti grotas savo lange.

J.D. Salinger "Rugiuose prie bedugnės"

Kai skaičiau pirmą kartą šią knygą, kažkaip neužsikabinau ir nesupratau, kuo jau ji tokia gera ir neprilygstama, kaip visi tvirtina. Nepatiko visai.

Bet kai perskaičiau (kalta nepaliaujama knygos reklama) dar kartą, po kelių metų, - pakeičiau nuomonę. Iš tikro, knyga - puiki. Netgi labai puiki. Tokią knygą parašius tikrai verta mesti rašymą, kaip padarė autorius. Nes nieko geresnio daugiau neparašysi. O kame tas jos gerumas? Nežinau, nieks nežino... Knyga paprasta, kaip durų rankena, nieko ypatinga ten nevyksta, pasakojimas žargoniškas, stilius - ką matau, apie tai rašau.

Pagrindinis knygos herojus - nerandantis sau vietos pasaulyje jaunuolis, valkataujantis maištininkas, be penkių minučių chuliganas, ar mažų mažiausiai - asocialas, tuoj tuoj pakliūsiantis į didelę bėdą, bet taip ir neaišku, kuo viskas baigiasi. Galima tik spėti - šitam supuvusiam pasaulyje jo laukia prasta ateitis. O gal ir ne. Turi jis svajonę, dirbti rugių lauke - saugoti šalia bedugnės žaidžiančius vaikus, kad lakstydami netyčia neįkristų. Šitą sakinį, tikriausiai, aš praleidau, skaitydamas knygą pirmą kartą... Pavadinimo lietuviškas vertimas "Rugiuose prei bedugnės" šiek tiek nukreipa skaitytoją neteisinga linkme.Tiesioginis knygos pavadinimo vertimas būtų: "Gaudytojas prie bedugnės". Tai daug ką paaiškina.

Knyga tarsi apie nieką, bet tuo pat metu apie... viską.

Raymond Chandler "Didysis miegas"

Čandleris parašė tik kelias knygas. Ir visos jos - detektyvai. Dėl šios priežasties šis genialus rašytojas niekada nebus įtrauktas į jokias geriausių XX a. rašytojų antologijas. O šito jis vertas. Rekomeduoju paskaityti net tiems, kurie nemėgsta detektyvų. Svarbiausia tose knygose net ne intriga, o tai KAIP autorius rašė. O Rašė taip lengvai, kaip Džordanas Žaidė krepšinį.

Išskyriau romaną "Didysis miegas", bet iš tikro visos Čandlerio knygos vienodai geros. "Aukštas langas", "Sudie, mano gražute", "Mažoji sesutė" ir visos kitos etc.

Visų romanų pagrindinis veikėjas - Filipas Marlou - mano mėgstamiausias literatūros personažas.

John Fowles "Kolekcionierius"

Tiesiog KITOKIA knyga, KITOKS autorius. Buvau sužavėtas ir apstulbintas. Knyga ypatinga, pabaisos ir gražuolės istorija, bet KITAIP.

...Pabaisa - nuobuodžiaujantis drugelių kolekcionierius, vieną dieną sugauna ir į savo kolekcija parsiveža ypatingą egzempliorių - nepaprastą gražuolę, vardu Miranda. Tik šį kartą, tai ne - drugelis. Moteris.

Knygoje įdėtos tarsi dvi knygos - dvi istorijos, vieną pasakoja Kolekcionierius, kitą - Miranda. Tokia keista blogio ir gėrio, tiksliau, blogio ir grožio dvikova. Grožis išgelbės pasaulį? Galbūt, galbūt...

Dar labai patiko šio rašytojo knygos: "Magas" ir "Juodmedžio bokštas". Provokuojančios, prieštaringos, nenuspėjamos.

Patrik Suskind "Kvepalai"

Ši knyga daug ką pakeitė mano gyvenime. Pakliuvo į mano rankas prieš keliolika metu, kaip tik tuo metu, kai išgyvenau knygų skaitymo krizę. Tuo metu man rodėsi, kad jau perskaičiau visas geriausias pasaulio knygas ir daugiau skaityti neverta (ir bandyti rašyti taip pat neverta). Maniau, jeigu ir yra dar kokia puiki knyga, tai vis tiek bus tik atkartojimas to, kas jau seniai sukurta. Na, šitą paklydimą "Kvepalai" ir išgydė. Istorija nepanaši į jokią kitą, absoliučiai beprotiško fantastiškumo. Parašyta su tokiu įkvėpimu, kad skaitančiajam pagrįstai gali kilti klausimas, ar autorius nepardavė kai kam savo sielos...

Amžinai liksiu dėkingas autoriui Zuzkindui už sugrąžintą laimę skaityti knygas. Ir

retkarčiais pamėginti rašyti, kurti kažką savo. Ačiū, Patrikai!

Erich Maria Remarque "Triumfo arka"

Kartais, kai kas nors paklausia manes, kokios mano mėgstamiausios knygos, norisi daug nemąsčius, atsakyti: visos, berods, dvylika knygų, kurias parašė vienas ir tas pats autorius - E.M.Remarkas. Kuo jos tokios geros, paaiškinti nesunku. Tiek man, tiek, manau bet kuriam kitam skaitytojui, skaitant Remarko knygą, atrodo, kad rašoma apie tave patį, tavo gyvenimą, jausmus. Nors ir nebuvai kare, nebuvai kareivis... Pataiko ir tiek.

Tiesiai į širdį.

Michail Bulgakov "Meistras ir Margarita"

Kai skaičiau šį romaną, galvoje vis sukosi mintis, o kur aš buvau savo trisdešimt tris gyvenimo metus, kodėl lig šiol neskaičiau šios knygos, po perkūnėliais! Juk sakė, rėkė visi - mokykloje, gatvėj, per teliką, ant žemės ir danguj - "KNYGA! ČIA, TAI - KNYGA!".

O todėl ir neskaičiau.

Kol vieną žiemos rytą, ligos patale, neturėdamas kito pasirinkimo, atverčiau pirmąjį blyškios, neišvaizdžiu viršeliu knygos puslapį, pavadinimu "Meistras ir Margarita". Ir - rezultatas?..

Radau lobį! Lobis? Lobis... Ach, taip - turėjau apkeliauti pasaulį visą pasaulį, kad surasčiau jį, pagaliau... po savo pagalve.

...Meistro ranka parašytas tekstas. Tekstas, nes autorius gyvas būdamas, taip ir nesulaukė knygos leidimo. Bet rankraštis nesudegė, neprapuolė - nuėjo savo kelią ir tapo Knygų Knyga.

Nenuspėjama, nevaldoma, nežabotos fantazijos, su kvaitulingu įkvėpimu papasakota istorija. Kelianti pagarbų šiurpą ir vaikišką susižavėjimą. Taip, taip - pasijunti lyg vaikas, skaitantis "Tris muškietininkus", ar brolių Grimų pasakas.

Istorija baisi ir graži tuo pat metu, melancholiška ir nepaprastai juokinga. Tokia, kurią skaitant sudrėksta akių kampučiai, ir nežinai iš liūdesio, ar linksmumo... Grožis, pasaka.

Google Sites

Report abuse