104. Jėzus priima kaltus

1.Štai trykšta šaltinis skaidrus dykumoj,

Jo tyras vanduo atgaivina sausroj.

O žmonės keliauja smėlynais kaitriais,

Į tolimą šalį jie traukia būriais.

2. Ir daugelis eina ištroškę labai,

Bet šito šaltinio nemato visai.

Jie atgaivą tikis atrast ateity,

Bet, nieko neradę, pražūna kely.

3. Prie šito šaltinio ateina kiti,

Draugų klausinėja: "Kas iškasė jį,

Kada ir dėl ko atsirado jis čia?"

Ir gražios jų dienos praeina ginče.

4. O tie, kas sustoja ties tuo šaltiniu

Ir geria iš jo krištolinių gelmių,

Tvirti ir laimingi keliauja pirmyn,

Prie dangiškų vartų, žadėton šalin.

5. O mielas keleivi, pažvelk atidžiai:

Šaltinis- tai Kristus. Ar tu Jį radai?

Jei trokšti, tai gerk iš gyvosios versmės,

Ir troškulio kęsti jau tau nereikės.