Duonos ir duoninės laikymo patarimai

Kaip išsirinkti duoninę, kad ji papuoštų virtuvę ir išlaikytų duoną šviežią?

- Visų pirma vertėtų apsispręsti, kokio dydžio duoninės reikia. Tai priklauso nuo to, kiek šio produkto esate įpratę pirkti. Duoninėje neturėtų likti daug laisvos vietos: tarkim, labai erdvioje nedidelis (200–300 g) kepalėlis sužiedės greičiau nei mažoje, nes oras jį džiovins. Be to, duoninė turi lengvai tilpti į jai numatytą vietą.

- Pakabinamoji duoninė virtuvėje padės sutaupyti vietos, jeigu šios stinga. Beje, duoninei svarbūs ir kaimynai – ji neturėtų stovėti saulėkaitoje ar šalia viryklės bei kitų karščiu alsuojančių prietaisų.

- Patogios kelių skyrelių duoninės: galima atskirti kvietinę nuo jos giminaitės ruginės, mat jų nepatartina laikyti kartu, nes ruginė paprastai turi daugiau drėgmės nei kvietinė.

- Atkreipkite dėmesį, ar duoninė išties sandari, ar yra vėdinimo skylučių (jos būtinos, kad kepiniai ilgiau išliktų švieži). Duoninės gali būti netgi vakuuminės, hermetiškos – iš jų specialiu siurbliuku išsiurbiamas oras ir kepinys apsaugomas nuo kenksmingų mikroorganizmų, todėl pailgėja jo galiojimo laikas. Beje, tokioje duoninėje galima laikyti ne tik duoną, bet ir kitus greitai gendančius produktus, tačiau ne visus kartu, o tik vienos rūšies.

Apsvarsčius šiuos praktiškus dalykus verta pagalvoti ir apie grožį, apsispręsti dėl formos, spalvos ir medžiagos, kad duoninė derėtų prie virtuvės interjero.

Apie funkciją ir estetiką

Dabar duoninių yra įvairiausių: plastikinių ir stiklinių, medinių ir metalinių ar pagamintų suderinus kelių rūšių medžiagas ir panaudojus kiekvienos jų privalumus. Pavyzdžiui, duoninės dugnas gaminamas iš medžio, tad yra ekologiškas, o viršus – iš metalo, todėl atrodo stilingai.

Medinė duoninė. Tradiciškai manoma, kad tai – geriausias variantas, mat porėta mediena labiau nei kitos medžiagos reguliuoja drėgmės kiekį ir saugo duoną, kad ši nesužiedėtų ir nesupelytų. Dar vertėtų žinoti, kad medis pasižymi ir antimikrobinėmis savybėmis. O trūkumas tas, kad jis gerai sugeria kvapus, tad, renkantis medinę duoninę, svarbu atkreipti dėmesį, ar ji sandariai uždaroma. Tradicinę medinę duoninę prižiūrėti nėra sudėtinga. Jai išvalyti prireiks tik vandens, muilo ir acto tirpalo.

Plastikinė duoninė. Jų yra ir visai paprastų, pigių, ir stilingų, pagamintų šiuolaikiškomis technologijomis. Pirmosios turi rimtų trūkumų – nepatvarios, prastai vėdinamos, tad viduje gali kauptis drėgmės. Modernios plastikinės duoninės yra su grotelėmis, padengtomis specialia medžiaga, – ji sugeria ir pašalina drėgmės perteklių, o drauge praleidžia orą, todėl vidus gerai vėdinamas. Visų plastikinių duoninių privalumai: lengvos, būna įvairiausių spalvų ir formų, praktiškos, nereikia specialiai prižiūrėti (joms valyti tinka įvairios švaros priemonės). Tiesa, ekologiškumu jų „neapkaltinsi“...

Nerūdijančio plieno duoninė. Ji stilinga ir madinga, puikiai dera šiuolaikiškoje virtuvėje, paviršius gali būti ir matinis, ir blizgus. Tokia duoninė patvari, praktiška, gali būti plaunama indaplovėje. Beje, valyti ją reikės dažniau nei medinę, nes ant dangtelio neišvengiamai liks pirštų antspaudų, nebent metalas padengtas specialiu emaliu, ant kurio tų pėdsakų nematyti. Duoninė gali būti pagaminta iš specialaus antibakterinio metalo.

Stiklinė duoninė. Įdomiai atrodo, ypač jei virtuvėje ją supa daug metalo ir stiklo. Tačiau naudoti tokią duoninę reikia atsargiai: ji nelabai patvari. O ir valyti patartina kasdien, nes stiklas greitai išsitepa.

Senos ir naujos gudrybės

* Neužtenka duoninę pastatyti patogioje vietoje – ją dar reikia ir tinkamai prižiūrėti: išvalyti trupinius, maždaug kartą per savaitę ar bent per dvi kruopščiai išplauti su actu, gerai išdžiovinti.

* Kuo dažniau duoninę valysite ir vėdinsite, tuo sąžiningiau ji jums tarnaus. Jeigu joje buvo supelijusios duonos, pelėsis gali apsigyventi duoninėje, kitaip sakant, ji bus užteršta mikroskopinių grybų sporomis.

* Iš kartos į kartą perduodamas patarimas – į duoninę įdėti žiupsnelį druskos (duona taip greitai nesužiedės). Tiktų ir gabalėlis obuolio ar bulvės, bet, logiškai galvojant, juos reikėtų kasdien pakeisti, kad, užuot pasidaliję drėgme su duona, patys neimtų gesti... Net ir druską svarbu nepamiršti retkarčiais pakeisti, nes ji sudrėksta.

* Jei namuose drėgna, duona laikysis prasčiau, tad į duoninę patartina įdėti gabalėlį cukraus, kad sugertų drėgmę.

* Stipriai kvepiančius produktus verčiau laikyti toliau nuo duonos, kad ši neprisigertų jų kvapų.

* Jei gamintojai kepalėlius dar šiltus sudėjo į polietileno plėvelę be skylučių, o jie parduotuvėje pragulėjo kelias dienas, nereikėtų kaltinti duoninės, kad joje produktas supelijo. Duoną dar galite išgelbėti – išvyniokite ją ar išimkite iš sandaraus maišelio ir bent kelias valandas pravėdinkite. Beje, šiltos duonos nereikėtų dėti į duoninę – tegul pirmiausia atvėsta.

Informacija parengta, remiantis www.moteris.lt ir CityOut .lt