P o l i g o n a s

   1985 metais Vyriausiosios enciklopedijų redakcijos išleistame „Tarptautinių žodžių žodyne“ paaiškinama: „poligònas [gr. polygōnos – daugiakampis]: 1. bandymų, pratybų vietovė, pvz., artilerijos ∆ (artilerijos šaudykla), automobilių ∆ (aikštelė su spec. įrengimais automobiliams visapusiškai išbandyti); 2. atvira aikštelė su įrengimais surenkamosioms konstrukcijoms gaminti.“ (psl. 389).

   Kilus minčiai rengti Šiaulių miesto mokyklų abiturientų menų egzamino praktinio darbo parodas, vienas iš uždavinių buvo atrasti trumpą, renginio turinį atitinkantį pavadinimą. Tikėtis, kad paroda būtų stilistiškai vieninga, turėtų dominuojančią temą, buvo nerealu ir nereikalinga. Skirtingi mokiniai, vadovaujami skirtingų mokytojų, galbūt pirmą kartą savo gyvenime prisistato kaip kūrėjai. Žiūrovas turi būti pasirengęs savarankiškai pasirinkti žiūrėjimo kampą – atspėti motyvus, įžvelgti įtakas, išskaityti kūrinio idėją. Ir kas gi yra ši paroda, jei ne bandymų aikštelė, kurioje po dvylikos bendrojo lavinimo mokykloje praleistų metų, apibendrinęs įgytas žinias, įgūdžius, susiformavusias pažiūras, save išbando abiturientas. Poligone jis pamato save iš šalies, gali palyginti, įvertinti stipriąsias ir silpnąsias puses ir be jokios rizikos atlikti korektyvą savo ateities planuose, jei nuspręstų, kad tai reikia daryti.

   Pirmoji paroda surengta 2006 metais Šiaulių dailės galerijos patalpose. Deja, kitais metais galerijos administracija nusprendė, kad jiems neįdomi mokyklas, vėliau miestą, gal net šalį paliekančių ir galbūt čia jau negrįšiančių jaunų žmonių kūryba, ir suteikti patalpas atsisakė. Parodos atsinaujino po dešimtmečio – 2016 metais, kai jas priglaudė Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka. Tačiau 2020 metais „Poligonas 6“ dėl pandemijos ir karantino apribojimų persikėlė į virtualią erdvę, nors mokiniai dar galėjo kurti tiesiogiai bendraudami su vadovais. „Poligono 7“ darbai ne tik vėl eksponuojami virtualioje erdvėje, bet ir sukurti bendraujant tik nuotoliniu būdu.

    Ateitis, deja, neatrodo labai šviesi, nors šis priverstinis parodos persikėlimas į virtualią erdvę yra vienas iš pozityvių dalykų. Taip, tiesioginio, žmogiškojo bendravimo teko atsisakyti, tačiau sumažėjo organizacinių rūpesčių, virtuali paroda pasiekiama bet kuriuo metu iš bet kurios pasaulio vietos, neribojamas buvimo čia laikas. Mes vis dar galvojame, kad ji svarbi abiturientams, pasirinkusiems menų egzaminą, gali būti įdomi ketinantiems jį rinktis ateityje, mokinių tėvams, neabejingai visuomenės daliai, tačiau neatmetame galimybės, kad tai pasikeis. Tada ši istorija baigsis...