ANOTACIJOS

Pranešime bus gvildenamos pagrindinės teorijos ir šalių praktikos, gabiųjų ugdymo tendencijos, pateikiama apibendrinta šiuolaikinio švietimo politika gabiųjų ugdymo atžvilgiu, iššūkiai šiandienos meniniam ugdymui. 

Periodizacijos principas profesionalių sportininkų ugdyme ir ruošime naudojamas jau senokai, tačiau ar jį įmanoma pritaikyti ruošiant profesionalius klasikinio baleto ir/ar šiuolaikinio šokio atlikėjus? Į šį klausimą M. Wyon ir G. Allard savo 2022 metais išleistoje knygoje “Periodization: a Framework for Dance Training” („Periodizacija: šokio ugdymo struktūra“) atsako teigiamai. Anot knygos autorių, būtų naudinga kritiškai pažvelgti į nuo seno nusistovėjusią šokio ugdymo sistemą ir pasinaudojus turimais medicinos, sporto ir neuromokslo tyrimais, leisti šiai sistemai atsinaujinti siekiant išugdyti talentingus, stiprius ir sveikus šokio profesionalus. Pranešimo metu didžiausias dėmesys bus skiriamas M. Wyon ir G. Allard knygoje aptartoms idėjoms ir pateiktiems tyrimams. Taip pat bus trumpai aptarti šokėjų ugdymui aktualūs sporto profesionalų rengimo bei neuromokslinių tyrimų aspektai. 

Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos Dailės skyriaus 9-12 klasių mokiniai per „Dailės ir architektūros istorijos“ dalyko pamokas yra skatinami atrasti savo konspektavimo stilių ir kurti autorinius užrašus. Viena vertus, tai aktualizuoja nuo seno dailininkų praktikuotus ir šiandien vėl populiarėjančius piešinių albumus. Kita vertus, kurdami autorinius užrašus mokiniai ne tik sistemina pamokos medžiagą sau priimtinu būdu, bet ir kūrybingai komponuoja atsirinktą informaciją knygos atvarto principu. Trečia, visada yra galimybė rinktis ir nuolat pildyti autentiškus ranka rašytus, savitus skaitmeninius ar įprastus konspektavimo variantus, atsižvelgiant į rekomenduojamus ir visiems prieinamus meno istorijos šaltinius. Ieškodami individualiai tinkamiausios ir naudingiausios užrašų formos mokiniai nagrinėja įvairius skirtingų epochų dailininkų, šių dienų VDA studentų ir savo bendraamžių kurtus pavyzdžius. Dailės istorijos užrašai pagal susitarimą su konkrečiomis klasėmis dažniausiai yra vertinami atskiru pažymiu kiekvieno pusmečio pabaigoje. Pristatomi mokinių sukurti autoriniai užrašai atskleidžia tiek kiekvieno autoriaus gebėjimą atsirinkti, kas temos požiūriu svarbiausia, tiek mąstymo individualumą, tiek besiplečiantį kūrybos potencialą. 

Dailės skyriaus įvairių klasių mokiniai bendrojo lavinimo pamokose piešia šratinuku įvairius piešinius savo sąsiuvinių paraštėse. Vieni piešiniai įliustruoja dalyko turinį, temas, kiti gi abstrakcijų forma įsiterpia į matematikos, lietuvių kalbos, musikos, dailės istorijos, užsienio kalbų ar kitų pamokų užrašus. Piešiniai skirasi savitomis plastinės raiškos priemonėmis, stilistika ar iliustratyvumu. Skiriasi ir iliustracijų paskirtis. Piešiniuose galima nujausti esant emocines būsenas. Galima suprasti, kad mokiniai asociatyviai sustiprina pamokoje gaunamą informaciją ir ją koduoja vizualizacijos metodu. Audialinę atmintį jungia su motorine. Meninė prigimtis reiškiasi laisvai. 

Kas tai – skaidrios akvarelės suvokimas? Kaip išgauti spalvų derinius, spalvų intensyvumo, skaidrumo, niuanso, kontrasto principus, jautrumą tonui, spalvai, kantrybei. 

Ką vadiname bendradarbiavimu XXI amžiuje? Kodėl žodis „kolaboracija“ lietuvių kalboje vis dar kelia prieštaringus vertinimus? Kaip bendradarbiaujama meno disciplinose? Pamokoje? Pranešime pateikiamos teorinės apibrėžtys ir praktiniai sprendiniai analizuojant akompanuojančio pianisto darbo specifiką. 

Nežinomo muzikinio teksto skaitymas – sudėtingas, daugiaplanis ir analizei sunkiai pasiduodantis veiksmas, susidedantis iš daugybės dedamųjų ir jų tarpusavio sąveikų modelių. Pranešimo metu glaustai apžvelgami istoriniai, teoriniai ir praktiniai skaitymo iš lapo aspektai. 

Vyraujanti šiuolaikinio ugdymo idėja apie kintantį ir siektiną mokytojo bei mokinio santykio fenomeną, literatūros gausa tikrai gali suteikti tam tikrus įrankius ir paskatinti apmąstyti tiek apie vaiką mokykloje, tiek ir apie mokytojo reikšmę. Tačiau siūlomi įrankiai tampa gana riboti ir neatliepiantys visų mokytojo poreikių jam įžengus į klasę, bendraujant su konkrečiu vaiku, matant būtent to – konkretaus – mokinio problemas ir poreikius.

Šio pranešimo medžiagą pasiūlė pačios autorės mokiniai, kurie iškėlė jiems svarbiausias problemas ir pasidalino savo asmenine patirtimi mokykloje. Pranešimo metu kontekstiškai išryškinami psichosocialiniai veiksniai, kurių dauguma remiasi į mokinio ir mokytojo santykį, saugumo jausmą mokykloje, motyvacijos aspektą, proceso ir rezultato suvokimą bei paskatinimo svarbą.