Sofijos piešinių paroda

Sveiki,

aš - Sofija Valančiūtė. Jau būdama mažytė mėgau piešti. Devynerių pradėjau lankyti Dailės studiją. Nuo to laiko piešiu nuolat, kai tik atrandu laisvą minutę. Metai iš metų mano piešinių skaičius vis auga. Dalis jų jau iškeliavo į įvairius konkursus, dalis paliko gulėti stalčiuose, ir keletą iš jų nusprendžiau eksponuoti parodoje. Mano piešiniuose daug įvairių idėjų, nes jais perteikiau įvairias ir savo emocijas: ir skausmą, ir sumišimą. Mane domina Pasaulis ir tai, kaip aš jį matau ir kaip suprantu. Stengiuosi pamatyti grožį net tuomet, kai yra tamsu - juk be tamsos nėra šviesos, be to, dažnai tamsa laikomi įskaudinti ar kitokį požiūrį į pasaulį turintys žmonės, žmonės, kurie pastebi tai, kas kitiems gali būti nematoma akimis, ir tai pamilsta. Aš viena iš tų žmonių ir tai reiškia, kad esu tokia pat unikali kaip ir jūs visi, tiesiog man per piešinius tai pavyksta  padaryti. Nieko neslepiu ir netgi tuo didžiuojuosi.

Piešimas man padeda nusiraminti. Taip pat, manau, galiu tokiu būdu perduoti žinutę. Žinutę, kuria perteikiu savo jausmus ir savo patirtį. Nusprendusi savo darbus eksponuoti parodoje, norėjau jums leisti pajusti tuos jausmus, kuriuos išgyvenu pati, ir jais pasigrožėti. Pasaulis nėra vien tik baltas ir ne visiems lemta naktiniame danguje pamatyti žvaigždes. Mūsų planeta Žemė – tik viena iš tūkstančių pasaulių-planetų, bet ji ypatinga, nes joje gyvena žmonės, galintys apie tuos pasaulius kalbėti vaizdais. Kuriantieji gali tuo didžiuotis, nes tik jie padeda kitiems pamatyti grožį tamsoje. Tad grožėkitės žvaigždėmis, šviečiančiomis tamsoje, ir kartu su manimi liūdėkite ir džiaukitės – tebūna mano piešiniai savotiškas pokalbis su Jumis!

 Sofija Valančiūtė, kuri mato žvaigždes