Švelni tėvystė

Kaip paskatinti tinkamą vaikų elgesį?

Kalbėdami apie vaikų auklėjimą, psichologai vieningai pataria tėvams visų pirma įvaldyti tinkamo elgesio skatinimą. Elgesio skatinimas - tai dėmesys, pagyrimai ir kiti gražūs žodžiai, paglostymai, pajuokavimai, malonus laiko leidimas kartu. Norėdami išmokyti vaikus tinkamo, tvarkingo, mandagaus elgesio, turime užtikrinti, kad toks elgesys bus apdovanotas maloniomis pasekmėmis ir į jį bus kreipiama daugiau dėmesio nei į neigiamą elgesį.

4 mūsų šeimos mėgstamos vaikiškos knygelės

1) D. McKee, “Elmeris”, leidykla “Nieko rimto”. Nieko Rimto

Tai žavi knygelė apie ypatingą spalvotą ir languotą skiautinuką - dramblį Elmerį, kuris gyvena tarp normalių pilkų dramblių. Elmerį pažįsta visi ir žino jo vardą, jam žygiuojant per džiungles su juo sveikinasi liūtai ir zebrai. Kiti drambliai Elmerį labai myli, Elmeris visus linksmina savo pokštais ir dažnai yra šypsenų kaltininkas.

Kartą Elmeris sugalvoja išsitepti dramblio spalvos uogomis ir tampa toks pats pilkas kaip visi kiti drambliai. Tapęs “normaliu” jis ne tik praranda savo identitetą, bet ir visos dramblių kaimenės nuotaika tampa rimtesnė nei įprastai. <...>

Kodėl "neapsimoka" vaikams liepti dalintis?

Pametinukų santykius gana vaizdžiai iliustruoja ši citata: "Mano vyresnioji sesė tokia gera, kad net atiduoda man senus savo drabužius, nors pačiai tenka pasiaukoti ir nešioti naujus".

Kai šeimoje auga bent du vaikai, bene pagrindiniu tėvų darbu tampa brolių ar seserų santykių dinamikos moderavimas. Vos mažasis išmoksta laisvai judėti po erdvę, jis suvokia prigimtinę savo teisę visų įdomių kambario objektų atžvilgiu. Nors ir turi rimtą - vyresnį, gudresnį, greitesnį - konkurentą, mažasis dažnai būna ne iš kelmo spirtas ir gebėjimais sparčiai vejasi pirmagimį. Ateina laikais, kai tėvams tenka permąstyti savo poziciją teisingų žaislų, knygų ar kitų pačių svarbiausių daiktų* dalybų atžvilgiu ir sugalvoti strategiją, kaip vaikus mokyti dalintis. Šiame straipsnyje aptariami priverstinio ir savanoriško dalinimosi požiūriai.

Ar per dažnai sakome vaikams "ne"?

Pastebiu, kad suaugusieji, bendraudami su savo amžiaus žmonėmis, nėra linkę šiuo žodžiu piktnaudžiauti – norint konfrontuoti reikia daug drąsos. Galbūt dėl to nemažai žmonių nemoka apginti savo ribų, nemoka paprieštarauti, net kai to reikėtų, dalis taip ir gyvena dirbdami nemielus sau darbus, leisdami laiką ne tiems dalykams, kuriuos norėtų iš tiesų gyvenime veikti, neišdrįsta būti laisvi ir kurti, pakovoti su tuo, kas jiems nepatinka...

Podkastas su Aušra Kuriene

Dalinuosi dovana jūsų ausims ir širdims - nauju podkasto tėvystės temomis epizodu, kurį vedame kartu su Migle iš Mašinos Dinozaurai. Jei domitės vaikų psichologijos mokslo ir praktikos situacija Lietuvoje, greičiausiai esate girdėję mūsų pašnekovės Aušros Kurienės vardą...

Apie pirmagimius

Aktyvūs, plepūs, iniciatyvūs, savarankiški, kontroliuojantys, užsispyrę, emocingi, atsakingi, užimantys didelę dalį eterio, rūpestingi, empatiški, perfekcionistai, amžiams nukarūnuoti, - tokie bruožai būdingi pirmagimiams, anot individualiosios psichologijos krypties pradininko psichoterapeuto A. Adlerio...

4 kartų atostogos

Man rodos, visuomet žinojau, kad auginsiu dukras. Taip turbūt nulemta mano išplėstinės šeimos, kažkokia magiškai realistiška lyg Gabrieliaus Garcia Marqueso knygose išraiškinga ir stipri moteriška linija. Išplėstinėje šeimoje mes gyvename arti vienos kitų, esame stipriai susisaisčiusios, matomės dažnai, turime 'teisingas' savo nuomones įvairiais klausimais ir nemokam jų nutylėti...

Skaityti toliau

Ką reiškia gyventi savo gyvenimą?

Ruošdamasi į darbo susitikimą su mažai pažįstamais žmonėmis keliskart persirengiu, kruopščiau nei įprastai pasidažau blakstienas, nors namuose prie savo vyro visai puikiai jaučiuosi ir susivėlusi, apsirėdžiusi ne pirmo švarumo sportinėmis kelnėmis. Kuo mažiau saugi situacija, tuo geriau norisi atrodyti. <...> Kažkokiu mistiniu būdu mintis apie kitus savuose namuose įgalina ryškiau pamatyti vaikų nučiupinėtus langų stiklus ar antros dienos maisto trupinius po stalu, ir neduoda ramybės....

Moters kūne, esi stipruolis

Kai susilaukiau pirmagimės, patyriau santykių su savo kūnu renesansą. Stebėjausi, kaip vis mano pačios peiktasis gebėjo iš mažos sėklytės užauginti žmogų. Jis išsipūtė kaip balionas, o paskui susitraukė ir apsimetė, kad čia nieko tokio neįvyko. Kūnas pats žinojo, kaip tą žmogų pagimdyti, o vėliau jį pusę metų maitino vien iš savo atsargų.„Drauguži, tu pavarai“, norėjosi kartais pasakyti.

Kaip paguosti liūdinčią mamą? I dalis: ko nesakyti?

Bendraudama su kitomis šviežiomis mamomis atrandu, kad pirmieji mėnesiai (o gal ir metai) po kūdikio gimimo daugumai moterų yra emociškai jautrus reikalas. Galima būtų išvardinti daugybę priežasčių, dėl ko mamoms kartais būna sunku – nuo hormoninių pokyčių, iki gąsdinančiai didelės atsakomybės už kūdikio saugumą, nuo besikeičiančių santykių su aplinkiniais, iki....

Kaip paguosti liūdinčią mamą? II dalis: ką sakyti?

Kai susiduriame su atviru kito asmens skausmu, kartais sunku atrasti tinkamų paguodos žodžių, pasimetame ir nežinome, kaip tinkamai reaguoti. Ankstesniame tinklaraščio įraše aptariau paplitusias frazes, kurių nereikėtų sakyti, norint paguosti liūdinčią mamą. Šiandien noriu aprašyti kelis pasiūlymus, ką sakyti ir kaip reaguoti.

Prieraišumas: meilės apibrėžimas visam gyvenimui ir kaip atsiranda nepažįstamųjų baimė

Sąvoka “prieraišumas” apibūdina mūsų ryšį su asmenimis, kuriuos mylime, kuriais pasitikime, kurių nuomone pasikliauname. Pirminis prieraišumas užsimezga tarp kūdikio ir jo pagrindinio globėjo (dažniausiai – mamos), dar prieš gimimo momentą ir formuojasi pirmaisiais gyvenimo metais.

4 knygos švelnių tėvų bibliotekai

Sarah Ockwell-Smith „Ramaus miego knyga: praktinis vadovas auginantiems naujagimius, kūdikius ir ikimokyklinukus“, Tyto Alba, 2017.

Ar kada nors teko girdėti patarimų iš serijos „Nenešiok, nes pripras“, „Tegul paverkia: paverks ir užmigs“, „Niekada neleisk užmigti prie krūtinės, nes išsiugdys blogus miego įpročius“ ir panašių? Turbūt atpažįstate tą nevykėlio tėčio ar mamos jausmą, nes jūsų kūdikis nėra ramus – dažnai nori būti nešiojamas, neužmiega savarankiškai, keliasi naktimis ir nori būti pažindytas. Tuomet ši knyga bus gaivaus oro gurkšnis.

4 švelnios tėvystės principai

1. Pusiausvyra: neieškojimas kraštutinių metodų ir greito rezultato, švelni auklėjimo kryptis ir vadovavimasis savo tėviška intuicija...

Mums trūksta švelnumo

Apibaru vaiką, kad išpylė arbatą. Vyras niekur neranda, kur praeitais metais padėjo kalėdines lemputes. Visi vairuoja kaip išprotėję. Gana rimtai apsvarstau Geležinės lapės pasiūlymą „Susipykti su visais, tada nereikės pirkti tų nelaimingų kalėdinių dovanų”. Facebook platybėse akį patraukia vaizdinga skritulinė diagrama: „Kodėl pykstu?”. Atsakymas: „Nežinau“ 100 proc. Juokiuosi.

APIE MANE:

Esu Milda Kukulskienė, dviejų mergyčių mama, sveikatos psichologė, LSMU doktorantė ir lektorė. Domiuosi nėštumo, gimdymo, tėvystės psichologija. Atlieku ilgalaikį tyrimą apie persileidimo patyrimą. Palaikau prieraišios ir pozityvios tėvystės idėjas.