Darbų rašymo metodikos

Darbo forma ir struktūra turi atitikti pasirinktos temos reikalavimus.

Darbas nėra tik teorinis darbas, todėl jis orientuojamas į gautų rezultatų praktinį pritaikymą veiklai plėtoti bei efektyvumui didinti realiomis sąlygomis.

Skirtingų studijų programų kursinių darbų struktūra gali būti skirtinga, tačiau visiems darbams yra būdingi bendri bruožai, kaip:

- turinys (1 p.);

- įvadas (1 p.);

- dvi pagrindinės darbo dalys (skyriai):

• konceptualioji (10-12 p.);

• analitinė – tiriamoji (10-15 p.);

- išvados (1 p.);

- literatūros sąrašas;

- priedai.

Analizuojant mokslinę literatūrą ir kitus informacijos šaltinius, neužtenka referuoti kitų autorių mintis, kaip paprastai daroma referatuose.

Svarbu vertinti, analizuoti, lyginti sukauptą medžiagą, skirtingų mokslininkų ar praktikų mintis, įvairių teorijų teiginius ir pan.

Į teorinę temos analizę nereikėtų įtraukti šaltinių, kuriuose pateiktos mintys, atliktų tyrimų rezultatai tiesiogiai nesusiję su darbu .

Turėtų būti paaiškinta, kaip buvo gauti darbe atlikto tyrimo(-ų) rezultatai, todėl, aprašant tyrimo metodiką, svarbu nusakyti:

1. tyrimo tikslą (jis paprastai sutampa su vienu iš darbo uždavinių);

2. tyrimo vietą;

3. kokia yra tyrimo koncepcija, t.y., kaip bus vykdomas tyrimas, kokie tyrimo metodai bus taikomi, kaip analizuojami surinkti duomenys ir pan. ir kuo remiantis ji parengta (pvz., 1,2 darbo dalyse atlikta analize).

4. kokios išskirtos tyrimo charakteristikos, kriterijai, indikatoriai (gali būti pateikta juos apibūdinanti lentelė);

5. kokie tyrimo metodai taikyti ir kodėl.

Išvados ypač svarbios tuo, kad jos akivaizdžiai parodo, ar pasiektas darbo tikslas ir uždaviniai. Be to, kai kurie vertintojai linkę pirmiausia atkreipti dėmesį būtent į jas.

Perskaitę išvadas, jie gali susidaryti išankstinę nuomonę, kuri nulems požiūrį į visą darbą (o gal turės įtakos ir vertinimui).