❓  Istorijos vėtroms blaškant: okupacijų vaizdai ir emigracijos negandos dr.R.Šomkaitės akimis

• Minėjote apie žiaurumus, kuriuos įvykdė bolševikai. Ar sukilimo dienomis nebuvo priešingos reakcijos, – kad jau komunistus persekiotų sukilėliai?

  • Mūsų klasėje buvo komjaunuolė Elena Nistelytė. Ją partizanai sušaudė. Kai buvo duotas paskutinis žodis, ji pasakė: „Tegyvuoja tėvas Stalinas!“. Sušaudė ir komunistą Vaitkevičių. Jis irgi buvo mūsų klasėje. Abu su Nistelyte buvo visos gimnazijos komjaunimo vadai, komunistinės veiklos organizatoriai. 

Mokytojai, kurie buvo įstoję i komunistų partiją, su Raudonąja armija pabėgo į Rusiją. 

• Kas vyko pirmosiomis karo dienomis?

  • Prasidėjo žudynės. Komunistai ėmė žudyti jaunus gimnazistus. Jie nužudė mano klasės draugą Aleksą Nainį, buvusio Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininko Broniaus Nainio brolį. Taip pat Igną Grigaliūną, iš to paties Grikpėdžių kaimo kaip ir Nainiai. Taip pat Apolinarą Dapšį ir Vilutį, jo vardo neprisimenu. Jie visi buvo žiauriai nukankinti. 

• O kaip laikėsi žydai? Ar daug jų buvo Linkuvoje? Kokie buvo lietuvių ir žydų santykiai nepriklausomybės, sovietų okupacijos metais, sukilimo dienomis?

  • Lietuvių ir žydų santykiai nepriklausomybės metais buvo normalūs. Žydai važiuodavo į kaimus supirkti grūdus, gyvulius. Jų kiemuose lietuviai ūkininkai, atvažiavę į turgų, statydavo arklius. 

  • Bolševikams atėjus svarbiausias valdžios vietas užėmė žydai. Jų jaunimas tučtuojau įsirašė į komjaunuolius. Ėmė garbinti Staliną, komunistų valdžią. Mokykloje visi kažkaip ėmė jų prisibijoti. 

• Kuo Jums pasireiškė okupacijos pasekmės? 

  • Pajutome gimnazijoje. Iš karto buvo areštuoti labiausiai gerbiami mokytojai, gimnazijos kapelionas. Netrukus prasidėjo mokinių angažavimas.

• Kokios buvo Lietuvos sovietinimo pasekmės tiesiogiai Jūsų šeimai?

  • Iš ūkininkų buvo pareikalauta didžiulių duoklių: atiduoti javus, bulves, gyvulius.

• O kaip Linkuvos gyventojai? Ar labai nukentėjo?

  • Ištrėmė direktorių, mokytojus. Šitie trėmimai mums buvo patys skaudžiausi. Taip pat suėmė ir išvežė visus turtingesnius mūsų apylinkės ūkininkus. 

• O kaip jautėte vokiečių valdžios ranką? Kaip tai atsiliepė ūkininkams?

  • Mes, moksleiviai, turėjome surašinėti ūkininkų turtą: kokio didumo ūkis, kiek trobesių, kiek jame gyventojų, kiek arklių, galvijų, kitų gyvulių ir paukščių. 

Šitie duomenys turėjo rodyti kokias duokles vokiečių valdžiai ūkininkai privalėjo atiduoti.

• • Tada pirmą kartą pamačiau žydą su geltona žvaigžde. Ėjo gatve, greta šaligatvio. Žmonės buvo labai pasipiktinę: kaip drįsta kas nors žmones šitaip nužeminti!.. Gerai prisimenu tą įspūdį.

• Kaip apibūdintumėte J. Brazaitį, kokį jį pažinojote? 

  • Apibūdinti žmogų, kuris buvo išties didi asmenybė, yra nelengva. Tai buvo žmogus, kurį aš pavadinčiau šventu. Šventieji turi nepaprastą kantrybę, nepaprastą atlaidumą, nepaprastą dėkingumą už viską. O drauge – jie nieko nereikalauja. Absoliučiai nieko.