❓ Kaip sovietai Lietuvoje kolchozus tvėrė
1940m. pagrindinė spaudos skelbiama žinia buvo tokia: fašistinis Smetonos režimas nuverstas ir nuo šiol žmonės gyvens gerai. Iškart masiškai imtos kaupti maisto atsargos ir tiesiog iššluotos parduotuvės. Ko neišpirko lietuviai, tą pabaigė atėję sovietų kareiviai.
Atėję sovietai iškart ėmė žmones raminti aiškindami, kad kolchozų kūrimas Lietuvoje tėra gandai. Net į Liaudies Seimą išrinktas žemės ūkio ministras viešai pareiškė, kad gandai apie tai, jog bus steigiami kolūkiai, o iš žmonių bus atimama žemė, yra lygiai taip pat pagrįsti, kaip ir gandai apie tai, kad iš žmonių bus atimami vaikai.
Tačiau žvelgiant iš socialinės pusės, sovietai laikėsi principo atimti žemę iš tų, kas turi jos daug, ir duoti tiems, kurie jos neturi arba turi mažai. Pagal bolševikinę logiką būtent šie žmonės turėjo tapti sovietų valdžios atrama.
Žmonės visiškai nesuprato kas vyksta ir jautėsi pasimetę. Kodėl buvo einama balsuoti Liaudies Seimo rinkimuose? Ar žmonės taip greitai įtikėjo sovietų valdžios pažadais? Iš to meto dienoraščių akivaizdu, kad net ir inteligentai, visuomenės elitas, nesugebėjo to aiškiai įvardyti ir racionalizuoti.
Reforma paskelbta su fanfaromis, o jos mastas buvo milžiniškas: nacionalizuota visa Bažnyčios ir vienuolynų bei dvarininkų žemė, o pasiturintiems ūkininkams palikta iki 30 hektarų. Tuomet iš gyventojų valdžia gavo net 200 tūkst. prašymų skirti jiems žemės – šitoks didžiulis buvo žemės poreikis. Jie puikiai žinojo, kad žemė svetima, kad ji priklausė jų labiau pasiturinčiam kaimynui.
Neužteko bežemiams ar mažažemiams duoti vien žemės ploto, juk jiems buvo būtini ir įrankiai bei padargai jai dirbti, taip pat ir gyvuliai. Kadangi to nebuvo arba smarkiai vėlavo, praėjus pusmečiui daugiau nei 4 tūkst. asmenų šios žemės atsisakė.
Tiesa, žemė paskirta tik maždaug trečdaliui jos prašiusių.
Maskva, matyt, ruošdamasi karui su Vokietija, kolūkių kūrimo Lietuvoje neplanavo, tačiau čia išlindo vietiniai entuziastai, kurie pasijutę reikšmingais, ėmėsi įvairių iniciatyvų. Perėmę sovietinę naujakalbę ir perkošę ją per savo mąstymą, šie aktyvistai tam tikra prasme net tapo rakštimi valdžiai.
Štai vienas veikėjas savo atsiminimuose yra paliudijęs tokį įvykį: 1940 m. sovietų išlaisvintas iš kalėjimo, kuriame buvo kalinamas už komunistines idėjas, jis prisistatė saugumo viršininkui Kaune ir paprašė veikimo instrukcijų. Pirma jam paskirta užduotis – eiti į mitingus ir drausminti aktyvistus, kritikuojančius sovietų valdžią dėl neryžtingumo ir radikalesnių sprendimų trūkumo.
Tuometinė valdžia juos įvardijo „fašistiniais provokatoriais“, tačiau išties tai buvo patys mobilizavęsi komunistuojantys aktyvistai, kurie iki galo nebuvo kontroliuojami net ir sovietų. Būtent jie ir ėmėsi pirmųjų kolchozų kūrimo.
❓ Nusavinta tremtinių žemė ir arklių skerdiena šeriamos kiaulės