❓ Lenkai pasistatė paminklą mūšiui... iš kurio Karūnos atstovas pabėgo
1605 m. rugpjūčio mėn. pradžioje į Estiją su didele kariuomene atplaukė Švedijos karalius Karolis IX. LDK etmonas Jonas Karolis Chodkevičius su mažyte kariuomenės saujele tuo tarpu buvo ties Tartu. Jo kariuomenė buvo išvargusi, išbadėjusi, negaunanti atlyginimo, tačiau dievino savo vadą. Jos buvo tiek maža, kad nepakako net pilių įguloms.
Karalius Zigmantas Vaza atsiųsdavo tik pažadų, bet neatsiuntė nei pinigų nei kariuomenės. Todėl Chodkevičius pradėjo trauktis ir ėmė deginti paliekamas pilis. Cėsyje (Vendene) jis apsikasė ir pasiryžo žūtbūt kautis, bet Karolis IX, jį aplenkdamas, traukė prie jau apgultos Rygos.
Chodkevičius pasiryžo visos švedų armijos neprileisti prie Rygos ir užstojo jai kelią ties Salaspiliu (vokiškai tuomet vadinamu Kirchholmu, — 18 km iki Rygos). Kadangi jis teturėjo vos apie 3800 kariuomenės (1300 pėstininkų, 2500 kavaleristų ir 5 patrankas), tai Karolis IX norėjo siųsti prieš jį tik dalį savo kariuomenės, tačiau Chodkevičių pažįstantys jo karo generolai prikalbėjo nerizikuoti ir pulti su visomis jėgomis.
Karolis IX, paklausęs jų patarimų, taip ir padarė — puolė su visa savo 14000 armija (11000 pėstininkų, 3000 raitelių ir 11 patrankų). Chodkevičiaus pozicija buvo tokia patogi, kad švedai prisiartinę jo net nepastebėjo, manydami, kad jis pabėgo, ruošėsi jau vytis, tik staiga aptiko jo stovyklą.
Chodkevičius, pasiryžęs vienu smūgiu laimėti, nutarė pulti su visa kariuomene, nes nebuvo iš ko palikti rezervų. Vietoje rezervų, švedams apgauti, pamiškėje buvo pastatytos kareivių iškamšos, o už kelių kilometrų buvo nusiųsti keli būreliai, kurie turėjo pasirodyti mūšio metu, kad švedai juos palaikytų ateinančia parama.
Kad švedai nesusektų tikros būklės, Chodkevičius patsai pradėjo mūšį. Pasiųsdamas kavaleriją prieš kairįjį švedų flangą, nuviliojo juos į pakalnę, kur buvo numatyta patogi vieta kautis. Tuo pačiu metu 300 husarų puolė švedų pėstininkus, išdėstytus centre, kad šie negalėtų persirikiuoti ir paremti dešiniajame flange atakuojamos kavalerijos.
Švedų kavalerijai pradėjus trauktis, Chodkevičius įsakė visoms kairiojo sparno pajėgoms ir rezervui atakuoti dešinįjį švedų sparną. Švedams ėmus trauktis, jų pėstininkai liko neapsaugoti iš flangų.
Tuomet Chodkevičius su visomis jėgomis puolė priešą ir jį visiškai sutriuškino. Prasidėjo paniškas priešo bėgimas.
Mūšis truko apie 20 minučių, švedų kariuomenė buvo sutriuškinta.
Žuvo daug švedų generolų ir Karolio IX žentas, kiti pateko į nelaisvę, patsai Karolis IX vos spėjo pasprukti į laivus ir su kariuomenės likučiais išvyko atgal į Švediją.
Chodkevičiui teko 60 vėliavų, 11 patrankų ir keli tūkstančiai karių. Užmuštų buvo 8000 (9500) švedų ir tik maždaug šimtas Chodkevičiaus karių, dar apie 200 buvo sužeista, taip pat husarai prarado daugumą žirgų.