❓ Vienas svarbiausių Lietuvos istorijai klausimų: ar Katedroje rasti palaikai – Vytauto Didžiojo?
Pradėjus Katedros tvirtinimo darbus (Po 1931 metų potvynio), požemiuose aptikta karališkoji kripta.
Abiejų karalienių karstai užima tik pusę kriptos pločio. Kitą pusę užima karaliaus Aleksandro karstas, kurio dalis pažeista – kairysis šlaunikaulis nuo likusios griaučių dalies atskirtas ir padėtas atokiau, ant šalia karaliaus Aleksandro karsto gulinčios lentos.
Analizuojant nuotraukas, padaryta prielaida, kad ta lenta gali būti Vytauto Didžiojo karsto dalis. Tačiau apie galimą Vytauto didžiojo palaikų radimą prie tos dalies nieko nebuvo pranešta.
Ir štai 1985 m. rasta iki tol nežinota kripta, sumūryta iš XX-ojo amžiaus plytų. Mirusiojo amžius ir lytis pakankamai tiksliai atitiko Vytauto Didžiojo biologiniams duomenims.
Pagal anuometę ikiliublijinę tvarką, Lietuvą ir Lenkiją valdę karaliai kartu buvo ir didieji Lietuvos kunigaikščiai. Tuo tarpu Vytautas buvo tik Lietuvos Didysis kunigaikštis (karūnuotis jis taip ir nespėjo), todėl jis ir palaidotas atskirai.
Telieka devyneri metai iki šešių šimtų metų jubiliejaus. Beliko paimti to mūsų tiriamo asmens kaulų mėginį ir ieškoti būdų mėginį palyginti su Vytauto sesers kape (jis yra Lenkijoje) esančiais palaikais.
Atrodytų, paprasta. Tačiau praėjo vos ne trys dešimtmečiai. Garsioji kripta po tyrimų tebėra užmūryta, užpilta žemėmis.
Tuo tikslu istorikas dar prie kelerius metus kreipėsi į Vilniaus Arkivyskupijos kuriją, prašydamas leidimo tuos tyrimus atlikti. Tačiau reikalas nejuda iš mirties taško.
Juolab kad galbūt nuorodos ar net ir tikra tiesa apie rastus Vytauto Didžiojo palaikus minima tyrimų ataskaitoje, kurią 1931 metais parengė Katedros gelbėjimo komitetas. Ir ši ataskaita tų pačių metų gruodžio 10–13 d. Varšuvoje buvo įteikta Lenkijos Respublikos Prezidentui bei maršalui J. Pilsudskiui.
Deja, minėto dokumento tekstas ir likimas nežinomi iki šiol.
Nei mūsų valstybės politiniai sluoksniai, nei istorikai bei archeologai profesionalai, pagaliau – net ir istorikai mėgėjai nerodo noro atrasti bei identifikuoti Vytauto Didžiojo palaikus.
Istorikas mini dar vieną „kabliuką“: 1985 metais atradus Katedros lobyną, tarp jų nerasta karališkųjų insignijų, puošusių karaliaus Aleksandro Jogailaičio bei dviejų Žygimanto Augusto žmonų – Elžbietos Habsburgaitės ir Barboros Radvilaitės palaikus.
O juk minėtos insignijos buvo trumpai eksponuotos tais pačiais 1931 metais Vilniaus Katedroje. Vadinasi, 1939 metais Katedros Kapitula kažkur labai saugiai (ir kitoje vietoje, nei rastą lobyną) paslėpė tuos karališkojo statuso ženklus – papuošalus.
Kur ir kada tos karališkosios insignijos bus rastos – dar viena mįslė.