Ordinas, kėsindamasis užgrobti Žemaitiją, tikėjosi paramos iš karaliaus Jogailos. Karalius tarsi turėjęs susiprasti ir atsidėkoti Ordinui už pagalbą 1382 m. įsitvirtinant Vilniuje.
1409 m. gegužę prasidėjęs žemaičių sukilimas. Vytautas pareiškė, kad “žemaičių klausimas nuo šiol yra mano klausimas”. Šiais žodžiais jis įspėjo Ordino magistrą po to, kai Ragainėje buvo sulaikyti javai, skirti po nederlingų metų badavusiems žemaičiams.
Vidurvasarį Vytauto kariuomenė jau stovėjo Žemaitijoje, čia didysis kunigaikštis jau buvo paskyręs savo kaštelionus, valdininkus ir pakamarius.
Magistras skundėsi visai Europai, kad Lenkijos karalius Jogaila susidėjo su Vytautu ir jo pagonimis.
Bet Europoje tebevyko šimtametis karas tarp Anglijos ir Prancūzijos. Be to, į magistro skundus Vytautas viešai atkirto, kad Lietuva jau 24 metai kaip krikščioniška, kad joje statomos bažnyčios. O Jogaila Ordinui priekaištavo, kad šis netgi degina jau pastatytas bažnyčias.
Liepos 15-ąją (.. Vytautas pradėjo mūšį puolimu ..) po pirmos mūšio valandos, per kurią vokiečiai visas jėgas nukreipė į Vytauto sparną, Vytauto kariuomenė imitavo bėgimą.
1963 m. kryžiuočių archyvuose surastas anoniminis laiškas ordino magistrui, kuriame patariama įsakyti vadams, kad per kautynes nesusigundytų vytis priešų, kurie bėga “norėdami suardyti mūsų eiles”.
Daugelis lenkų istorikų iki šiol negali atleisti Ekdaliui už dabar jau gerai žinomo laiško, įrodančio lietuvių manevrą Žalgirio mūšyje, atradimą ir paties mūšio schemos apsukimą (Inga Baranauskienė).
Atsitraukdami ir manevruodami lietuviai nepametė nė vienos vėliavos. Iš keturiasdešimties lietuviškų vėliavų trisdešimt buvo su vyčiu, o dešimt – su Gedimino stulpais. Jogaila delsė ir kelias valandas meldėsi. Pats magistras iš miškelio išvedė 16 rezervinių pulkių. Patyrusių lietuvių grįžimas į mūšio lauką buvo netikėtas.
Žalgirio mūšį aprašęs kronikininkas J.Dlugošas, kurio tėvas buvo mūšio dalyvis, stebėjosi, kad “su tokiais mažais nuostoliais buvo nugalėta tokia gausi ir galinga kariuomenė”.
Iki kryžiuočiams brangaus Marienburgo buvo likę mažiau nei šimtas kilometrų. Bet iki jos sąjungininkų kariuomenė žygiavo net dešimt dienų, o likęs gyvas magistras Henrikas von Plauenas nusprendė ginti didžiųjų magistrų rezidenciją.
1411 m. vasario 1 d. buvo pasirašyta Torno taikos sutartis.
Dar kitais metais Ordino magistras ėmė rūpintis, kad popiežius vainikuotų Vytautą karaliumi.
Inga Baranauskienė 2021-04-06
Daugelis lenkų istorikų iki šiol negali atleisti Ekdaliui už dabar jau gerai žinomo laiško, įrodančio lietuvių manevrą Žalgirio mūšyje, atradimą ir paties mūšio schemos apsukimą.