❓ Karalius atiduoda Pskovą ir Novgorodą Maskvai
Po Vytauto mirties Lietuvos įtaka Rusiai ėmė po truputį mažėti, ir mums svarbu įsidėmėti, kad Naugardą ir Pskovą Maskvos didieji kunigaikščiai vis dažniau apkaltindavo prolietuviškomis nuotaikomis ir ketinimais „pasiduoti“ Lietuvai.
1547 m. siaubinga miesto tragedija, prasidėjusi po to, nustelbia visus žinomus pasaulio istorijoje tironų žiaurumo liudijimus. Caro įsakymu buvo suvaryti į vieną vietą turtingiausieji bajorai, renkamosios bei vykdomosios valdžios žmonės ir žymiausieji pirkliai.
Naugardo metraštininkai rašė, jog būdavo dienų, kai žūdavo pusantro tūkstančio žmonių, o dienas, kai nužudytųjų suskaičiuodavo 500–600, miestiečiai vadindavo laimingomis. Kažkada garsus ir turtingas Didysis Naugardas tapo nuniokota ir skurdžia caro Rusios provincija.
Pskovui neteko patirti tokių tragiškų išbandymų kaip Naugardui. Ivano Rūsčiojo tėvas didysis Maskvos kunigaikštis Vasilijus III (1479–1533) iškėlė miestui–respublikai kategorišką reikalavimą: „Večės nebus, večės varpą nuimti, vietininkų nebus, bet bus Pskove du didžiojo kunigaikščio vietininkai ir priemiesčiuose – po vieną“.
Maskviečio drąsa suprantama: 1509 m. Vasilijus III sudarė su Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu Žygimantu II Senuoju (1467–1548) sąjungą, pagal kurią karalius atsižadėjo visų tėvonijų, priklausiusių kunigaikščiams, kurie Ivano III laikais perėjo Maskvos valdžion.
Tai buvo visiems lietuviams gerai pažįstama deportacija: ištremtas visas Pskovo miesto elitas.
❓ Gediminaičiai: Jogailos ir Vytauto laikai.
Pirmąjį nepaklusnumo ženklą Jogailai Vytautas parodė susiartindamas su Maskva. Bėgdamas iš totorių nelaisvės, Maskvos kunigaikščio sūnus Vosylius, apsilankęs pas Vytautą Lucke, susižadėjo su jo dukteria Sofija. Į Maskvą vykstantį sužadėtinį palydėjo Vytauto kariuomenės būrys. Jam grįžus į Maskvą, tarp Maskvos ir Vytauto ėjo derybos dėl sąjungos. Tai buvo nusikaltimas Jogailai, nes tuo metu, kai Maskvos kunigaikštis varžėsi su Jogaila dėl įtakos D. Naugarde, Vytautas susidėjo su jo priešu.
Sofija
Vytauto dukra ne tik susitvarko su vidaus priešais, globoja vaikus, bet ir gina Maskvą nuo totorių antpuolio būdama aštuoniasdešimties metų! Patys rusų istorikai apstulbę tokia lietuvaitės valia ir fizine sveikata. Sofija miršta, pastačiusi Maskvoje vienuolyną, palaidota Kremliuje, Šv. Archangelo sobore, greta kitų Rusijos kunigaikščių ir carų. Khm...
Dar būtina paminėti, kad Sofijos proproanūkis - tas pats baisusis Ivanas Rūstusis, kuris įsteigė KGB pirmtaką Opričniną ir kariavo su Lietuva…