❓ 1795 - 1864 m. Lietuva kaip vidinė Lenkijos kolonija arba mintys apie XIX a. Lietuvos istoriją
lenkų politikai ir visuomenės veikėjai niekada nebuvo susitaikę su kongresinės Lenkijos sienomise. Jie Lenkiją įsivaizdavo tik senosios Žečpospolitos sienose, t. y. mažiausiai 1772 sienomis, o daug dažniau reikalavo iš Rusijos valdžios visos Lietuvos, Žemaitijos, Baltarusijos, Podolės, Volynės ir Ukrainos (Kijevo žemės).
Gerai žinoma, jog kongresinės Lenkijos pareigūnas grafas Vielopolskis, iškėlęs nepriklausomos Lenkijos kongresinės Karalystės ribose sukūrimo tikslą, buvo paskelbtas tautos išdaviku.
Dar daugiau: jie net nepripažino pačios rusų tautos egzistavo, vadindami rusus mokovitais ir atsakydami jiems slavų vardą, vietoj to įradinėdami juos buvus finougrų ir totorių mišiniu, kuris esą neteisėtai neteisėtais pradėtas vadinti rusais.
Patys radikaliausi iš lenkų politikų (ypač emigracijoje Prancūzijoje) reikalavo visos Europos karine galia Rusiją nugrūsti į Ivano IV valstybės sienas, arba net išvyti už Uralo, kur juos savo savastį ir šlovę atgavusį "tikroji slavų tauta" (lenkai) sunaikintų galutinai.
Lenkai turėjo labai galingą įrankį savo rankose - Katalikų Bažnyčią ir katalikybę kaip ideologiją. XIX a. Lietuvoje, Žemaitijoje, Baltarusijoie, Ukrainoje, Podolėje ir Volynėje katalikiškumas buvo neatsiejamas nuo lenkiškumo. Šiuose kraštuose (ypač baltarusių ir ukrainiečių žemėse) katalikybės priėmimas beveik automatiškai reiškė tapimą lenkais.
Lenkai buvo įsitikinę, jog jie neša rytų žemių gyventojams Vakarų civilizaciją.
Dvarai - tai taip pat ir milžiniški finansai, kuriuos lenkai be kita ko plačiai naudojo Europos visuomeninei nuomonei paveikti, papirkinėdami spaudos organus ir jų leidėjus.
Lenkai visaip stengėsi įdiegti europiečiams pareigos jausmą vaduoti lenkus iš Rusijos despotijos, nes jie esą kalti dėl Lenkijos padalijimo, visaip kurstydami Europos šalių politikus organizuoti kryžiaus žygį prieš tironiškąją Rusiją.
Rusai kovėsi tikrai ne su nedidele, nuskriausta tauta, bet su pačios rusų tautos egzistenciją neigiančiu priešu, pasiryžusiu kovoti va bank. Taigi rusams tai buvo išlikimo kova - juk lenkai pretendavo į mažiausiai pusę rusų istorinių žemių.