❓ J. Radziulis. Mano gyvenimo kronikos
1913 m. Rodūnios bažnyčioje sulenkėję bajorėliai sukėlė kautynes su lietuviais giedoriais: mušė vyrus, moteris ir mergaites giesmininkes, neleido bažnyčioje lietuviškai giedoti ir sakyti lietuviško pamokslo. Kautynėms vadovavo kunigas Davidavičius.
1914 m. mušeikoms vadovavo bajorėlis dvarininkėlis Bronislavas Henšelis, nors jo diedukas – buvęs Lietuvos pulko vadas. Toji mušeikų grupė per lietuvišką pamokslą bažnyčioje rūkė papirosus, sukėlė riaušes ir iššaukė policiją, kuri areštavo lietuvius vyrus ir moteris, bažnyčios giedorius, iš viso apie 10 žmonių. Suorganizuotoji lenkų grupė trukdyti lietuviškų pamaldų važinėdavo net į kitas parapijas: Nočią, Kalesninkus, Asavą, Eišiškes. Kunigas Kochanskis buvo didelis lietuvių ėdikas. Jo tikras brolis, nužudęs Merkinėje lietuvį kunigą Bakšį, keletą metų slapstėsi pas kunigą Kochanskį Rodūnios parapijoje.
1921 m. J. Radziulis išvedė į nepriklausomą Lietuvą 32 šaukiamojo amžiaus jaunuolius, kuriems būtų tekę eiti į Lenkijos kariuomenę.
1929 m. ... „Kaip tavo pavardė?“ Aš atsakiau: „Radziulis Jonas, Jurgio sūnus“. Tada man viršininkas aiškino: „Valsčiaus knygose tavo pavardė Radziul, ne Radziulis“. Atsakiau: „Viršininke, kad manęs kaime nevadina Radziul, tiktai: Radziulis eina, dirba ir važiuoja“. Viršininkas aiškina man toliau: Pane Radziul, żijmy tak, jak żyslimy po unji Lublina „Pone Radziuli, gyvename taip, kaip gyvenome pagal Liublino uniją“. Atsakiau: „Liublino unija mums nedavė nieko gero, tiktai baudžiavą“. Tada viršininkas supykęs išsiėmė iš kišenės seną juodą nosinę ir, spardydamas ją po stalu, sakė apie Lietuva: CENZURUOJAMA! Dar keikė mūsų Lietuvos Vytį. […] administracija sudarė man bylą, ir gavau 6 mėnesius kalėjimo lygtinai. Taip buvau nubaustas.
1932 m. lenkų administracija uždarė visas lietuviškas skaityklas ir vaikų darželius, atėmė visas lietuviškas knygas. Ji norėjo jaunąją kartą perauklėti, mus sulenkinti, kad jaunoji karta nieko nežinotų apie spausdintą lituvišką raidę. Norėjo iš lietuvių padaryti kotletą ir jį praryti. Ketino Lietuvos žemes Lydą, Gardiną, Baltstogę, Brestą ir Naujapilį paversti Lenkijos kolonija.
1939 m. neprijungus Rodūnios prie Lietuvos, aš su savo bendraminčiais suagitavau Rodūnios valsčiaus lietuvius ir gudus rašytis važiuoti į Lietuvos Respubliką. Rašėmės dėl to, kad Rodūnios valsčius būtų prijungtas prie Lietuvos Respublikos. Visi lietuviai rašėsi važiuoti į Lietuvą, taip pat ir Rodūnios apylinkės gudai. Tuo laiku Rodūnioj lietuviškai kalbančių žmonių buvo 75 procentai.
1943 m. lenkų partizanai iš Armijos krajovos pradėjo šaudyti lietuvius patriotus... balandžio 28 d. sušaudė 11 asmenų lietuvių.
1948 m. gegužės 15 d. gavau „kelialapį“ 25 metams į Sovietų Sąjungos „kurortus“. „Kelialapį“ paruošė antilietuviai S. Kanevičius-Marcelis su sūnum Julium ir dukra Jane.