Naujas J. Cicėno knygos „Vilnius tarp audrų“ leidimas


Iš Jeronimo Cicėno knygos „Vilnius tarp audrų“ 239 psl. 

Grįžo rugsėjo pabaigoje visas baltas kaip drobė, ištinęs, su dusuliu ir atkrėstais inkstais.

Visi gulėdavo ant cementinių grindų, kurias policija, prieš gulant, stropiai vandeniu pašvirkšdavo. 

Stovykla turėjo šešių kv. km žemės plotą. Visą žemę suardavo ir suakėdavo policijos į plūgus ir akėčias sukinkyti kaliniai. Pats Petkelis dvi dienas arė ir tris akėjo. 

Stovyklai vandenį iš nearti esančių versmių suveždavo ratuosna įkinkyti politiniai kaliniai, dažnai į vežimus susėsdavo ir pati policija.

Stovyklos administra­cija naktį iš rugsėjo 17 d. į rugsėjo 18 d. pabėgo. Kaliniams grėsė bado mirtis. Visa laimė, kad apylinkės gyventojai ukrainiečiai išlaužė kon­centracijos stovyklos vartus ir, basliais užmušę pasaloms paliktus al­kanus vilkinius šunis, išdaužė kamerų duris. 

Sukelta apylinkė pristatė maisto ir vaistų. Bet pasirodė raitosios policijos rezervo eskadronas. Ukrainiečiai partizanai, visa laimė, juos atrėmė. Tada greitomis politi­niai kaliniai buvo apvilkti civiliniais drabužiais ir išslapstyti.