Nukryžiavimas

Nukryžiavimas

Kada Jėzų vedė nukryžiuoti ant Golgotos kalno, buvo žydų šventė Pascha (lietuviškai Perėjimas arba dabartinės Velykos). Šitą šventę švęsdami, jie prisimindavo, kaip nuostabiai Dievas juos išvadavo iš vergijos Egipto faraonui. Jėzus gi atėjo mus išvaduoti iš nuodėmės vergijos. Žmogus sugeba atskirti gėrį nuo blogio, tačiau dažniau jis pasirenka blogį. Dėl to jis dažnai nukenčia. Nuodėmės pasekmės būna blogos ne tik čia žemėj, bet ir danguje. Žemėje nesėkmės, po mirties - pragaras. Jėzus atėjo mūsų gelbėti - savo mirtimi ir prisikėlimu. Štai trumpa ištrauka apie Jėzaus nukryžiavimą: "Viršum jo galvos jie prisegė užrašytą jo kaltinimą: "Šitas yra Jėzus (lietuviškai – Jahvė yra gelbėtojas), žydų karalius." Kartu su juo buvo nukryžiuoti du plėšikai, vienas iš dešinės, kitas iš kairės. Praeiviai užgauliojo Jėzų, kraipydami galvas ir sakydami: "Še tau, kuris sugriauni šventovę ir per tris dienas atstatai; gelbėkis pats! Jei esi Dievo Sūnus, nuženk nuo kryžiaus!" Taip pat tyčiojosi aukštieji kunigai su Rašto aiškintojais ir seniūnais, kalbėdami: "Kitus gelbėdavo, o pats negali išsigelbėti. Jeigu jis Izraelio karalius, tenužengia dabar nuo kryžiaus, ir mes juo tikėsime... Jis pasitikėjo Dievu, tad teišvaduoja jį dabar, jeigu juo rūpinasi, nes jis yra sakęs: 'Aš Dievo Sūnus'". Taip pat jį plūdo ir kartu nukryžiuoti plėšikai. Nuo šeštos iki devintos valandos visą kraštą gaubė tamsa. O apie devintą valandą Jėzus garsiai sušuko: Eli, Eli, Lema sabachtani?- tai reiškia: mano Dieve, mano Dieve, kodėl mane apleidai? Kai kurie iš ten stovėjusių, tai išgirdę, sakė: „jis šaukiasi Elijo“. Ir tuoj pat vienas jų pribėgęs paėmė kempinę, pamirkė ją perrūgusio vyno, užmovė ant nendrės ir padavė jam gerti. Kiti kalbėjo: "Palauk! Pažiūrėsim, ar ateis Elijas jo išgelbėti." Tuomet Jėzus, dar kartą sušukęs skardžiu balsu, atidavė dvasią. Ir štai šventovės uždanga perplyšo pusiau nuo viršaus iki apačios, ir žemė sudrebėjo, ir uolos ėmė skeldėti. Atsivėrė kapų rūsiai, ir daug užmigusių šventųjų kūnų prisikėlė iš numirusiųjų. Išėję iš kapų po Jėzaus Prisikėlimo, jie atėjo į šventąjį miestą ir daug kam pasirodė. Šimtininkas ir kiti su juo sergintys Jzų, pamatę žemės drebėjimą ir visa, kas dėjosi, labai išsigando ir sakė: "Tikrai šitas buvo Dievo Sūnus! (Mato evangelija 27skyrius 37- 54 eilutės). Pamąstykite: ar pasijuokti iš Jėzaus ir Jo aukos, kaip tai darė kareiviai, praeiviai, kunigai, valdžios atstovai ir plėšikai, kurie kartu buvo nukryžiuoti ir jautė savo mirtį? Ar žiūrint į visus įvykius patikėti, kaip tai darė karininkas su kareiviais, saugojusiais Jėzų? Kodėl Kristui reikėjo mirti už mūsų nuodėmes? Laiško Romiečiams 3 skyriaus 10 eilutė teigia: "Nėra teisaus, nėra nei vieno." Nėra žemėje žmogaus, kuris visada elgtųsi teisingai ir nenusidėtų. Dievas yra šventas, teisus ir teisingas. Nuodėmingas žmogaus negali pasirodyti Jo akivaizdoje. Kadangi žmogus savo paties pastangomis negali susitaikyti su Dievu, tai padarė pats Dievas, leisdamas savo Sūnui mirti ant kryžiaus. Tokiu būdu Jėzus Kristus atkentėjo žmogui dėl nuodėmių skirtąją bausmę ir atvėrė galimybę susitaikyti su Tėvu. Nuodėmių atleidimas, amžinąsis gyvenimas yra Dievo dovana žmonėms. Tačiau kai ką padaryti turi ir pats žmogus. Jis turi patikėti visu tuo, ką Jėzus yra padaręs, patikėti Evangelija. Detaliau kalbant, žmogus turi tikėti, jog YRA DIEVAS; PRIPAŽINTI savo paties nuodėmingumą, ką gan nesunku padaryti su Dievo Įstatymo pagalba, paklausius savęs: :ar aš gyvenu pagal bent jau 10 Dievo įsakymų jų nepažeisdamas?" PATIKĖTI, kad Jėzus kristus yra gyvas, prisikėlęs Viešpats, gelbstintis iš pasmerkimo į pragarą, vergavimo nuodėmėms, velniui. ATGAILAUTI dėl savo nuodėmių ir priimti Jėzų Kristų, išpažįstant Jį savo gelbėtoju ir Viešpačiu (Valdovu). Visą tai galima padaryti gan paprastais maldos žodžiais. malda gali būti tokia: Dieve, prisipažįstu Tau, kad esu nusidėjėlis (galite išvardinti konkrečias nuodėmes, kurios neduoda jums ramybės). Tikiu, kad Jėzus mirė už mane ir Jo pralietas kraujas nuplauna mano nuodėmes. Jėzau, atleisk man, ateik į mano gyvenimą, daryk mane panašiu į save - tokiu, koks turiu būti pagal Tavo valią. Amen. Kone puse pasaulio švenčia Velykas, pažymi Jėzaus mirtį ir prisikėlimą. Tačiau prisimindami aną įvykį arba nekreipia dėmesio į jį, juokiasi, arba tiki ir paklūsta Jėzui. O ką darysite jūs?