Kalėdos

Kalėdos

Kiekvienais metais visi mes Lietuvoje - ir visas pasaulis - švenčiame Kalėdas. Tradiciškai šita šventė laikoma šeimos švente, nes tuo laiku visi šeimos nariai stengiasi susirinkti ir pabūti kartu. Tačiau leidę sau atidžiau pažvelgti į krikščioniškąją Kalėdų kilmę, tradicijas ir geriau pagalvoję, neišvengiamai turėtume pripažinti, kad šita šventė yra, visų pirma, religinė, o jau paskui šeimyninė. KODĖL ŠVENČIAME KALĖDAS? KOKIA JŲ PRASMĖ? Kad rastume teisingą atsakymą, turime nusikelti 2000 metų atgal. Štai ką užrašė Jėzaus mokinys ir vienos iš keturių Evangelijų autorius Matas: „Jėzaus Kristaus gimimas buvo toksai. Jo motina Marija buvo susižadėjusi su Juozapu; dar nepradėjus jiems kartu gyventi, Šventosios Dvasios veikimu ji tapo nėščia. Jos vyras Juozapas, būdamas teisus ir nenorėdamas daryti jai nešlovės, sumanė tylomis ją atleisti. Kai jis nusprendė taip pa- daryti, per sapną pasirodė jam Vieš- paties angelas ir tarė: „Juozapai, Dovydo sūnau, nebijok parsivesti į na- mus savo žmonos Marijos, nes jos vai sius yra iš Šventosios Dvasios. Ji pa- gimdys sūnų, kuriam tu duosi Jėzaus vardą, nes jis išgelbės savo tautą iš nuodėmių.“ Visa tai įvyko, kad išsipildytų Viešpaties žodžiai, pasakyti per pranašą: „Štai mergelė nešios įsčiose ir pagimdys sūnų, ir jis vadinsis Emanuelis, o tai reiškia: „Dievas su mumis“ (Mato 1, 18-23). Iš šios ir kitų Biblijos ištraukų sužinome, kad Jėzaus Kristaus gimimas buvo numatytas toli iki tam įvykstant ir paskelbtas per Dievo pranašus. Pranašai skelbė, kad vieną dieną į šitą materialųjį žmonių pasaulį ateis pats Dievas, ir pasirodys Jis kaip žmogus. O ateis ne stebuklingu, bet mums įprastu, žinomu būdu - gims iš moters. Dievo pasirinktie- ji žmonės buvo informuoti apie būsimą neeilinį įvykį. Kad gimė ypatingas asmuo, paliudijo net iš kito, tolimo krašto (Mesopotamijos) į Izraelį gimusiojo pagerbti atėję žmonės. Biblijoje jie vadinami išminčiais. Jie danguje pamatė naujai atsiradusią žvaigždę ir tai išsiaiškino kaip ženklą, jog Izraelyje gimė žmogus, kuriam lemta tapti didžiu. Jie atėjo, nuostabiu būdu surado ir patys pamatė gimusįjį – būsimą amžinąjį Karalių. Keliautojai jam nusilenkė, pa- garbino ir dovanojo dovanų. Kad pasauliui gimė Mesijas – Viešpats – Išganytojas, liudijo ir ypatingą apreiškimą per angelus gavę piemenys, ir keli Dievui pasišventę ir Šventykloje tarnavę žmonės. Vėliau Jėzaus pašaukti mokiniai, Jo gyvenimo, mokymo ir darbų liudytojai, skelbė, jog Jėzus Kristus buvo ne tik žmogus, bet pats Dievas žmogaus kūne (žr. Izaijo 9, 6-7; Jono 1, 18; 5, 18; 1 Jono 5, 20). Todėl Jis dažnai buvo pavadinamas Dievo Sūnumi. KODĖL DIEVAS ATSIUNTĖ SAVO SŪNŲ? Mes visi matome, kad pasaulyje apstu blogio. O juk jis nedygsta iš žemės... Nėra žmogaus, kuris nenusikalstų, nepadarytų nuodėmės. O nuodėmė yra Įstatymo laužymas. Pirmiausia, Dievo Įstatymo. Nuodėmės griauna dabartinį žmogaus gyvenimą. Bet, dar liūdniau… Žmogaus egzistencija vien šiuo žemiškuoju gyvenimu nesibaigia. Po kūno mirties mes papuolame į dvasinį pasaulį, Dievo pasaulį, ir stojame Jo akivaizdon teismui. O mes žinome, kad Dievas yra šventas, t.y., jame nė-ra nė krislo blogio, nieko bendro su nuodėme ir nusidėjėliais. Dievo karalystėje galioja įstatymas: „Siela, kuri nusikalsta, turi mirti“ (žr. Ezekielio 18, 20). Arba: „nuodėmės alga - mirtis“ (žr. Romiečiams 6, 23). O mes gyvename ir dažnai mirštame, padarę daugelį nuodėmių, nė nesusimąstydami, kaip tai paveikė mūsų santykius su Dievu, kaip paveiks mūsų amžinąjį likimą. Vargas ir pas- merkimas tam, kuriame randama nuodėmė! Biblija sako, kad toks bus amžiams atskirtas nuo Dievo ir pasmerktas į ugnies ežerą – pragarą (žr. Luko 16, 19-31; Apreiškimo 20, 15). Toks nusidėjėlio likimas. Bet Dievas yra ne tik šventas, bet ir mylintis. Jis netrokšta nusidėjėlio mirties. Mylėdamas žmones, Jis sugalvojo, kaip išgelbėti juos iš vergystės nuodėmėms ir pasmerkimo už jas. Kad žmogus išvengtų pasmerkimo į pragarą, turi būti nenuodėmingas. O nusikaltęs turi būti nubaustas. Taigi, Dievas atsiuntė savo paties Sūnų, kuris gimė kaip žmogus, gyveno ir buvo vienintelis, kuris nenusidėjo. Nebuvo priežasties Jo pasmerkti ir bausti. Tačiau Dievas Jam uždėjo - o Jėzus savo noru prisiėmė - viso pasaulio žmonių (ir tavo) nuodėmes ir buvo nubaustas už jas. Jėzus buvo nu kryžiuotas, mirė ir buvo palaidotas. Dievo teisingumas buvo patenkintas: nuodėmė pas merkta, nusidėjėlis nubaustas. Tačiau po trijų dienų Jėzus prisikėlė iš mirusiųjų ir tapo Atpirkėju ir Gelbėtoju tų, kurie Juo patikės. Mat – dar kartą - Dievo valia Jis prisiėmė žmonių nuodėmes, atkentėjo jiems, kaip nusidėjėliams, skirtą bausmę ir dabar pateisina kiekvieną, kuris patikės šita žmonėms skirta gera žinia. Jėzus prisikėlė iš mirusiųjų, tuo paliudydamas neįtikėtiną Dievo galią atgaivinti, per keisti ir suteikdamas viltį, kad tikintieji Juo bus perkeisti ir vieną dieną bus prikelti iš mirusiųjų. Dievas paruošė galimybę per tikėjimą Jo Sūnumi Jėzumi Kristumi susitaikyti su Juo, gauti nuodėmių atleidimą, galią įveikti po- linkį į piktą ir įgyti amžino gyvenimo viltį. Taigi, dabar kiekvienas, kuris širdimi patiki Jėzumi Kristumi, Jo įvykdytu permaldavimu, ir asmeniškai Jį pripažįsta savo Gelbėtoju ir Valdovu, gauna visų nuodėmių atleidimą ir Šventąją Dvasią, kad gyventų nugalėdamas nuodėmę ir pagundas daryti pikta. Toks žmogus jau nestos į teismą, nebesu- lauks pasmerkimo, nes Jėzus jau atkentėjo jam skirtą bausmę ir jį pateisino amžiams. Tai yra Dievo malonės dovana. Kas patikės, bus išgelbėtas; kas nepatikės - pasmerktas. Nuo Jėzaus Kristaus prasidėjo nauja Dievo ir žmogaus bendravimo era. Švenčiamos Kalėdos mums yra priminimas to, kas įvyko tolimoje praeityje, bet tebėra ypatingai svarbu. Mūsų vienas kitam iš meilės teikiamos kalėdinės dovanėlės yra mažutis atspindys didžios Dievo meilės ir Jo paruoštos mums dovanos Jėzuje Kristuje… Kai švęsite, pagalvokite apie Kalėdų prasmę. Ką jums reiškia šita šventė? Proga susitikti ir pasilinksminti? Gamtos ir laiko kaitos ciklo paminėjimas? O gal jums reikalingas susitaikymas su Dievu, nuodėmių atleidimas? Jei jums reikalingas atleidimas, jei norite būti išlaisvinti iš nuodėmių, išvengti pragaro, gauti galią gyventi teisiai, Dievas jums vis ką paruošė Jėzuje Kristuje. Kreipkitės į Jį, šaukitės Jo maldoje, ir Jis išklausys jus (žr. Romiečiams 10, 13). Tai gali tapti pirmu jūsų tikėjimo žingsniu į naują gyvenimą taikoje su Dievu. Pamažu pats Dievas atskleis, ką toliau jums daryti. O su atgaila kreiptis į Dievą galite kad ir šiais paprastais žodžiais: „Dieve, tikiu, kad tu esi. Pripažįstu, kad esu nusidėjėlis ir vertas pasmerkimo ir bausmės. Bet tikiu, kad Tu myli mane, ir todėl leidai savo Sūnui Jėzui mirti už mano nuodėmes, atkentėti man skirtą bausmę. Tikiu, Jėzau, kad esi gyvas, prisikėlęs Viešpats. Prašau, atleisk man, gelbėk mane, duok savo Dvasios, kad gyvenčiau taip, kad tau patikčiau. Amen