Gyvenimo ženklai

Gyvenimo ženklai


Kasdien mums tenka eiti ar važiuoti keliu. Dažnai ne vienu. Keliai vienas nuo kito skiriasi savo kokybe, patogumu... Tačiau visi jie turi sutartinius ženklus, kurie juos suprantančiam padeda saugiai pasiekti kelionės tikslą. Gyvenimas dažnai yra lyginamas su keliu ir kelione. Jis turi pradžią. Jis turi ir pabaigą. Tačiau ar turi savo ženklų, kurie padėtų saugiai pasiekti kelionės tikslą? Taip, tokie ženklai yra. Vieni jų – tradicinės metų šventės. Vieną ypatingiausių metų švenčių švęsime netrukus. Gruodžio 25 – 28 dienomis – KALĖDOS. Apie ką ši šventė kalba? Apie ką perspėja? Gyvenančiam pagal gamtos kalendorių, stebinčiam jos gyvenimo ritmą tai – pabudimo ir gamtos atsinaujinimo pradžia. Tai laikas, kada dienos metas ima ilgėti, nakties – trumpėti. Daugėja šviesos, daugėja energijos, daugėja džiaugsmo, veiklos… Šviesa ir šiluma daugumai malonesni nei tamsa ir šaltis. Taigi, per Kalėdas atgimsta ir sustiprėja viltis sulaukti malonaus metų laiko. Gyvenančiam pagal gamtos kalendorių tai – jos atgimimo ir ateinančio įtempto darbymečio bei džiuginančių malonumų ženklas. Pripažįstančiam dvasinių gėrio ir blogio jėgų egzistavimą tai – simbolinė gėrio pergalės prieš blogį šventė. Blogis siejamas su tamsa, baime, sąstingiu, gyvenimo džiaugsmo, aktyvios, džiuginančios ir naudingos veiklos praradimu. Gėris – gyvybė, klestėjimas, džiaugsmas, vaisingumas, naudingas veikimas... Pripažįstančiam dvasinių gėrio ir blogio jėgų egzistavimą Kalėdos – simbolinė gėrio pergalės prieš blogį šventė. Tai skirtingų tautų tradicijose bei šventėse reiškiasi ir pažymima įvairiai. Pagoniui – sudievinančiam ir garbinančiam gamtą ir jos reiškinius – tai metas pagerbti protėvius bei dievybes ir aukoti jiems aukas, kad maloniai nuteiktų ir užsitikrintų gerą derlių bei visokeriopai sėkmingus ateinančius metus. Senovės lietuviai ruošdavo specialius valgius ir aukodavo aukas. Užkalbėdavo ir linkėdavo gerovės laukams, gyvuliams ir vienas kitam… Kai kuriuose lietuvių papročiuose ir šiandien randame šito liekanų. Krikščioniui – tikinčiam vienu Dievu – visa ko Kūrėju ir Išlaikytoju, visa ko priežastimi ir tikslu, bei Jėzumi Kristumi – vieninteliu tarpininku tarp Dievo ir žmogaus, Atpirkėju ir Valdovu, - tai – ypatingas apmąstymų metas ir ženklas. Ženklas, skirtas visam pasauliui ir kiekvienam žmogui. Gruodžio 25-28 dienomis minimas Jėzaus Kristaus, Dievo siųsto Gelbėtojo, gimimas – atėjimas į materialųjį pasaulį. Visų pirma tai – Dievo ištikimybės savo žmonėms ir Žodžiui ženklas. Dievas praeityje pažadėjo ir per pranašus paskelbė Gelbėtojo ir teisaus Valdovo atėjimą. Pavyzdžiui, pranašas Izaijas apie 500 metų prieš Kristų skelbė: “Kūdikis mums gimė, sūnus mums duotas. Ant Jo peties viešpatavimas, Jis bus vadinamas Nuostabusis, Patarėjas, Galingasis Dievas, Amžinasis Tėvas, Ramybės Kunigaikštis. Jo viešpatavimas plėsis ir taikai nebus galo…” Kalėdos – liudijimas, kad Dievas laikosi savo Žodžio ir įvykdys visa, ką yra pasakęs. Kalėdos – apverktinos žmonių padėties ir vargano dvasinio gyvenimo liudijimas. Kiekvienas žmogus jau nuo pat savo gimimo turi įgimtą polinkį į piktą, neturi nieko bendro su Dievu tobuląja Dvasia, Meile, Tiesa ir Teisingumu. Norėti gera – tiesa – sugebame, tačiau įgyvendinti – ne. Argi reikia įrodinėti neteisybės ir nusikaltimo egzistavimą žmogaus asmeniniame, šeimos, visuomenės, valstybės gyvenime? “Kadangi jie (žmonės) nesirūpino pažinti Dievą, tai Dievas leido jiems vadovautis netikusiu išmanymu ir daryti, kas nepridera. Todėl jie pilni visokio neteisumo, netyrumo, piktybių, godulystės ir piktumo, pilni pavydo, žudynių… Jie ne tik patys taip daro, bet ir palaiko taip darančius” ( Rom 1, 28– 32). Yra religingų žmonių, sakančių, jog tiki Dievu ir Jam paklūsta. Tačiau koks jų gyvenimo būdas? “Ši tauta artinasi prie manęs savo lūpomis ir gerbia mane savo liežuviu, bet jos širdis toli nuo manęs” – sako Viešpats Evangelijoje pagal Matą 15 skyriuje 8 eilutėje. Nėra žmogaus, kuris nebūtų nusikaltęs ir padaręs, kas neteisinga, Dievo akivaizdoje. Jei mes, žmonės, vykdome teisingumą ir siekiame pamokyti bei nubausti nusikaltusį, argi ne juo labiau Dievas? Jo sprendimas aiškus. “Siela, kuri nusikalsta, mirs” (Ez 18, 20). “Dievas teis žmonių slėpinius per Jėzų Kristų” ( Rom 2, 16). “Jie kentės bausmę amžiną pragaištį” (2 Tes 1, 5-10), Liūdniausia, kad nė vienam nepavyks išvengti Dievo teismo ir pasmerkimo. Nes visi nusidėjo… Kokia tamsa ir neviltis! Ir štai toje tamsoje sužimba šviesa – Kalėdų žinia ir viltis. “Šiandien Dovydo mieste jums gimė Gelbėtojas. Jis yra Viešpats – Kristus” (Lk 2. 8-20). Jau seniai Dievas per pranašą Ezekielį kalbėjo ir skelbė: “argi aš noriu nedorėlio mirties, o ne kad jis gręžtųsi nuo savo kelių ir būtų gyvas?” ( Ez 18, 23). Bėda tik, kad žmogus pats savaime, be pagalbos nieko neįstengia pakeisti. Vergaujant stipresniam už save – nuodėmei, geismams - reikia kažko, kas būtų stipresnis už nuodėmę, už prigimtį. Ir tuo tapo Jėzus Kristus. Dievas Jį padarė permaldavimo auka už nuodėmes, sutaikintuoju ir išlaisvintoju (Jn 8, 34-36, Rom 3, 24-25). Pats Jis nepadarė jokio nusikaltimo, tačiau Dievas priskyrė Jam viso pasaulio žmonių – ir jūsų – nuodėmes ir nubaudė už jas mirtimi. Prikėlęs Jėzų iš mirusiųjų ir paėmęs į dvasinį pasaulį, padarė Jį Užtarėju ir Gelbėtoju kiekvieno, kuris tik Juo patikės. “Dievas išaukštino Jį savo dešine kaip Karalių ir Išgelbėtoją, kad suteiktų atgailą … ir nuodėmių atleidimą” (Apd 5,31). Todėl “atgailaukite ir atsiverskite, kad būtų panaikintos jūsų nuodėmės, kad nuo Viešpaties veido ateitų atgaivos laikai” (Apd 3,19). Pripažinkite save esant nusidėjėliu ir kaltu prieš Dievą, kreipkitės į Dievą prašydami atleidimo ir Šventosios Dvasios, kad būtumėte išlaisvinti iš nuodėmių ir gyventumėte nugalėdami pagundą daryti nusikaltimą. Tikėkite Jėzų Kristų. Jis buvo paaukotas dėl jūsų ir yra gyvas, kad padėtų jums. Šaukitės Jo, nes “kiekvienas, kuris šaukiasi Viešpaties vardo, bus išgelbėtas”(Rom 10, 9-13). Asmeninė atgaila ir tikėjimo Jėzumi išpažinimas yra pirmasis būtinas žingsnis į naują gyvenimą tikėjimu. Antras žingsnis – įsigyti Naująjį Testamentą, jį skaityti, pažinti Jėzaus mokslą ir pagal jį gyventi. Trečias – būtų gerai rasti sąmoningai tikinčių, žinančių, kuo ir kodėl tiki, žmonių (krikščionių) bendruomenę ir pradėti lankytis jos susiėjimuose. Tai ugdys jūsų pažinimą ir stiprins tikėjimą. Ženkite Išgelbėjimo keliu pirmą žingsnį! Tik tada pažinsite Tiesą ir tikrąjį Gyvenimą. Kalėdos primena: jūs vis dar turite galimybę gauti nuodėmių atleidimą ir tapti Dievo vaiku.