Šaltiniai

Anthony de Mello SJ

Jėzaus Draugijai, kuria labai didžiuojuosi ir kuriai priklausyti jaučiuosi nevertas.

Nepaisant dažnai minimo Mesijo Jėzaus, kurio mokiniu autorius save išpažįsta, ši knyga yra skirta įvairiausių dvasinių pakraipų žmonėms – tikintiesiems, netikintiesiems, agnostikams ir ateistams.

+++

Jeigu atliekant dvasines pratybas yra tik skaitoma, tada nepatiriama toji jėga, kuri jose glūdi. Dvasinės pratybos turi būti išgyvenamos. Tai galioja beveik kiekvienam maldoje vartojamo teksto sakiniui. Tai, kas perskaičius iš pradžių atrodo kaip nieko nereiškiančių žodžių rinkinys, toliau pasiliekant su tekstu visai netikėtai gali tapti keliu į nušvitimą.

Atliekant pratybas grupėje, paprastai, vadovas, dažnai darydamas pauzes, garsiai skaito tekstą. Kiekvienas grupės narys, tačiau, privalo eiti savo, o ne vadovo vidiniu žingsniu. Kitais žodžiais tariant, jauskis laisvas(-a) atsilikti, net jei vadovas toliau skaito tekstą; visiškai nekreipk dėmesio į jo(-os) žodžius, jeigu koks nors skaitomas dalykas patraukia tavo dėmesį ir kviečia stabtelti.

Atliekant pratybas vienumoje, atidžiai perskaičius maldai skirtą tekstą, geriausia yra padėti šią knygą į šalį ir stengtis gauti kiek įmanoma daugiau dvasinės naudos iš to, ką atsimeni – dažnas sugrįžimas prie teksto tik blaškytų dėmesį. Tu neprivalai atlikti viso pratimo – galima pasirinkti ir kurią nors jo dalį – arba dėl to, kad negali daugiau maldai skirti laiko, arba todėl, kad toji ištrauka tau siūlo tiek daug vaisių, kad nejauti poreikio dar ko nors daugiau norėti.

Atlik pratybas reguliariai, nes kartais tik kartojant dalykus pereinama į aukštesnį patirties lygmenį arba sugriaunama tam tikra užtvara, kurios dėka teksto žinia, iš pradžių pastarąjį paėmus maldai, atrodė sunkiai užčiuopiama ir neprieinama.

Atliekant pratybas – tiek grupėje, tiek pavieniui – patirsi, jog kartais rašymas padeda skatinti proto veiklą, kai pastarasis yra aptingęs, ir jį sutelkti, jam esant išsiblaškius. Vis dėl to, atmink, jog rašymas yra tik tarsi raketą paleidžiantis mechanizmas, kuris, vos tik atsiplėšus jai nuo žemės, turi būti tuoj pat paliktas.

Prieš pradedant kokią nors pratybą, visada turi skirti sau šiek tiek laiko vidinei nuostatai užimti – kad imiesi šios pratybos ne vien dėl savęs, bet dėl visos kūrinijos, kurios dalis esi, gerovės, kad bet koks pasikeitimas, kurį patirsi, atlieps ir pasaulio naudai. Dažnai nustebsi matydamas, kokie skirtingi vaisiai pasiekiami, kada sąmoningai pasisavinamas toks požiūris.

Ši knyga yra skirta vesti asmenį nuo proto prie jautimo, nuo minties – prie jausmų ir vaizduotės, ir tada, tikiuos, jautimo, vaizduotės bei jausmų dėka – prie tylos. Tad naudok ją tarsi kopėčias, kuriomis užlipama ant stogo. Ir kai čia užlipsi, atitrauk nuo jų savo dėmesį – nes kitaip neišvysi dangaus.

Pasiekus tylą, ši knyga taps tavo priešu. Atsikratyk jos.

Anthony de Mello, SJ 1984 m. gegužės 10 d.