2021

AKCIJAS OBJEKTI / AKCIJOS OBJEKTAI

AKCIJAS OBJEKTI / AKCIJOS OBJEKTAI

VECUMNIEKU NOVADS /

VECUMNIEKŲ SAVIVALDYBĖ

Vecumnieku Vecais ezers.

Labiekārtota un skaista pludmale ar bērnu rotaļu laukumu, volejbola laukumiem, galdiņiem, piknika vietām, nojumi virs ūdens, bezmaksas wifi, plašu autosstāvvietu ar vietām arī kemperiem un teltīm, SUP noma un apmācība.

Senasis Vecumniekų ežeras. Puikiai įrengtas ežero paplūdimys su vaikų žaidimų, tinklinio aikštelėmis, stalais, iškylų vietomis, nemokamu belaidžiu internetu, automobilių stovėjimo aikštele, įskaitant vietą kemperiams ir palapinėms, SUP nuoma ir treniruotėmis.

Vecumnieki, Vecā ezera pludmale

Zvirgzdes kāpa. Zvirgzdes kāpa ir viena no senākajām un augstākajām iekšzemes kāpām Latvijā, sasniedzot 32,5 m augstumu austrumu daļā. No kāpas skatu platformas paveras gleznains skats uz Zvirgzdes mežu masīvu.

Zvirgzdės kopa. Zvirgzdės kopa yra viena aukščiausių Latvijos vidaus kopų, rytinėje dalyje siekianti 32,5 m aukštį. Nuo viršutinės apžvalgos aikštelės atsiveria vaizdingas peizažas į miškus.

Zvirgzde, Vecumnieku nov.


Sporta un atpūtas parks "Pīlādži" ( sporta informācijas stends) Parkam ir 25 ha teritorija ar dīķi, sakoptu vidi un visu infrastruktūru atbilstoši Pasaules līmeņa motokrosu, sporta un kultūras pasākumu organizēšanai līdz 25'000 apmeklētāju skaitam.


Sporto ir laisvalaikio parkas „Piladzi“ (sporto informacijos stendas). Puiki 25 ha teritorija su parku, tvenkiniu, švaria aplinka ir gerai prižiūrima infrastruktūra, idealiai tinkančia pasaulinės klasės motokroso, sporto ir kultūros renginių organizavimui iki 25 000 lankytojų.


Stelpe, +371 28456456, +371 26439235, www.piladzis.lv

Skaistkalnes karsta kritenes. Latvijas varenākās karsta kritenes ir zemes virsējo slāņu piltuvveida iegruvumi, kas izveidojušies vietās, kur, pazemes ūdeņiem izskalojot ģipšu iegulas un iežus, rodas tukšumi. Skaistkalnes karsta kritenēm doti savi nosaukumi – Siena dobe, Kazas dobe, Nāves dobe u.c.

Skaistkalnės smegduobės. Didžiausios Latvijos smegduobės yra piltuvėlio formos viršutinių žemės sluoksnių įdubimai, susidarę tose vietose, kur susidaro tarpai, kai požeminis vanduo nuplauna gipso nuosėdas ir uolienas. Skaistkalnės karstiniai urvai turi savo pavadinimus - šieno lova, ožkos lova, mirties lova ir kt.


Skaistkalne



IECAVAS NOVADS /

IECAVOS SAVIVALDYBĖ

Iecavas muižas sarga namiņš. Viens no trijiem Iecavas muižas sarga namiņiem, renovēts 2014. gadā un tagad kalpo kā Iecavas dārznieces rezidence. Kādreiz šis bijis galvenais no visiem sargu namiņiem un tā sargs uzraudzījis ieeju muižas parkā gar Iecavas upes labo krastu.

Iecavos dvaro sargo namelis. Vienas iš trijų Iecavos dvaro sargų namelių, kuris atnaujintas 2014 m. Dabar tai- Iecavos sodininko rezidencija. Kažkada tai buvo pagrindinis sargo namelis, iš kurio sargas prižiūrėdavo įėjimą į dvaro parką palei Iecavos upės dešinįjį krantą.

Rīgas iela 2, Iecava


Fotogrāfa Bidega māja. Jānis Teodors Bidegs (1904.-1949.) no 1926. līdz 1945. gadam Iecavā darbojies kā fotogrāfs. Pateicoties fotogrāfa un viņa sievas Emmas atstātajam mantojumam, iecavniekiem ir iespēja ielūkoties tā laika iezīmēs, iecavnieku fotoportretos, kuri tapuši gan fotosalonā gan ģimenes godos, gan svētku reizēs un ikdienas darbos.

Fotografo Bidego namas. Janis Teodoras Bidegsas (1904-1949) dirbo Iecavoje fotografu nuo 1926 iki 1945 metų. Šio fotografo ir jo žmonos Emmos palikimas leidžia kiekvienam pažvelgti į to meto vertybes - vietinių gyventojų portretus, kurie buvo gaminami tiek fotosalone, tiek šeimos šventėse, šventinėmis progomis ir kasdienybėje.

Krasta iela 10, Iecava

Iecavas pulkstenis. Pulkstenis pašvaldības īpašumā ir kopš 2015.gada. Laiks vislabāk ir aprakstāms trīs formās – pagātne, tagadne un nākotne, jo viss, kas notiek Pasaulē, ir pakļauts laika ritējumam. Iecavai nozīmīgs laiks ir šī gada 1.jūlijs, kad tā kļūs par pilsētu.

Iecavos laikrodis. Laikrodis priklauso savivaldybei nuo 2015 m. Geriausiai laiką galima apibūdinti trimis pavidalais - praeitimi, dabartimi ir ateitimi, nes viskas, kas vyksta pasaulyje, priklauso nuo laiko. 2021 m. Liepos 1 d. Iecavai yra reikšminga data - jos statusas bus pakeistas į miesto.

Skolas iela 4 - 40, Iecava


Iecavas muižas klēts

Tā ir otra senākā ēka Iecavā aiz luterāņu baznīcas un veido vēsturisku saikni ar muižas pastāvēšanas laiku 17. un 18. gadsimtā. Gadsimtu gaitā ēka pildījusi klēts un noliktavas funkcijas, bet 2011. gadā biedrība «Arhīvs» šeit izveidojusi Iecavas novadam un sportam veltītu vēsturisku ekspozīciju. Ēka kopš 2020. gada nogales ir pašvaldības īpašums.

Iecavos dvaro svirnas

Tai antras seniausias pastatas Iecavoje, po Liuteronų bažnyčios. Svirnas yra glaudžiai susijęs su 17 - 18 a. dvaro istorija ir kasdienybe. Bėgant amžiams, svirnas paprastai tarnaudavo kaip ūkinis pastatas, daržinė, tačiau 2011 m. viskas pasikeitė, kuomet asociacija "Arhivs" jame įkurdino specialią ekspoziciją, pasakojančią Iecavos savivaldos ir sporto pasiekimų istoriją. 2020 m. Iecavos dvaro svirnas buvo perduotas valdyti Iecavos savivaldai.

Grāfa laukums 3, Iecava

BAUSKAS NOVADS /

BAUSKĖS SAVIVALDYBĖ

Sinagogas dārzs. Piemiņas vieta izveidota kādreizējās Bauskas Lielās sinagogas vietā. Akmens tēli simbolizē ebrejus, kas iznāk no dievnama pēc dievkalpojuma. Memoriāla centrā ir simboliska bima, uz kuras rakstīts: „Veltījums Bauskas ebrejiem, kas gadsimtiem dzīvoja šeit un cēla šo pilsētu, un kurus 1941. gadā nogalināja nacisti un viņu vietējie palīgi”.

Sinagogos sodas. Buvusios Bauskės Didžiosios sinagogos vietoje buvo sukurta atminimo vieta. Akmeniniai vaizdai simbolizuoja žydus, išeinančius iš bažnyčios po pamaldų. Memorialo centre yra simbolinė bima su užrašu: „Duoklė šimtmečius čia gyvenusiems ir šį miestą pastačiusiems Bauskės žydams, kuriuos naciai ir jų vietiniai padėjėjai nužudė 1941 m“.

Rīgas iela 35, Bauska


Bauskas pilsētas promenāde. Izveidota 2021.gadā gar Mēmeles ielu ar skatu platformām uz Bauskas vecpilsētu un pastaigu dabas taku.

Bauskės miesto promenada. Įkurta 2021 metais, palei Mėmelės gatvę, su apžvalgos aikštelėmis iki Bauskės senamiesčio ir pėsčiųjų pažintiniu tako.

Mēmeles iela, Bauska

Vides objekts “Lielupes sākums.

Satekot Mūsai un Mēmelei - sākas Lielupe, vietējie šo vietu sauc par Ķirbaksalu. Objekts izveidots 2019.gadā kā simbols upes sākumam. Pēc seniem nostāstiem Lielais Murza sateces vietā (Ķirbaksalā) ņēmis maģisko ūdeni, ar kuru ieteicis mazgāties Kurzemes dāmām skaistumkopšanas nolūkos, lai gūtu mūžīgo jaunību, un kuru kundzēm Jelgavā un Rīgā, “speciāli apstrādātu”, pārdevis pat muciņās.

Aplinkos objektas „Lielupės upės ištakos“.
Kirbaksala yra vietinis vietovės pavadinimas, kur susijungia Mūša ir Nemunėlis ir tampa naujos Lielupės upės ištakomis. Aplinkos objektas buvo sukurtas 2019 metais, simbolizuojantis upės pradžią. Legendos pasakoja apie Didįjį Murzą, kuris santakoje (Kirbaksaloje) sėmęs stebuklingą vandenį, kuriuo rekomendavęs praustis Kuršo damoms kosmetiniams tikslams ir kurį „specialiai apdorotą“ statinaitėmis netgi pardavinėjo damoms Jelgavoje ir Rygoje.

Ķirbaksala, Bauska

Igo mūzikas un mākslas centrs “Ceplis”. 20. gs sākumā ciematā Ceplis izveidojās rūpniecisks komplekss - kaļķu dedzinātava, ķieģeļu ceplis, dakstiņu ražotne, krāsns podiņu ražotne, glazēšanas cehs u.c., kurš darbojās arī padomju laikā. Šobrīd ir apskatāma vēsturiskā Kaļķu dedzinātavas ēka un bijušās kopmītnes logos apskatāmi 12 Zibensplenēra mākslinieku darbi. Iepriekš piesakot, tiek vadītas ekskursijas pa kompleksu.


Igo (muzikantas) muzikos ir meno centras „Ceplis“.
XX a. Pradžioje Ceplio kaime buvo įkurtas pramonės kompleksas - kalkių krosnis, plytų krosnis, plytelių gamykla, krosnies plytelių gamykla, stiklo dirbtuvės ir kt., kuri veikė ir sovietmečiu. Šiuo metu istorinis kalkių krosnies pastatas yra atviras lankytojams, o buvusio bendrabučio languose eksponuojama 12 „Žaibo“ plenero
menininkų darbų. Ekskursijas po kompleksą rekomenduojama užsisakyti iš anksto.

Ceplis 10, Mežotnes pagasts.

RUNDĀLES NOVADS /

RUNDALĖS SAVIVALDYBĖ

Mežotnes baznīcas tornis. Baznīca celta ap 1711. gadu, bet tornis 1817. gadā. Pirmā pasaules kara laikā baznīca stipri cieta. Atjaunošanas darbi pabeigti 1930. gadā. Otrā pasaules kara laikā baznīca daļēji sagrauta, un pēc kara tajā ierīkota minerālmēslu noliktava. Uz doto brīdi notiek vērienīgi baznīcas torņa atjaunošanas darbi.

Mezotnės bažnyčios bokštas. Bažnyčia buvo pastatyta apie 1711 m., o bokštas tik 1817 m. Pirmojo pasaulinio karo metais bažnyčia labai nukentėjo, restauravimo darbai buvo baigti 1930 m. Antrojo pasaulinio karo metais bažnyčia buvo iš dalies sunaikinta, o vėliau joje atidarytas mineralinių trąšų sandėlis. Šiuo metu atliekami restauravimo darbai.

Mežotnes baznīca, Rundāles pagasts

Mežotnes pilskalna virtuālie tēli - Pēc septiņiem gadsimtiem Mežotnes pilskalnā atkal var satikt senos zemgaļus. Šoreiz gan tie ir trīsdimensiju telpiski objekti, kas pastaigā dodas ar bezmaksas lietotnes palīdzību. Virtuālajiem tēliem doti arī vārdi, un tie ietērpti autentiskā vēsturiskā apģērbā. Atrodi tēlus ar SAN aplikāciju.

Virtualios Mezotnės piliakalnio figūros. Po septynių šimtmečių vėl galima susitikti su žiemgaliais Mežotnės piliakalnyje. Tačiau šį kartą tai yra erdviniai objektai, kurie juda naudojant nemokamą mobiliąją programėlę. Virtualioms figūroms taip pat suteikti vardai ir jos dėvi autentiškus istorinius drabužius. Raskite figūras naudodami SAN mobiliąją programėlę.

Mežotnes pilskalns

Pilsrundāles promenāde un vides objekts - rats. Promenāde izveidota 2020.gadā, ar apgaismotu gājēju celiņu tā savieno ciematu ar Dzirnavu dīķa ūdenskrātuvi un muzeju. Promenādi noslēdz vides objekts “Dzirnavu rats”.

Pilsrundalės promenada ir aplinkos objektas - ratas. Promenada buvo pastatyta 2020 m. Su apšviestu pėsčiųjų taku, jungiančiu kaimą su Malūno tvenkiniu ir muziejumi. Promenada baigiasi objektu „Malūnėlis“.


Pilsrundāle


Rundāles ūdensdzirnavu tvaika mašīna: Tvaikmašīna ir ārdedzes siltuma dzinējs, kas par darba vielu izmanto ūdens tvaiku, kuras potenciālā enerģija tiek pārvērsta kinētiskajā enerģijā. Šī veida tvaika mašīnas tika izmantotas pagājušā gadsimta sākumā, kā pārvietojams enerģijas avots dažādu mehānismu darbības nodrošināšanai. Izmantojot siksnas piedziņu, tvaika mašīna varēja darbināt kuļmašīnu, pārvietojamos dzirnakmeņus - miltu malšanai, kā arī tika izmantota pārvietojamā gatera vajadzībām.

Rundalės vandens malūno garo variklis: garo variklis yra išorinio degimo šilumos variklis, kuris atlieka mechaninį darbą naudodamas vandens garus kaip savo darbinį skystį, kurio potenciali energija paverčiama kinetine. Tokio tipo garo varikliai buvo naudojami praėjusio amžiaus pradžioje, kaip kilnojamas energijos šaltinis, užtikrinantis įvairių mechanizmų veikimą. Diržinės pavaros pagalba garo variklis sugebėjo valdyti kuliamąją, kilnojamąsias girnas - miltams malti, taip pat buvo naudojamas kilnojamajai lentpjūvei valdyti.

Rundāles ūdensdzirnavas, Pilsrundāle


Virtuālie vārti uz Latvijas Lietuvas robežas Ādžūnos/ Žeimelis

Virtualius vartus Latvijos ir Lietuvos pasienyje ties Ādžūni-Žeimelis

Virtualius vartus Latvijos ir Lietuvos pasienyje ties Ādžūni-Žeimelis

Lygiai prieš 100 metų buvo nustatyta Lietuvos ir Latvijos valstybinė siena. 1921 m. dvi jaunos valstybės apsikeitė teritorijomis ir galutinai sutvirtino savo nepriklausomybę. Siena išliko nepakitusi iki šiol, ji yra dviejų kaimyninių šalių draugiškumo garantas. Šių metų projekte prisimename valstybių sienos istoriją ir tikime, kad netrukus vėl galėsime laisvai aplankyti brolišką tautą.

Virtuālie vārti uz Latvijas Lietuvas robežas Ādžūnos/ Žeimelis

Tieši pirms 100 gadiem tika izveidota valsts robeža starp Lietuvu un Latviju. 1921. gadā abas jaunās valstis apmainījās teritorijām un pilnīgi nostiprināja savu neatkarību. Robeža līdz šim nemainījās, tā ir abu kaimiņvalstu draudzības garants. Šajā gadā projektā mēs atceramies valsts robežas vēsturi un ticam, ka drīz varēsim atkal viesoties pie brāļu tautas.

! Lai redzētu virtuālās realitātes vārtus un tēlus ierīcē ir jābūt žiroskopam un jālejupielādē aplikācija SAN! http://web.san.lv


Iepazīstiet ar instrukciju par SAN aplikāciju
https://sites.google.com/view/kaiminizemgale/akcijas-objekti-akcijos-objektai/mobile-app

JONIŠĶU NOVADS /

JONIŠKIO SAVIVALDYBĖ

Jolitos Skablauskaitės skveras . Joniškio rajone gimusi Jolita Skablauskaitė − ryški ir originali lietuvių prozininkė, sugebanti kasdienį pasaulį jungti su ezoterinio, sapnų pasaulio blyksniais. Jos kuriamas pasaulis lietuvių prozoje išskirtinis. J. Skablauskaitės novelių motyvais režisierius Algimantas Puipa pastatė 2 filmus. Rašytojos garbei Joniškio mieste pavadintas skveras, skvero suoleliai papuošti jos kūrinių citatomis.

Jolitas Skablauskaites laukums. Jolita Skablauskaite, dzimusi Jonišķu novadā, ir spilgta un oriģināla lietuviešu prozas rakstniece, kas spēj savienot ikdienas pasauli ar ezotēriskās, sapņu pasaules uzplaiksnījumiem. Viņas radītā pasaule ir kas nebijs lietuviešu prozā. Rakstnieces noveļu iespaidā režisors Algimantas Puipa izveidojis 2 filmas. Par godu rakstniecei Jonišķos viņas vārdā ir nosaukts laukums, soliņi tajā tika dekorēti ar citātiem no viņas darbiem.

Livonijos g. ir Varpo g. sankryža, Joniškis


Pėsčiųjų tiltas per Švėtės upę tarp Senosios ir Naujosios Žagarės

Ne vieną šimtmetį Naujosios ir Senosios Žagarės gyventojai susisiekdavo per upę nutiestais pėsčiųjų tiltais. Prieš 30 m. sunykęs labai mėgtas ir su nostalgija žagariečių prisimenamas svarbiausias pėsčiųjų tiltas Žagarėje tarp Upės ir Švėtės gatvių atstatytas 2020 m.

Gājēju tilts pār Svētes upi starp Veco un Jauno Žagari.

Vairāk nekā gadsimtu Jaunās un Vecās Žagares iedzīvotāji ir satikušies, pateicoties pāri upei uzbūvētajiem gājēju tiltiem. 2020.gadā ir atjaunots, ļaužuprāt, nozīmīgākais no tiltiem pēdējā 30-it gadē: gājēju tilts Žagarē starp Upes un Svētes ielām.

Tarp Upės g. ir Švėtės g., Žagarė, Joniškio r. sav.


Paukščių slėnis

Paukščių slėnį rasite Skaistgirio Uolyno kalno teritorijoje, kurį puošia gausybė įvairiausių stilizuotų paukščių medinės skulptūros. Slėnyje taip pat išklotas basų kojų takas – puiki, natūrali priemonė pėdų masažui. Iš apžvalgos bokšto, nuo Uolyno kalno, atsiveria miestelio panorama.

Putnu ieleja

Putnu ieleju atrodas Skaistgiris Uolynas kalna teritorijā, te atrods daudzas dažādu stilizētu putnu koka skulptūras. Ielejā pieejama arī baskāju taka, kas ir lielisks dabisks pēdu masāžas līdzeklis. No Uolynas kalna skatu torņa paveras lieliska panorāma uz pilsētu.


Draugystės g. Skaistgirys, Joniškio raj.


Atminimo lenta

2020m. Spalio 30 d. prie Joniškio baltosios sinagogos fasado sienos prisegta Šiaulių ekonomijos valstiečių sukilimo (1769 m.) įamžinimui skirta atminimo lenta.

Atminimo lentos prisegimo vieta – Baltosios sinagogos fasadas – pasirinkta todėl, kad 1616–1795 m. sinagogos vietoje stovėjo Joniškio miesto rotušė – senosios, magdeburginės, Joniškio savivaldos pastatas – kuri buvo viena esminių lokacijų šio sukilimo kontekste.

Memoriālā plāksne

2020.gada 30.oktobrī Jonišķu Baltās sinagogas fasādes sienai tika piestiprināta memoriālā plāksne, veltīta Šauļu zemnieku sacelšanās (1769) piemiņai.

Piemiņas plāksnes piestiprināšanas vieta - Baltās sinagogas fasāde - tika izvēlēta tamdēļ, ka laikā no 1616. -1795.gadam sinagogas vietā atradās Jonišku Rātsnams - vecā Magdeburgas Jonišku pašpārvaldes ēka -, kas bija viena no būtiskākajām vietām šīs sacelšanās kontekstā.

Miesto a. 4, Joniškis

PAKROJAS NOVADS /

PAKRUOJO SAVIVALDYBĖ

Senoji Pakruojo gaisrinės stoginė. XX a. pradžioje Pakruojo miestelyje suburta ugniagesių draugija. 1928 m., atsirandant vis daugiau gaisro gesinimo priemonių, buvo pastatyta gaisrininkų stoginė turimam inventoriui laikyti ir patalpos budinčiajam. Įrengta salė.

Vecais Pakrojas ugunsdzēsēju depo (šķūnis). 20.gs sākumā Pakrojā tika izveidota ugunsdzēsēju brigāde. Tā kā tika iegādāts dažāds aprīkojums ugunsdzēsējiem, 1928.gadā tika uzbūvēta depo jumta konstrukcija un izbūvēta halle, lai uzglabātu tehniku un ierīkotu telpas apsargam.

Laisvės g. 10, Pakruojis

Linkuvos sinagoga ir mikva. Manoma, kad žydai Linkuvoje pradėjo kurtis dar XVIII a. pradžioje. Miestelyje pastatyta sinagoga, mikva (ritualinis baseinas). 1883 m. Linkuvoje kilusio gaisro metu sinagoga sudegė. Jos vietoje linkuviai žydai 1890 m. pastatė naują sinagogą, kuri 1959 m. buvo rekonstruota.

Linkuvas sinagoga un mikva. Tiek uzskatīts, ka ebreji Linkuvā parādījās jau tālajā 18.gs sākumā. Pilsētā tika uzcelta sinagoga un mikva (rituāls baseins). Sinagoga nodega 1883.gadā, Linkuvas pilsētas ugunsgrēkā. Tā vietā Linkuvas ebreji 1890. gadā uzbūvēja jaunu sinagogu, kas 1959.gadā tika rekonstruēta.

Ugniagesių g. 2 (sinagoga) ir Pašvitinio g. 5 (mikva), Linkuva, Pakruojo r.


Lauksodžio šv. Aloyzo Gonzagos bažnyčia

Išskirtinė ir vienintelė tokia Lietuvoje. 270 metų senumo medinė Bazilika. Bazilika - tai pats seniausias bažnytinės architektūros stilius. Juo pastatytos pirmųjų amžių bažnyčios Romoje, bazilikiniu stiliumi yra pastatyta Vilniaus arkikatedra, - visos jos mūrinės. Medinių bazilikų pasaulyje yra vos keletas, kurių viena iš jų yra Lauksodžio kaime ir yra pašvęsta šv. Aloyzui Gonzagai (Italija).

Lauksodis svētā Aloīza de Gonzaga baznīca

Ekskluzīva un vienīgā Lietuvā 270 gadus veca koka bazilika. Bazilika ir vecākais baznīcas arhitektūras stils. Šajā stilā cēla baznīcas Romā, pirmajos gadsimtos. Viļņas katedrāle ir uzcelta bazilikas stilā - visi tās ķieģeļi. Pasaulē ir tikai dažas koka bazilikas, no kurām viena atrodas Lauksodis ciematā un tika iesvētīta par godu Sv. Aloīzam de Gonzagam (Itālija).

Lauksodis,


Raudonpamūšio dolomitinė atodanga

Mūšos upės atodanga atsiveria kairiajame upės vingio krante. Atodanga yra geologinis gamtos paminklas, kuris formavosi prieš 350–400 mln. metų. Atodanga stačiame Mūšos upės krante driekiasi 35 m, jos aukštis – 4 m. Joje išryškėja dolomito uolienos sandara.

Raudonpamūšas dolomīta atsegums

Upes līkuma kreisajā krastā atveras Mūšas upes atsegums. Atsegums ir ģeoloģisks dabas piemineklis, kas izveidojies pirms 350-400 miljoniem gadu. Mūšas upes stāvkrasta atsegums stiepjas 35 metrus, tā augstums ir 4 metri. Tas atklāj dolomīta iežu struktūru.

Raudonpamūšis, Pakruojis r.

PASVALES NOVADS /

PASVALIO SAVIVALDYBĖ

Paminklas poetui Bernardui Brazdžioniui. Vienas garsiausių Lietuvos poetų gimė Pasvalio krašte. 1944 m. pasitraukė į Vakarus, apsigyveno JAV. Savo kūrybą skyrė SSRS okupuotai Lietuvai, buvo vadinamas laisvės šaukliu. Paminklas simbolizuoja poeto kūrybos galią. Atidengtas 2020 m. rudenį.

Piemineklis dzejniekam Bernardam Brazdžionim. Viens no slavenākajiem lietuviešu dzejniekiem dzimis 1907.gadā Pasvales novadā. 1944.gadā viņš emigrēja uz ASV. Dzīvojot tur, dzejnieks veltīja savu darbu PSRS okupētajai Lietuvai, un tika dēvēts par brīvības Vēstnesi. Piemineklis, kas simbolizē dzejnieka radošo spēku, atklāts 2020 gada rudenī.
Nepriklausomybės g. 2 (krantinė), Pasvalys.


Gegabrastos Šv. Nikolajaus stačiatikių cerkvė. Po 1863 m. sukilimo šio kaimo gyventojai buvo ištremti į Sibirą, o vietoje jų apsigyveno rusų kolonistai. 1896 m. jie pastatė medinę cerkvę. 1939 m. kaime buvo 70 sodybų ir apie 300 gyventojų. Šiandien stačiatikių bendruomenės nebėra, tačiau cerkvėje gegužės mėnesį vyksta atlaidai.

Gegabrastas Svētā Nikolaja Pareizticīgo baznīca. Pēc neveiksmīgā dumpja pret carisko Krieviju 1863. gadā Gegabrastas ciema iedzīvotāji tika izsūtīti uz Sibīriju, un viņu vietā iemetināja krievu kolonistus. 1896.gadā viņi uzcēla mazu koka baznīcu. 1939.gadā ciematā bija 70 sētas un aptuveni 300 iedzīvotāju. Šodien pareizticīgo kopienas vairs nepastāv, bet pareizticīgo baznīcā maijā notiek indulgences (grēku atlaišanas dievkalpojumi).
Gegabrastos k., Pumpėnų sen., Pasvalio r.

Baltijos kelio kryžių slėnis

1989 m. rugpjūčio 23 d. pirmuosius kryžius čia pastatė žmonės iš visos Lietuvos. Taip jie įprasmino savo ryžtą siekti laisvės. Netrukus prigijo tradicija slėnyje statyti kryžius svarbiems Pasvalio krašto įvykiams, iškiliems žmonėms pagerbti. Šiandien čia stovi 14 atminimo ženklų.


Baltijas ceļa krustu ieleja

Baltijas ceļa dienā (1989. gada 23. augustā) cilvēki no visas Lietuvas uzcēla krustus šajā vietā. Krusti iemiesoja savu apņemšanos meklēt brīvību. Drīz vien šī kļuva par tradīciju veidot krustus ielejā, lai pieminētu svarīgus nacionālos notikumus un ievērojamus cilvēkus. Šodien ielejā stāv 14 krusti.
Mūšos g., Pasvalys.

Vileišių šeimos sodybvietė

Šioje vietoje Medinių kaime stovėjo ūkininkų Vileišių šeimos sodyba, kurioje gimė ir užaugo būrys Lietuvai nusipelniusių žmonių. Vileišiai – kovotojai už lietuviškos spaudos laisvę, švietėjai, kultūros ir meno rėmėjai. Jų atminimui sukurtas stogastulpis ir pasodintas parkas.

Vileišu saimes sēta

Šajā vietā atradās Vileišu saimes sēta, kurā dzimuši un auguši ļaudis, kas paveikuši ievērojamus darbus Lietuvas labā. Vileiši cīnījās par Lietuvas preses brīvību, pedagogiem, kultūras un mākslas darbiniekiem. Viņu piemiņai tika uzcelts koka piemineklis un iestādīts parks.
Vileišių g., Medinių k.

BIRŽU NOVADS / BIRŽŲ SAVIVALDYBĖ

Ženklas #Biržai centrinėje miesto aikštėje. Vaikščiodami Biržų miesto centre, Vytauto gatvėje esančioje aikštėje, šalia Šv. Jono krikštytojo bažnyčios, pamatysite didžiulį ženklą #Biržai, kuris jau yra tapęs miesto simboliu.


Zīme # Birži centrālajā pilsētas laukumā. Pastaigājoties Biržu centrā, Vītauta ielas laukumā, netālu no Jāņa Kristītāja baznīcas, jūs redzēsiet milzīgu zīmi # Biržai, kas jau kļuvusi par pilsētas simbolu.

Vytauto g. 4A, Biržai


Širvėnos ežero pakrantė, Astravo dvaro sodyboje. Vaizdingoje vietoje, grafų Tiškevičių įrengtame Astravo dvaro parke išvysite atkurtą autentišką parko infrastruktūrą bei Širvėnos ežero krantinę.


Širvēnas ezera krasts, Astravas muiža. Gleznainā vietā, Astravas muižas parkā, ko projektējis Grāfs Tiškevičius, jūs redzēsiet atjaunoto autentisko parka infrastruktūru un Širvēna ezera krastu.

Astravo g. 17, Biržai


Kelrodis Nemunėlio Radviliškyje. Tai vienas populiariausių ženklų miestelyje, kuris nurodo įvairias pasaulio kryptis

Ceļazīme Nemunėlis Radviliškis.

Šī ir viena no interesantākajām zīmēm pilsētā, kas rāda virzienus un attālumus uz dažādām pasaules pilsētām.

Nemunėlis Radvilškis

Butautų dvaras - žinomas dar nuo 1750 metų. Dabar, Butautų dvare veikia alaus darykla ir vyksta užsakomos alaus degustacijos.

Butautu muiža - pazīstama kopš 1750.gada. Šodien Butautu muiža apmeklētājiem piedāvā dažādas alus degustācijas vairākās zālēs, ļaujot nogaršot darītavas gardākās alus šķirnes.

Butautai village, Biržai District