Aš noriu, kad mano minties viesulas žadintų žmonių širdis, keltų jas iš drungno miesčioniško migio, kurį jos veltui stengiasi suplakti su taikos ir meilės troškimu
Justinas Mikutis
(1922.04.27 - 1988.06.02)
Embedded Files
Keletas Justino Mikučio minčių
Keletas Justino Mikučio minčių
Gėris gali egzistuoti pats savaime – blogis jam tėra reikalingas tik tam, kad nugalėdamas tą blogį, jis galėtų praplėsti savo veiklos diapazoną, o blogis be gėrio iš viso negali egzistuoti.
*
Žmogus dažnai pajunta, kad jis ne toks, koks turėtų būti. Aš šitą dalyką pirmą kartą pajutau, skaitydamas visai ne dvasinę knygą - Lermontovo „Mūsų laikų didvyrį“. Žmogus bijo matyti save tokį, koks jis yra. Jis nori įsivaizduoti save geresniu. O jeigu negali matyti savęs geresniu, tai tada nori matyti save nors blogesniu, bet jis negali būti toks, koks yra. Žmogaus buvimo, būties neatitikimas gimdo būtinybę ieškoti, pajusti tą būtį, kuri yra tokia, kokia turi būti. Tai yra Dievybės.
*
Žmogus bijo šėtono, bet dar labiau bijo jį prarast.
*
Pulti į vergijos dugną su laisvės šūkiais – štai kas taip magiškai gundo plačiąsias mases ir ką taip sumaniai sugeba išnaudoti totalitariniai diktatoriai, užmiršdami, beje, kad savanoriškas (!) klimpimas vergijon yra nusikaltimas prieš žmogaus esmę ir kad jis (kaip ir kiekvienas nusikaltimas) nelieka be skaudaus atpildo. (~ 1976 m.)
Justino Mikučio biografija
Justino Mikučio biografija
Justinas Mikutis - Lietuvos mąstytojas.
Gimė 1922 m. balandžio 27 d. Šateikių Rūdaičiuose, Platelių valsčiuje, žemdirbių Antano Mikučio ir Onos Benetytės šeimoje.
1931 m. priimtas iškart į III-skyrių Gintališkės pradžios mokykloje, ją baigė 1934 m. 1935 m. pavasarį savo iniciatyva išlaikė egzaminus Plungės progimnazijoje iškart į trečią klasę. Tų pačių metų rudenį įstojo į Kretingos pranciškonų gimnaziją, ją baigė 1941 m. 1941-1942 m. mokytojavo Večių pradžios mokykloje (Skuodo valsčius). 1942 m. įstojo į Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Filosofijos fakultetą studijuoti lietuvių kalbos ir literatūros, bet 1943 m. kovą VDU uždarius grįžo į Žemaitiją. 1943 m. spalį pradėjo dirbti mokytoju Šiemulių mokykloje Kulių valsčiuje, o gruodį perėjo į Grigaičių pradžios mokyklą (Platelių valsčius, dabartinis Plungės rajonas).
1945 m. gruodį buvo suimtas, neteisingai nuteistas pagal Rusijos SFSR baudžiamojo kodekso 58 straipsnį ir 1946 m. birželį ištremtas į Uchtos lagerį, 1951 m. perkeltas į Vorkutos lagerį Komijos Respublikoje. 1956 m. reabilituotas, grįžo į Lietuvą ir palaipsniui tapo neprisitaikiusios kultūros simboliu, padariusiu įtaką ne tik sovietinės Lietuvos kultūrininkams, bet ir Maskvos, Leningrado disidentų sluoksniams.
Dėl savo bekompromisės laikysenos sovietinio režimo atžvilgiu, sykiu ir tremtyje sugadintos sveikatos, turėjo pragyventi iš savo intelekto ir erudicijos neatitinkančių darbų: Eksperimentinio metalo pjovimo staklių mokslinio tyrimo instituto Vilniaus filiale dirbo techniniu vertėju (mokėjo lenkų, vokiečių, prancūzų, rusų kalbas), vėliau gamykloje liftininku. Ypač unikaliai jo geniali asmenybė išsiskleidė dirbant pozuotoju Vilniaus dailės mokykloje ir Dailės institute (1957-1961, 1975-1981 m.). Pertraukų metu, darbų peržiūrose, parodų atidarymuose bei aptarimuose, kelionėse mokiniams ir studentams dėstė savo originalias mintis apie literatūrą, meną, architektūrą, istoriją, religijas, filosofiją ir ypač egzistencializmą ir t. t. (pasak prof. Arvydo Šaltenio, studentai su juo išėjo estetikos, literatūros ir meno filosofijos kursą). Iš atminties originalo kalba deklamuodavo Hölderlino, Georgo Traklio, R.M. Rilke's, J.W. Goethe's, Osipo Mandelštamo, V. Mačernio, A. Mickevičiaus ir kitų poeziją.
Mirė 1988 m. birželio 2 d. Vilniuje, vieną dieną prieš įsikuriant Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžiui. Palaidotas Vilniaus Karveliškių kapinėse. 1989 m. per Justino mirties metines monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas pašventino Viliaus Orvido iškaltą antkapinį paminklą - „Nukryžiuotąjį Kristų“.
***
Taip pat apie Justiną Mikutį:
Genovaitė Bartulienė. Keli štrichai Justino Mikučio portretui 2024 m.
Page updated
Google Sites
Report abuse