Prienų „Ąžuolo“ pagrindinė mokykla
Gilvilė Antonovaitė
Agna Katkauskaitė
VĖJYJE, BET VĖJUOTA IR TAIP
VEIKĖJAI
Agna- įžūli, keista, mėgstanti vadovauti 9b klasės mokinė.
Gilė- išsiblaškiusi, silpnavalė, geriausia Agnos draugė, pradėjusi gerti ir rūkyti, 9b klasės mokinė.
Žaliukas (Dovydas Žalius)- gyvenantis savame pasaulyje, turintis savitą stilių vaikinas. Priklauso mokyklos chuliganų grupuotei. Gilės pusbrolis, 9b klasės mokinys.
Povka- per daug psichologiškai subrendęs, daugiau repuojantis nei kalbantis 9b klasės mokinys.
Tomas- gražus, žavus, moteriško elgesio vaikinas, klasės auklėtojos sūnus.
Mokytoja- nesikišanti į mokinių gyvenimą ,tvarkinga 9b klasės auklėtoja.
Žaliuko močiutė- rami, geraširdė, švelni rūpestinga.
Agnos mama- veikli, jaunatviška, paviršutiniška moteris.
Agnos tėtis- tylus, išsilavinęs vyras.
Bundė - kramtantis nagus, nervingas. Priklauso mokyklos chuliganų grupuotei.
Lepas - grubus, storžievis. Priklauso mokyklos chuliganų grupuotei.
Točkė- išsiblaškęs, daug valgantis. Priklauso mokyklos chuliganų grupuotei.
1 scena
Veiksmas vyksta mokyklos koridoriuje. Agna su Gile sėdi ant palangės. Staiga
pasirodo Žaliukas.
ŽALIUKAS. Gile, žinai ką, užeisiu šiandien pas tave, reikia man truputį į „netą“ įeiti.
GILĖ. Ne, negalėsi, mes šiandien su Agna į Birštoną varom. Rytoj, gerai?
ŽALIUKAS. Tiek to, aš rytoj pats negaliu. Amžinai su ta savo Agna...
AGNA. Gerai ,gerai...Dink!
ŽALIUKAS. Ai, tavo nuomonės tai išvis niekas neklausia.(apsisuka ir nueina)
AGNA. Negaliu, kaip aš nevirškinu...
GILĖ. Ai...Man tai pusbrolis kaip pusbrolis...
Pasigirsta skambutis. Mokiniai sueina į geografijos kabinetą... Įėjus mokytojai visi atsistoja, tik vienintelė Agna sėdi.
AGNA. Ko čia stovit visi kaip pabučiuoti? Sėskit, kvailiai!
Visi atsisėda, bet vienintelis Žaliukas lieka stovėti.
ŽALIUKAS. Agna, Agna, Agna...Aplodismentai! (su piktdžiuga kelis kartus nusikvatoja) Dar neatsibodo tau čia visiems aiškinti?
MOKYTOJA. Dovydai Žaliau, prašyčiau nekelti triukšmo mano pamokoje!Pamoka prieš penkias minutes prasidėjo.
Agna tyliai sukrizena.
MOKYTOJA. Užsirašykit datą.Ruošiamės atsakinėti iš žemėlapio... (Staiga kažkur mokykloje pasigirsta dūžtančio stiklo garsas) Ne!Šito jau per daug! Palaukit, aš tuojau!
Mokytojai išėjus iš kabineto, Agna atsistoja.
AGNA. Ė, o davai, varom namo? Taigi vis vien paskutinė pamoka. O Kamarauskaitė kai išeina, tai greit nelauk.
GILĖ. O jeigu ją sutiksim? Pameni, kas Tomui tada buvo?
AGNA. Eik tu, ten tada tai žiauriai.(susijuokia)
POVKA. O mum dzin...Susitiksim mes ją ar ne...O mum dzin...Varom greičiau iš čia. (repuodamas)
Visa klasė pradeda juoktis.
AGNA. Nesirimuoja! Bet varom greičiau.
Visi, išskyrus Žaliuką, išbėga pro duris...
ŽALIUKAS. Oo.Negerai...Spėju,kad čia jie tą langą išdaužė. Jei primeluos, kad ir aš su jais buvau, tada mama vėl gali pradėt kalbėt apie išvažiavimą.Viskas, dingstu iš čia.
Žaliukas išeina iš kabineto.
2 scena
Rūsys.Jame ant sofos sėdi Žaliukas ir klausosi visu garsu paleistos muzikos.Įeina trys vaikinai, priklausantys tai pačiai grupuotei kaip ir Žaliukas.
BUNDĖ. Ką čia per šlamštą klausai?
Lepas perjungia dainą.Scenoje pasigirsta "Žalia siera".
ŽALIUKAS. Ten jūs tą langą išdaužėt? (bandydamas perrėkt muziką)
LEPAS. Ką sakei? (pritildo garsą)
ŽALIUKAS. Ar Jūs ten pasidarbavot su tuo langu? Girdėjau, kad kažkas dar vieną šiandien išdaužė.
LEPAS. Kas, kas, jei ne mes? Bet jei vėl kentėsim, tai žinok, šįkart ir tu...
ŽALIUKAS. Ką? Kuo čia aš dėtas? Jūs daužėt- jūs ir liksit kalti!
BUNDĖ. (bekramtydamas nagus) Juk susitarėm: "Vienas už visus, visi už vieną."
ŽALIUKAS. Tai jūsų šįkart, tikiuosi, nepagavo?
BUNDĖ. Vijosi, bet pabėgom...
ŽALIUKAS. Kai geras!
LEPAS. Ė,o jums neatrodo, kad kokiai savaitukei reiktų nesirodyt šūlioj? Užsimirštų jiems viskas...Kas už?
BUNDĖ. Aš tai sutinku, nes, jei sužinos, po to vėl tėvai mėnesiui namie uždarys.
LEPAS. O tu, Točke? (prikelia vaikiną, gulintį ant sofos)
TOČKĖ. Ką amm ledų, kolos ir alaus noriu. Ką sakei? (žiovaudamas)
LEPAS. Mes mąstom, kad gal geriau savaitei mokyklon neit kol pamirš ten viską.
TOČKĖ. Aaa...gerai.(toliau miega)
LEPAS. O ką, zuikuti, tu mąstai? (ironiškai dėbteli į Žaliuką)
ŽALIUKAS. Šiaip truputį bijau.. Taigi žinot, kad už tokius darbus galiu labai greitai Airijoj atsidurt...Ai, bet dzin...Rizikuojam.
3 scena
Žaliukas su savo grupuote eina Vytauto gatve. Staiga iš už kampo išnyra Agna. Jiems beprasilenkiant Lepas pakiša Agnai koją. Ji nukrenta ir vaikinai besijuokdami nueina, tik Žaliukas lieka, sustoja toliau nuo Agnos.
AGNA. Debilai! Nesveiki kokie, gydykitės!! (su ašarom akyse)
ŽALIUKAS. Pff...(nusiprunkščia)
Agna niekinamai pažvelgia į Žaliuką ir bandydama atsistot nori įrodyt jam , kad vis dėlto yra stipri.
ŽALIUKAS. Dar ilgai vaidinsi, kad nereikia mano pagalbos?
Agna nenoriai ištiesia jam ranką. Žaliukas padeda jai atsikelti.
ŽALIUKAS. Na gerai, viskas, varau!
AGNA. Tai iki namų nežadi palydėt? Negi nematai, kad viena tikrai nepareisiu? Man skauda.
ŽALIUKAS. O toli gyveni?
AGNA. Visai netoli, prie mokyklos.
Žaliukas ir Agna eina gatve..
ŽALIUKAS. Kodėl jūs ne su Gile? Nevarėt į Birštoną?
Stoja mirtina tyla. Girdisi bejėgių medžių kova su vėju.
AGNA. Girdi? O aš jau seniai nebemoku girdėti šio meno. Nebemoku užuosti šito margo rudens
kvapo arba baltos žiemos miglos. Visus metus laukiu, kol pasibaigs viena diena.
ŽALIUKAS. Ką?
AGNA. Aš apie Gilę. Manau, ir tau tai turėtų būti svarbu.
ŽALIUKAS. Ką apie Gilę?
AGNA. Ne...
ŽALIUKAS. Tai sakyk greičiau!
AGNA. Geria, rūko...
ŽALIUKAS. O jos tėvai žino?
AGNA. Juk pažįsti jos tėvą. Jei žinotų, seniai į kaimą būtų išgrūdęs.Bandžiau aš ją atkalbėt, bet kalbėk nekalbėjus- viskas kaip į sieną.
ŽALIUKAS. Bet tai ką man daryt? Vis dėlto pusseserė...
AGNA. O ką man daryt, kai matau, jog geriausia draugė virsta silpnavale?
ŽALIUKAS. Tai gal ką mums daryt?
4 scena
Veiksmas vyksta geografijos kabinete. Staiga pasirodo Gilė. Ji laksto nuo vieno kampo prie kito, tramdydama save ir mintis, kurios baigia sunaikinti blaivų protą. Į sceną labai tyliai ir lėtai įeina Povka. Gilė staigiai suklumpa ir nedrąsiai akies krašteliu žvilgteli į Povką.
POVKA. (repuodamas) Varysi penktadienį i šokius?
GILĖ. Nežinau. Pažįsti gi mane. Per tris dienas ta mano nuomonė šimtą kartų gali pasikeist.
POVKA. Na...Bet tai...Gal šokolado nori? (sutrikęs)
GILĖ. Pff...šokolado!(sukikena ir išbėga)
Skambutis!
Į kabinetą „įvirsta“ mokiniai, sėda į suolus. Įeina mokytoja. Prasideda auklėtojos pamoka.
MOKYTOJA. Ko nėra klasėje?
POVKA. Rimos, kaip visada. Aurelijai anginą operuoja, ir Dovydo.
AGNA. (pastuksena Gilei) Paklausk, paklausk...
GILĖ. Kas tau čia darosi?
AGNA.Na,paklausk, kur Žaliukas.(sumišus)
GILĖ. Atsiprašau, mokytoja, Dovydas Žalius serga?
MOKYTOJA. Na, nežinau. Kol kas nieko negirdėjau.
Pasigirsta beldimas. Mokytoja atidaro duris ir išeina i koridorių. Grįžta jau su Žaliuko močiute.
ŽALIUKO MOČIUTĖ. Labas rytas, vaikai. Aš - Dovydo Žaliaus močiutė. Klausykit, gal kas vakar vakare buvot su juo?
MOKYTOJA. Jis nuo vakar vakaro negrįžo namo.
Klasė pradeda šurmuliuoti. Niekas nieko nežino.
ŽALIUKO MOČIUTĖ. Na, atsiprašau tada, kad sutrukdžiau pamoką.
MOKYTOJA. Nieko tokio, tikėkimės, jis atsiras, o jei mokykloj pasirodys, aš jums paskambinsiu, nesijaudinkit.
POVKA. Tai ko Agna nesijuokia?
AGNA. Tylėk!
POVKA. Tylėk, tylėk!(sucypia)
Visa klasė sukikena.
MOKYTOJA. Povilai, nepamiršk, kur esi.
POVKA. Atleiskit, mokytoja.
Agna atsisuka į Povką ir nusišypso. Povka atsako tuo pačiu.
Skambutis.
5 scena
Veiksmas vyksta Agnos tualete. Daug smilkalų, žvakių ir dvi pagalvės. Agna ir Gilė guli besišnekučiuodamos.
GILĖ. Nežinau, aš bandau save sustabdyt...
AGNA. Bandai, bandai...Kas iš to, kad bandai? Vieną kartą sustok ir susiimk į rankas.(pakelia galvą, išrėžia viską tiesiai į akis.)
GILĖ. Čia tik tu taip manai. Agna, mieloji, man gi sunku. Kaip kitaip man viską ištvert? Ir žinai? Man regis, aš vis labiau ir labiau tampu nuo to psichologiškai priklausoma.
AGNA. Ir ne man vienai tai rūpi.Ir aš, ir Žalius, ir šiaip po visą klasę gandai sklinda. O kas bus, kai tėvai sužinos?
GILĖ. Ką? Žalius žino? O Dieve, Povka turbūt išpasakojo.Ir išvis, iš kur tu žinai, kad Žalius žino? Tai visi jūs prieš mane buriatės?! Tai gal manęs net geriausia drauge jau nebelaikai?! Tai turbūt esu alkoholikė tavo akyse? Taip? Gal išnykti man iš čia?! Tai gal..
AGNA. (pertraukia) Tai gal tramdyk savo nervus? Aš su tavim gražiai kalbu, o tu čia su savom isterijom.
Agna atsistoja ir užpučia žvakes. Lieka tik viena. Agna atsigula atgal.
AGNA. Žinai, kodėl ją palikau?
GILĖ. Aišku, kad žinau...
AGNA. Bet ar pameni, kai ją užsidegusios melsdavomės. Svajodavom, kad užaugusios liksim tokios pat vėjavaikės, nešančios smėlio tortą į parduotuvę išsikeisti į pinigus...Pameni, kai tėvai per šventes švęsdavo dainuodami, o mes susigūžusios verkdavom? Nenorėjom, kad jie gertų. Aš dar ir dabar kartais jaučiu tą geltoną alkoholio kvapą. O dabar...žiūrėk, kas iš mūsų auga. Aš- amžina isterikė, sugadinta tėvų pinigų.Ačiū Dievui, kad bent tai suprantu. O tu...
GILĖ. O aš...o aš pasimetus gyvenime.
AGNA. O ką šiandien žvakutei prižadėtum?
GILĖ. Prižadėčiau ir žvakutei, ir gyvenimui savęs nenuodyt. Dar prižadėčiau, kad visada būsi man brangiausia. Dar norėčiau prižadėti...mmmm. Manau, šiandien užtektų, o tu?
AGNA. Aš? Prižadėčiau neberodyti savo temperamento, kad ir kas toj mano šeimoj bevyktų. Žinai? Dar prižadėčiau, kad visą gyvenimą mylėsiu tave ir save, kad ir kokia bebūčiau. O galiu dar vieną?
GILĖ. Na, sakyk.
AGNA. Norėčiau, kad Žaliukui nebeatrodyčiau tokia kaip anksčiau.
GILĖ. Kaip tai Žaliukui?
AGNA. Nežinau. Gal aš jį įsimylėjau.
GILĖ. Pff.. Tu? Sugadinai visą romantiką...
AGNA. Bet aš rimtai...
GILĖ. Juk vos prieš kelias dienas į jį kaip paskutinį debilą žiūrėjai...
AGNA. Bet vakar jis man toks žavus pasirodė...
GILĖ. Uu tai neįtikėtina!
Tada Agna iš po tualeto išsitraukia magnetolą ,skamba"Avril Lavigne-Who Knows‘‘. Abi dainuodamos šoka.
AGNOS MAMA. Kiek dar jūs tam tualete būsit? Ir muziką pritildykit.
AGNA. Papasakosiu ryt, kaip ten viskas buvo.
GILĖ. Gerai, gerai.
Greitai išjungia magnetolą ir dvejodama užpučia žvakutę.
6 scena
Veiksmas vyksta mokyklos koridoriuje. Gilė su Povka sėdi ant palangės. Staiga prieina auklėtoja.
MOKYTOJA. Gile, sudarėt sarašą, kas rytoj į diskoteką eis?
GILĖ. Atsiprašau, o tai šiandien jau būtina?
MOKYTOJA. Jei nesiruošiat niekas dalyvaut, tai nebūtina.
GILĖ. Tai tada, auklėtoja, Jūs palaukit, aš tuoj, greit visus, kiek žinau, surašau.
MOKYTOJA. Gerai, gerai, palauksiu savo kabinete.
Mokytoja nueina.
GILĖ. O tu eisi?
POVKA. (užsisvajojęs ir bevalgydamas ledinuką) Jei tu eisi, tai ir aš tada.
GILĖ. O tu tikiesi, kad mes kartu eisim? (demonstratyviai)
POVKA. Na, supranti, tokiame amžiuje vienam į diskoteką eiti per banalu ir nelygis..Nesmagu truputį.Bet...
GILĖ. (pertraukia ir nušoka nuo palangės) Gerai, (atima jam iš rankų ledinuką, įsideda trumpam į burną ir vėl atiduoda) varau, aš nunešiu auklėtojai tą sąrašą.Dar pasimatysim.‘
POVKA. (dainuodamas) Goodbye so long, I try, I hope...(demonstratyviai, lyg verkdamas)
Bet giliai širdy supranta, kad jis niekada nesuvedžios savo mylimosios.Ir nekaltom akutėm pasižiūri į tą ledinuką. Gilė atsisuka ir nusišypso. Povka vienas su savimi besikalbėdamas bando sugalvoti, kaip reikės pakviesti Gilę šokti.
POVKA. Gal pašoksi su manimi? Ne...Per banalu. O gal norėtum sutrypti vieną dainą? Na ne, kvailiu palaikys. O, davai, pašokim per vieną gabaliuką? Hmm...Neblogai. Pupa uoga, tai pašokame? Ne ne ne! O gal galiu tave pabučiuoti, mažyt? Nesvaik, nesvaik, Povka (demonstratyviai).
Bet viskas baigiasi, kai, išgirdęs žingsnius, Povka nutyla.
AGNA. Oi Povka, Povka, (besijuokdama) jau keletą minučių tave stebiu! (Agna už kažko užkliūva. Atsistoja, bet apsidairiusi jokio daikto nepastebi).
Tada Povka pribėga ir abu kaip maži vaikai pradeda muštis. Agna užšoka jam ant pečių, visoj mokykloj girdisi tik jų juokas.
POVKA. Ach!Pamenu, kai dar pirmoj klasėj buvau tave įsimylejęs.
AGNA. (besijuokdama) O aš pamenu, kai vienąkart numoviau tau kelnes, o tu buvai su barbiniais triusikėliais. Kas, sakei, tau juos padovanojo?
POVKA. (rimtai) Visai nejuokinga.
AGNA. Ai, neapsimesk, šikniau.
POVKA. Ir neapsimesk, ir dar šiknius.(sukikendamas)
Ateina užsisvajojus Gilė.
GILĖ. O, kokie žmonės! (Agna Pribėga ir juokais stumteli ją pečiu). Uhu! (šokdama)
POVKA. Ei, panelės, dar ilgai ruošiatės šiandien šūlioj būt?
GILĖ. Ai, aš tai dar ilgai galiu būti.
AGNA. O man už valandos reikia varyt namo.
Į sceną įeina labai išvaizdus vaikinukas su kate.
POVKA. Tomai?
GILĖ. Ką tu čia dabar?
AGNA. O Dieve, žlibius.Jei ką, tai kur trys, ketvirtas tikrai nepageidaujamas (su panieka).
Kaip ir kiti klasės draugai, išskyrus Gilę ir Povką, Agnai Tomas nepatiko.
TOMAS. Agna, nesinervink. Manęs tik mama prašė jums pasakyt, kad užeitumėt šiandien vakare po mokyklos pas Dovydo Žaliaus močiutę ir nupirktumėte jai vaistų.
POVKA. Tai kodėl pats neini?
AGNA. Ne.Ša! Povka, mes nueisim.
GILĖ. Agna?
AGNA.Gile? (abi susižvalgo ir susimirksi)
7 scena
Veiksmas vyksta Agnos namuose. Agna besimaivydama prieš veidrodį kalba telefonu su Gile.
AGNA. (kikendama) Gerai, tada iki. usitiksim diskane.(Ir numeta telefoną į šiukšliadėžę. O besidažydama tušu įsiduria į akį) Au! Sušiktas tušas! (užsiima už akies, užkliūva už lovos krašto ir pradeda verkti). Agna, tramdykis! Dar gražiau, kad niekas nesiseka, tai tu jau verkt turi?! (ir dar labiau įsiverkia). O Dieve, turbūt aš Žaliuką tikrai įsimylėjau. Bet negaliu verkt! (įjungia muzikos centrą, skamba muzika. Agna pradeda šokti.)
Scenoje jai šokant atsiranda vis po vieną žmogų, kurie taip pat šoka. Vyksta diskoteka. Pasirodo Žaliukas.Jis įsijungia į šokį, bet Agna jo vis dar nepastebi.
AGNA. Žiūrėk, kur eini! (nepastebi, kad ten Žaliukas)
ŽALIUKAS. Agna?
AGNA. Dovydai?
Žaliukas pribėga, ją apkabina. Agna į tai tarsi nereaguoja,bet pagaliau įveikia savo išdidumą, apkabina Žaliuką. Skamba „Lifehouse-Everything“ dainos finalas.
Jie ilgai vienas kito nepaleidžia. Pradeda kalbėti diskotekoje šokęs jaunimas. Girdisi balsai, frazės:
- Jų vakar nebuvo!
- Garantuoju, kad rytoj jie jau mylės per telefoną!
- Jei išvis jie mylės!
- Turbūt jie nesupranta, jog meilė- tai kalėjimas iki gyvos galvos!
- Pff eilinė sintetinė meilė.
Nieko nesakę Agna ir Žaliukas išbėga.
8 scena
Veiksmas vyksta Žaliaus rūsy. Dovydas su Agna sėdi ant numylėtos Žaliaus sofutės.
AGNA. Šaltoka (sustirus).
ŽALIUS. Ateik arčiau.
Agna nedrąsiai prie jo prisislenka, Žalius apkabina ją per pečius.Po kiek laiko Agna atsistoja.
AGNA. Kur tu išvis buvai tiek laiko? Turbūt net neįsivaizduoji, kaip močiutė iš proto ėjo?! (griežtai) O aš? Apie mane turbūt išvis negalvojai?
ŽALIUS. O kodėl turėjau apie tave galvot? Juk tada tarp mūsų dar nieko nebuvo.
AGNA. O kas tarp mūsų yra dabar?
ŽALIUS. Na, patinki tu man.
AGNA. Jei nuoširdžiai, tai... Tiek to.
Tada Žalius prieina prie jos ir pradeda bučiuot Agnos kaklą.Skamba „Lamb-My Angel Gabriel“, Agna nesipriešina.
AGNA. Bet dabar nieko nebus taip?
Žalius nieko neatsako, tik uždeda jai ant lūpų pirštą. Jie vis bučiuojasi.
Po kiek laiko.
AGNA Kiek valandų? (griežtokai)
ŽALIUS. Beveik dvylika, o ką?
AGNA. Jau vienuoliktą namuose būti turėjau.(panikuodama)!
ŽALIUS. Tai...bėk!
Agna pribėga prie jo, pabučiuoja ir netyčia užkliūva.
ŽALIUS. Atsargiai!
Agna išbėga.
9 scena
Veiksmas vyksta pas Agną tualete. Jos abi su Gile guli aplinkoj, pilnoj žvakių šviesos ir mėlyno smilkalų aromato.
AGNA. Na, kaip tu?
GILĖ. Aš pasiryžau. Jau ne tiek kiek anksčiau. Bet tu neįsivaizduoji, kaip sunku.
AGNA. Visa laimė.Oo, bet, kad tu žinotum!
GILĖ. Ką aš turėčiau žinoti?
AGNA. Vakar su Dovydu buvau ( naiviai ).
GILĖ. Tu? Su Žalium? Tai jis jau atsirado?
AGNA. Na, taip išeina.
GILĖ. Kai geras!Ne, išvis nerealu!
AGNA. Jau tikrai, kad nerealu (paslaptingai).
GILĖ. Nori pasakyti ,kad tai dar ne viskas?
AGNA. I‘m too sexy for my shirt, too sexy for my love (demonstratyviai) .
GILĖ. Agna? (nusižvengia)
AGNA. Na, tu neįsivaizduoji, kiek laiko mes bučiavomės, taip dieviškai, nenusakomai.Jo lūpos kvėpavo man į kaklą. Ir čia (parodo į kaklą), ir čia, ir čia, visur...(įsijausdama).
Gilė guli be žado.
AGNA. Einu aš arbatos atsinešt. (beeidama suklumpa, atsikelia ir vėl suklumpa)
GILĖ, Agnuže? Kas tau yra? Nesusimušei?
AGNA. Pastaruoju metu vis kažkur nukrentu ir nukrentu. Kojos pinasi kaip nežinau kas. Nevėkšla.
GILĖ. Žiūrėk tu man.
AGNA. Ai, neapsimesk. (susijuokia, atsistoja ir vėl nukrenta, tada dar labiau pradeda juoktis ir nueina į virtuvę)
Gilė susimąsčiusi stovi tarpdury.
GILĖ. Bet, Agna? O jei tai kas nors rimčiau?
AGNA. Pff.! Kiek tau cukraus sakei?
GILĖ. Tau neatrodo, kad reikėtų apie tai su tėvais pasikalbėt?
AGNA. Apie kojas? Ar apie cukrų?
GILĖ. Ką tu...(pertraukia Agnos mamos žingsniai).
GILĖ. Teta, naa... Mes turim su Jumis rimtą pokalbį.
AGNA. Gile? Ką čia svaigsti?
MAMA. O, pauglystės bėdos kankina?
AGNA. Mama, Jūs ne taip supratote.
MAMA. Tada greičiau sakykit, kas yra, neturiu aš laiko su jumis cackytis.
GILĖ. Na, suprantat, Agnai kažkas negerai.Ji vis klumpa ir klumpa.Kojos jos neklauso.
MAMA. Gerai, tada tėtis rytoj pat nuvažiuos su tavim į ligoninę.
Mama išeina.
AGNA. Bet, mama, Jūs...(bet teišgirsta durų trinktelėjimą)
AGNA. Nevažiuosiu aš į jokią ligoninę! Taigi aiškinau jau, kad man nieko nėra. Kaip visada iš degtuko vežimą priskaldai. Dar vienas tavo prasimanymas.
GILĖ. Atsarga gėdos nedaro.Viskas, reikia eit namo, rytoj vis vien mokykloj susitiksim.
AGNA. Iki, iki.
10 scena
Veiksmas vyksta ligoninėje. Agna su tėčiu sėdi laukiamajame. Nei vienas, nei kitas nieko nesako. Tačiau tarp jų tvyro nerimas, įtampa.
Po kiek laiko.
TĖTIS. Na, ir nenumirei.
AGNA. Užtat dabar sėdžiu netekusi 10ml kraujo ir šypsausi, nes, kaip bebūtų keista, tėtis be reikalo sunaudojo benzino.
Po kiek laiko būsena ta pati. Pasirodo daktaras ir seselė.
SESELĖ. (apsidairydama) Mikušauskaitė Agna?
AGNA. Taip,taip.
SESELĖ. Jūsų kraujo tyrimai baigti.
AGNA. Pagaliau! Nes vos neuždusau iš nuobodulio (su nepasitenkinimu).
DAKTARAS. Užeikite į mano kabinetą, prašau.
Veiksmas vyksta daktaro kabinete.
DAKTARAS. Suprantate, vieniems ši liga pasireiškia vos gimus, kitiems išryškėja vėliau. Tai įgimta tada, kai motinos ir tėvo genai nesutampa. Raumenys ima nykti.Po kiek laiko žmogus tampa invalidu.
Išbalęs tėvas apkabina dukrą per pečius.
DAKTARAS. Deja, Jums taip pat nustatyta raumenų atrofija.
AGNA. (Giliai kvėpuodama ir pradžioje ramiu tonu) Nesąmonė, ne.. negali taip būti.Ir kas man bus? Nieko. Niekooo.!! Aš sveika! Sveika! Girdit?! Sveika...Aš sveika!
.
Tėvas Agną apkabina, mergaitė suklumpa jo rankose.
11 scena
Veiksmas vyksta Žaliuko namuose.
ŽALIUKO MOČIUTĖ. Dovydai, mama skambina. Dovydėli?
ŽALIUKAS. Klausau?!
MAMA. Sūnau?
ŽALIUKAS. Taip, mama.
MAMA. Jau net balso neatpažinau, suvyriškėjęs.
ŽALIUKAS. (Šiek tiek patylėjęs) Tai kaip gyveni, mama?
MAMA. Aš gerai, ir kojos jau nebeskauda...Turbūt daug paaugai?(Pauzė) Greit pasimatysim.
ŽALIUKAS. Grįžti?!
MAMA. Ne, juk tu atvažiuosi. Nejau močiutė dar nesakė?(Pauzė) Atvažiuosi pas mane ir baigsis tavo audringas gyvenimas.( Pauzė) Dovydai? Tu girdi? Aš su tavim kalbu (griežtai).Laukiu tavęs už mėnesio. Kai suaugsi, tada galėsi gyventi kaip nori.
ŽALIUKAS. Bet mama...
(kartu su žaliuko žodžiais „pyp pyp pyp“, nes mama padėjo ragelį.)
Žaliukas meta telefoną ir išbėga.
12 scena
Agnos namai, Žaliukas praveria Agnos kambario duris.
ŽALIUS. Galiu užeit?(Agna sėdi ant kėdės) Mažute? Aš išvažiuoju...Mama sužinojo viską, viską, kiek daug prikrėtęs... (Pauzė) Saule?
Agna paima ramentus ir vos ne vos atsistoja.
AGNA. Pažiūrėk į mane, pažiūrėk! Važiuok, aš juk invalidė, ir tau tokia tikrai nebūsiu reikalinga.
Ir važiuok, ir išnyk!(Rėkdama)
Žalius stovi ir iš nuostabos negali pajudėti.
AGNA. Suprask, daktarai man nustatė raumenų atrofiją!Aš niekada jau nebūsiu sveika, aš invalidė, girdi?Dink!Dink iš čia!
Žaliukas neatitraukdamas nuo jos akių išeina. Agna užtrenkia duris, ir vėl suklumpa, tačiau šįkart kojos jos visai neklauso.Ji nebepajėgia atsistoti.
AGNA. (verkdama balsu): Dieve, Dieve, suteik jėgų kovoti su įveikiamu, suteik stiprybės susitaikyti su neįveikiamu.Kaip man visa tai ištverti? Dieve, tai Tu man priverkei upę, kodėl dabar turėčiau joje skandintis? Juk čia Tu sukarpei mano juoką, Tu baigi sukarpyti ir mano sielą.
Jai berėkiant į kambarį įsiveržia tėvas.
TĖVAS. Dukra, dukra (paima mergaitę ant rankų ir išsineša)
13 scena
Veiksmas vyksta Žaliuko namuose. Dovydas bando prisiskambinti mamai.
„pyp..pyp..pyp..pyp...“
MAMA. Alio? Robertai?
ŽALIUKAS. Čia Dovydas.
MAMA. O Dovydai, tikiuosi nepamiršai, kad už keturių dienų išskrendi?
ŽALIUKAS. Mama, aš niekur neskrisiu. Negaliu.
MAMA. Negali ko? Nesąmonių savo palikti?
ŽALIUKAS. Negaliu aš, mam, bėgti nuo atsakomybės. Supranti? Ji daugiau nebevaikščios.Ji išprotės, jei aš ją paliksiu...Myliu Ją...Myliu...Myliu! Niekada nemaniau, kad kas nors privers pajusti tokį jausmą.Ji...ji greit mirs, privalau būti su ja.
MAMA. Kas mirs? Kas ta ji?
ŽALIUKAS. Mano mergina,mama. Jai raumenų atrofija. Prašau...leisk man čia pasilikti. Aš pasikeičiau, mama. Aš ne toks, vėjavaikis, koks buvau anksčiau.
MAMA.O Viešpatie! Na, aš atsakysiu bilietus.
ŽALIUKAS. Ačiū mama, iki. Myliu!
14 scena
Veiksmas vyksta ligoninėje. Agna jau invalido vežimėlyje.Palatos apšvietimas raudonas. Ji kabina (erdvėja) visų jai brangiausių žmonių nuotraukas.
AGNA. Mama (pakabina nuotrauką). Turbūt iš jos ir gavau to šalto kraujo.(Pauzė) Tėtis (pakabina nuotrauką). O, jis pasikeitė! Pagaliau pinigai pavirto meile. (Pauzė)Gilė (pakabina nuotrauką).Visa laimė, kad tu esi, brangioji.(neranda Dovydo nuotraukos)
Tylomis į palatą įžengia Žaliukas.
ŽALIUKAS. Šitos ieškojai?
Agna nusisukus, nieko neatsako.
ŽALIUKAS. Aš neišvažiuosiu. Ir mes būsim kartu. Ir sėdėsim kiekvieną rytą prie seno liepos tos, kuri tau taip patinka. Nusipirksim netgi tą dryžuotą namą Vytauto gatvėje.
AGNA. (Giliai kvėpuodama) Ir mes lakstysim šaltais rudenio rytais vėjyje...mmm... Dainuodami mėgiamiausią „Avril Lavigne- My happy ending“ dainą (nusikosti) gerai?
ŽALIUS. Mes tursim viską, viską…ko tik tu nori.
Tada Žalius Agną išveža iš scenos, o pats su nuotrauka rankose grįžta. Pakyla vėjas. Ir išblaško visas nuotraukas, išplėšia Žaliuko rankose laikytą Agnos nuotrauką.
ŽALIUKAS. Agna...Agna...Palauk! Aš visada su tavimi! Myliu! Agna! Mieloji !Vėjas! Tas beprotis vėjas! Jis, deja, man per stiprus! Atleisk, Agna, aš jo nenugalėsiu…(sukniumba).
PABAIGA