Obuolių pyragas ir kėdė iš IKEA

Kauno technologijos universiteto gimnazija

Akvilė Valentukonytė

Obuolių pyragas ir kėdė iš „IKEA“

Veikėjai:

ŽURNALISTAS

PREZIDENTAS

KARALIUS

MOTERIS

OPERATORIUS

CHORAS (tik balsų choras, gali būti įrašas).

I scena

Įėjimas prie didelio pastato.

ŽURNALISTAS (į kamerą): Sveiki, šiandien esame Paryžiaus priemiestyje, kur vyks pasaulinė konferencija apie globalinį atšilimą. Pagrindinis šios konferencijos tikslas yra sudaryti ir pasirašyti sutartį dėl iškastinio kuro ir naftos naudojimo. Tai yra didžiausias tokio pobūdžio renginys per dešimtmečius ir, jeigu tarp šalių bus pasiektas vieningas susitarimas, ši diena įeis į pasaulio istoriją. Ką tik atvyko Amerijos prezidentas.

PREZIDENTAS (Įeina į sceną): Ši diena - tai didelė pergalė mums visiems. Aš tikiuosi, kad šiandien bus užmegztas dialogas su rytais, kuris taps persilaužimu kovoje dėl mūsų visų Žemės ateities.

ŽURNALISTAS: Tai buvo Amerijos prezidentas Orakas Babama. Jo jau kelerius metus vedama Amerijos vyriausybė ėmėsi tvirtų veiksmų, skirtų sumažinti šalies anglies pėdsaką. Tai kainavo Amerijai penkis procentaus nacionalinio biudžeto. Kol visas vakarų pasaulis vieningai juda link mažesnio iškastinio kuro sunaudojimo, didžiausias iššūkis konferencijoje bus susitarti su Musavijos diktatoriumi Ali Basadu. Šios mažos šalies žemėje glūdi vieni didžiausių eksploatuojamų naftos telkinių. Kol kas visi bandymai susitarti dėl kvotų Musavijoje buvo nesėkmingi. Vilkimės, kad šioje konferencijoje bus pralaužti ledai. Dabar ką tik atvykęs Musavijos karalius lipa pasveikinti Amerijos prezidentą.

Karalius sveikina prezidentą

ŽURNALISTAS: Palinkėkime sekmės pasaulio lyderiams, jų padėjėjams ir kartu laukime žinių apie konferencijos eigą. Su jumis buvau aš, Džonas Parkeris, tiesiogiai iš Prancūzijos.

II scena

Tuščias pastato koridorius prie konferencijos salės

ŽURNALISTAS (operatoriui): Pagaliau galim pailsėti. Kitas tiesioginis reportažas tik po kelių valandų.

Įeina Musavijos karalius.

KARALIUS: Jie manęs nenorėjo vieno net į tualetą išleisti, tik pamanyk! (Kreipdamasis į žurnalistą) Sveiki, gal parodytumėte, kur tualetas?

Žurnalistas parodo kryptį, karalius išeina. Įeina Amerijos prezidentas.

PREZIDENTAS (kalba telefonu): Taip, konferencija prasidės už dešimties minučių. Ne, nieko tokio - vis vien ten labai tvanku, man nepakenks truputį prasiblaivyti. Taip, turėsiu sakyti kalbą. Ne, nesijaudinu, juk esu prezidentas nebe pirmus metus. Taip, aš ir tave myliu. Ate.

Įeina moteris.

MOTERIS: Sveiki, trūksta poros kėdžių salėje, gal galite padėti man jas atnešti? Tai ilgai neužtruks.

PREZIDENTAS: Žinoma, nemanykite, kad jeigu prezidentas, tai nepadės kaip paprastas žmogus.

KARALIUS (Įeidamas): Ar aš teisingai nugirdau, kad jums reikia pagalbos? Man būtų vienas malonumas padėti tokiai gražiai damai. Na, kur tos kėdės?

MOTERIS: Jaučiuosi pamaloninta, sekite paskui mane.

Karalius, moteris ir prezidentas išeina.

ŽURNALISTAS(operatoriui): Pasaugok daiktus, tai gali būti įdomu. (Išeina iš scenos)

III scena

Blausus kambarys.

MOTERIS: Štai šiame kambaryje bus kėdės. (Žurnalistui) O jūs iš kur?

ŽURNALISTAS: Aš nugirdau jūsų pokalbį ir nusprendžiau, kad dar viena pora rankų pravers.

MOTERIS: Nežinau, ar kėdžių jums visiems užteks, na, bet prašom į vidų. Kėdės bus kairėje, o aš tuoj.

Vyrai įeina į kambarį, durys užsitrenkia.

ŽURNALISTAS: Kas vyksta? Durys užrakintos!

KARALIUS: Ji mane užrakino?! Su jumis?!

PREZIDENTAS: Kodėl mus čia užrakino?

ŽURNALISTAS: Koks skirtumas? Tiesiog užrakino.

PREZIDENTAS: Konferencija vos už kelių minučių.

KARALIUS: Mano asmens sargybiniai greitai mus suras ir išvaduos.

ŽURNALISTAS: Taip, jau matau. Šiame pastate šimtai tokių kambarių, mes čia įstrigę bent porai valandų.

PREZIDENTAS(priėjęs prie durų): Ar yra kas nors? Išleiskite!

ŽURNALISTAS: Taip, juk gražiai prašome!

PREZIDENTAS: Nepadedate.

KARALIUS: O gal čia koks realybės šou ir mus dabar slaptai filmuoja?

PREZIDENTAS: Tada paieškokime paslėptų kamerų.

ŽURNALISTAS: Absurdiška, bet gal.

Visi apgraibomis juda sienomis.

ŽURNALISTAS: Radau jungiklį!

Užsidega šviesa.

PREZIDENTAS: Ne, nepanašu, kad čia būtų kokių kamerų.

KARALIUS: Čia net kėdžių nėra, tik kelios dėžės.

ŽURNALISTAS: Jos iš „Ikėjos“, tai techniškai yra kėdės, tik nesurinktos. Kažkoks pasišaipymas.

PREZIDENTAS: Vienaip ar kitaip jos nepadės mums grįžti į konferenciją.

ŽURNALISTAS: Pala, ar niekas neturi telefono?

PREZIDENTAS: Aš turiu! Štai jis. Deja, šiame kambaryje nėra ryšio.

ŽURNALISTAS: Dvidešimt pirmas amžius ir dar yra žemėje tokių vietų, kur nėra ryšio.

IV scena.

Cirko palapinė, stendas, ant kurio nupieštas klounas. Įeina Moteris, nešdamasi pyragą.

MOTERIS: Paprasto kaip trys kapeikos obuolių pyrago receptas. Jums reikės: trijų obuolių. Obuolius renkantis nediskriminuokite. Jonagold, gravenstein, gala – visi obuoliai yra vienodai svarbūs. Trijų kiaušinių, kurie niekaip nėra susiję su nei vienos lyties reprodukcine sistema. Neapibrėžto matavimo vieneto miltų ir lygiai tiek pat cukraus. Kaip gaminti: Faktus nulupkite, supjaustykite mažais gabalėliais ir tolygiai jais padenkite kepimo indo dugną. Kad jie prie nieko nepriliptų, kepimo formą patepkite šlakeliu aliejaus. Kiaušinius išplakite kartu su cukrumi, berkite miltus ir maišykite, kol gausis politiškai korektiška masė. Tešla turi būti kiek tirštesnė už grietinę. Masę pilkite ant faktų ir kepkite apie 30 minučių 180

laipsnių karštumo orkaitėje. Iškeptą tekstą esant norui galima pabarstyti banalių frazių pudra. Patiekite šį pyragą kaip sveikinimą, prašymą ar atsiprašymą – jis tiks visomis progomis.

Moteris meta pyragą klounui į veidą ir išeina.

V scena.

Kambarys su ŽURNALISTU, KARALIUMI ir PREZIDENTU.

ŽURNALISTAS: Nebegaliu taip daugiau.

Nueina prie “Ikea” dėžės, pradeda surinkinėti kėdę.

PREZIDENTAS: Kokia prasmė statyti šią kėdę?

ŽURNALISTAS: Su kėde lengviau duris išlaužti.

PREZIDENTAS: Parodyk instrukcijas. Tu viską darai ne taip.

ŽURNALISTAS: Nepatinka – nepadėk. Aš pirmas pradėjau statyti.

PREZIDENTAS: Tik nereikia jau ir čia daryti skandalo. Nejaugi žurnalistai ir „Ikėjos“ piešinukus neteisingai interpretuoja?

KARALIUS: Jie mato, ką nori matyti.

ŽURNALISTAS: Ar ne? Veikiau, skaitytojai mato, ką nori matyti. Žurnalistai verčiasi per galvą norėdami parodyti žmonėms korupciją, neteisybę, pranešti, kas iš tiesų svarbu. Ir kam? Dideli komerciški žurnalai tai nuplauna bukų straipsnių apie eilinę įžymybę upe. Jums nuo to tai kas. Lengva vesti kvailų užliūliuotų avelių bandą.

PREZIDENTAS: Kvailų avelių bandą? Ar žinot, ką aš atiduočiau už sąmoningus piliečius, kuriuos jūs su savo rašiniais neva gaminate? Bet ką padaryčiau už tokius žmones, kurie suvoktų, kad kartais reikia apkarpyti socialines išmokas, susiveržti diržus tam, kad greičiau išbristumėme iš krizės ar kad galėtumėme investuoti į atsinaujinančią energiją. O dabar? Žurnalistai tik ir kartoja „pensijų karpymas, pensijų karpymas“. Dėl to nepatenkinti piliečiai neleidžia valdžiai net piršto pajudinti, o nieko nedarant būna tik dar blogiau.

ŽURNALISTAS: Ne,..

PREZIDENTAS: Taip, juk blogos naujienos ir skandalai yra žiūrimesni, skaitomesni!

ŽURNALISTAS: Blogų naujienų nebūtų, jei valdžioje jos tiesiog nevirtų!

KARALIUS: Nurimkit, mes dar tik pusvalandį čia ir jūs jau norite užmušti vienas kitą.

PREZIDENTAS: Išties, gal per daug įsijaučiau. Visa ši maža erdvė, troškus oras ir panašiai. Tai nedera tokio posto žmogui kaip aš.

ŽURNALISTAS: Tik nesijaudinkite, neturiu čia kameros tai niekaip negalėsiu pakenkti jūsų įvaizdžiui.

KARALIUS: Tai, taika?

ŽURNALISTAS (tyliai): Kas prakalbo apie taiką.

KARALIUS: Kažką sakėte?

ŽURNALISTAS: Taip, taip, taika.

PREZIDENTAS: Tai grįžtame prie instrukcijos? Tik be politikos ir taip čia sunku.

VI scena.

Cirko palapinė. Per vidurį stovi Moteris. Žongliruoja keliais obuoliais.

MOTERIS: Sveiki berniukai ir mergaitės. Dabar mokysimės matematikos. Kas gali pasakyti kiek aš obuolių turiu?

CHORAS: Tris.

MOTERIS: Labai gerai. O jeigu pridėčiau dar vieną?

CHORAS: Keturi.

MOTERIS: Puiku! Na, o šitas sunkus – kas bus jeigu tavo kaimynas nuspręs, kad iš visų šių obuolių reikia padaryti sultis ir išgers jų pusę?

CHORAS: Mokesčiai.

MOTERIS: Teisingai. Dabar įsivaizduokite, kad turite dvi obelis. Viena per metus užaugina tris šimtus gražių obuolių, antra užaugina du šimtus. Kuri iš jų vertingesnė?

CHORAS: Pirmoji.

MOTERIS: Taip. Panašus uždavinys, kuris gali būti teste: Petriukas per valandą nuskina šimtą obuolių, Jonukas tik penkiasdešimt. Kuris iš jų vertingesnis?

CHORAS: Petriukas.

MOTERIS: Puikiai atsakyta. Dabar pasimokykime dalybos. Jūs turite šimtą draugų, kuriems norite padalinti obuolius, kuriuos užauginote. Vienam draugui duodate 41 obuolį, kitiems aštuoniems įteikiate 42, dvidešimt trys draugai gauna keturiolika. Kiek obuolių liko kitiems 68 bičiuliams?

CHORAS: Trys.

MOTERIS: Šaunuoliai. O kas sako, kad matematikos nepritaikysi gyvenime?

Moteris juokdamasi, žongliruodama išeina iš scenos.

VII scena.

Kambarys su ŽURNALISTU, KARALIUMI ir PREZIDENTU.

PREZIDENTAS: Dabar tu prisuk tą pagalį, aš palaikysiu aną.

ŽURNALISTAS: Pala, dar šitas.

PREZIDENTAS: Ir vėl sugriuvo.

ŽURNALISTAS (karaliui): Ei, gal jūsų prakilnybė norėtų prisijungti?

PREZIDENTAS: Taip, papildoma pora rankų praverstų.

KARALIUS: Tai beprasmiška ir kvaila.

ŽURNALISTAS: Gerai pasakėte. Juk jūs žinote, ką reiškia, kai už jus dirba kiti.

KARALIUS: Jūs mane kažkuo kaltinat?

ŽURNALISTAS: Galbūt, bet faktai kalba už save. Musavijoje dauguma žmonių skursta, kol visas pelnas už naftą tenka vos saujelei žmonių.

KARALIUS: Jūs mane laikote blogu valdovu?

ŽURNALISTAS: Na, gal nebūtinai jus asmeniškai, bet nenuneigsi, kad esate diktatorius. Jūs neturite jokios atskaitomybės prieš savo piliečius, beveik nieko neišleidžiate ligoninėms ir mokykloms.

KARALIUS: Norėčiau pamatyti, kaip tu vadovautum Musavijai. Nejaugi vakariečiai iš tiesų tokie buki? Nejaugi neakivaizdu, kad aš, būdamas valdžioje, negaliu surinkti mokesčių ar vadovauti armijai? Už tai atsakingi svarbūs generolai ir biurokratai, aš jiems reikalingas, kad dosniai mokėčiau algas iš mokesčiais surinktų pinigų. Jeigu aš, staiga patekęs į valdžią, nuspręsčiau sumažinti tas algas ir pradėti statyti mokyklas, šie keli žmonės tuoj pat susirastų žmogų, kuris jiems pažadėtų daugiau, ir aš paslaptingom aplinkybėm žūčiau.

ŽURNALISTAS: Bet negi ne gyventojai jus laiko valdžioje? Kas jeigu jie sumanys sukelti revoliuciją?

KARALIUS: Kokioje nors vakarų šalyje, pavyzdžiui, Amerijoje jie tą padaryti galėtų. Ten pagrindinis šalies turtas yra piliečiai ir jų sukuriamas kapitalas. Musavijoje pagrindinis šalies turtas yra nafta, kurią nuperka tokios šalys kaip Amerija. Naftai išgauti daug žmonių nereikia, taigi visas pelnas atsiduria kelių laimingųjų kišenėse, o paprasti žmonės lieka be turto ir be politinės jėgos. Dėl to aš negaliu tiesiog suploti rankomis ir įvesti demokratijos.

ŽURNALISTAS: Tai, kol Amerija ir kitos panašios šalys nenustos pirkti Musavijos naftos, musavai tik dar labiau skurs.

PRAZIDENTAS: Manote lengva išgyventi tik iš atsinaujinančios energijos?

ŽURNALISTAS: Bet jūs vadovaujate galingiausiai valstybei pasaulyje. Negi jums nerūpi kitų šalių likimas, skrustantys žmonės, valdomi diktatorių kaip musavai? (Karaliui) Neįsižeiskite.

KARALIUS: Nieko tokio, viską suprantu.

PREZIDENTAS: Aš negaliu nutraukti visos neteisybės pasaulyje...

ŽURNALISTAS: Tai kokia nauda iš viso to teatro vadinamo politika? Jūs kalbate, kalbate, kalbate, bet ar ką nors jaučiate, ar ką nors darote?

PREZIDENTAS: Palaukite...

ŽURNALISTAS: Kam laukti? Laukiau visą gyvenimą, kol tapau tokiu žurnalistu, kokiu dabar esu. Pristatyti visą šią konferenciją vienas didžiausių įvykių mano karjeroje. Aš tikėjau, kad žodžiai, diplomatija gali pakeisti pasaulį. O dabar? Gražiausiai kalbantieji remia baisiausias diktatūras. Ir žmonės to nežino. Aš pats prie to prisidėjau, savo straipsniuose visą kaltę dėl badaujančių musavų suvertęs diktatoriui.

PREZIDENTAS: Ei, viskas nėra taip blogai.

KARALIUS: Tiesa, kad politikos pasaulis nėra gražus. Bet mes nesam akli žmonių kančioms.

PREZIDENTAS: Man rūpi Musavijos žmonės taip pat kaip ir jų karaliui. Man rūpi Žemė, atsinaujinanti energija. Ir tai gali rūpėti plačiajai visuomenei tokių žurnalistų kaip tu dėka.

KARALIUS: Kokia prasmė gulėti neviltyje ir nieko nedaryti? Viskas gali būti geriau. Ar ne tokia šios konferencijos esmė? Taip, mes dar neišgelbėjom planetos, bet pirmieji žingsniai yra. Tai kaip ten dėl tos kėdės?

PREZIDENTAS: Pastatykim.

VIII scena.

Cirko palapinė. Įeina MOTERIS, nešasi kirvį.

MOTERIS: Sode augo trys obelys. Pirmoji obelis per mėnesį užaugina penkiolika obuolių. Atroji obelis keturiasdešimt. Trečioji užaugina per tą patį mėnesį dvidešimt obuolių. Jas visas nukirto ir išdalino kaimynams, kurie neturi nei vienos obels. Kiek obuolių prisirps kitąmet?

(dainuoja)

Obelaitės tokios gražios

Rudenio rytais tyliais.

Kai pabunda pasirąžo,

Krinta žemėn obuoliai.

IX scena.

Kambarys su ŽURNALISTU, KARALIUMI, PREZIDENTU ir pastatyta „IKEA“ kėde.

ŽURNALISTAS: Visai nieko.

KARALIUS: Gana tvirta.

PREZIDENTAS: O ką dabar veiksime? Nors su jumis man visai malonu, bet, manau, pritarsite, kad šios sienos spaudžia.

KARALIUS: Vis dėlto juk susirinkome į konferenciją. Kas žino, ką dabar daro mano pasimetę diplomatai?

ŽURNALISTAS: Nejaugi niekas mūsų neišleis?

Durys atsirakina. Pro jas įeina Moteris.

MOTERIS: Sveiki, matau, sugebėjote neužmušti vienas kito su kėdės dalimis. Pone Prezidente, Jūsų Didenybe, konferencijoje jūsų labai laukia ir ieško. Manau, jums vertėtų paskubėti.

KARALIUS: Ačiū, kad pagaliau išleidote.

PREZIDENTAS: Nesvarbu. Kaip grįžti į konferencijos salę?

MOTERIS: Eikite dešinėn iki koridoriaus galo. Pasukite į kairę, kol prieisite laiptus. Nusileiskite du aukštus žemyn ir eikite tiesiai.

Prezidentas ir Karalius išeina.

MOTERIS: Matau, kėdę pastatėte ir dar visai neblogai.

ŽURNALISTAS: Nežinau, ar už visą šią patirtį turėčiau jus kam nors įskųsti, ar jums padėkoti. Keista net pagalvoti, kiek daug galima sužinoti apie žmones statant paprastą kėdę.

MOTERIS: Tai, ar vis dėlto padėsite atnešti „trūkstamas kėdes“?

ŽURNALISTAS: Jau taip toli nuėjus, negražu būtų atsisakyti. Tik ar galiu sužinoti panelės vardą?

MOTERIS: Vadinkite mane Politika.

Abu išeina iš kambario.

X scena.

Koridorius prie konferencijos salės. Jame sėdi Operatorius, įeina Žurnalistas ir Moteris.

ŽURNALISTAS: Politika, su jumis išties malonu šnekėtis.

OPERATORIUS: Džonai, visur tavęs ieškojau. Kur tu buvai? Čia vyko tikra sumaištis.

MOTERIS: Nuo čia ir aš kėdę galiu paimti. Iki pasimatymo.

Moteris paima iš Žurnalisto kėdę, nueina į konferenciją.

ŽURNALISTAS: Užrakintas viename kambaryje su vienais galingiausių pasaulio žmonių. Ilgai pasakoti. Nušviesk mane, kas įvyko konferencijoje?

OPERATORIUS: Buvo didelė įtampa tarp Amerijos ir Musavijos diplomatų. Nei viena pusė nenorėjo nusileisti dėl naftos kvotų ar surasti kito kompromiso. Bet ką tik, pasirodžius Amerijos Prezidentui ir Musavijos karaliui, jie sugebėjo nuraminti diplomatus improvizuota kalba. Štai, pažiūrėk, ką sugebėjau užfiksuoti.

Operatorius parodo įrašą.

PREZIDENTAS: ...todėl negalime ignoruoti mažų šalių kaip Musavija poreikių ir privalome atsižvelgti į įtemtą politinę situaciją ten.

KARALIUS: Negalėčiau pritarti labiau. Noriu dar pridėti, kad Amerija, nesvarbu kokia didelė ar galinga, negali planetos išgelbėti viena. Kiekviena šalis šioje konferencijoje privalo įdėti savo indėlį. Tai...

ŽURNALISTAS: Kokia puiki medžiaga reportažui, kuris prasidės... Už penkių minučių!

Žurnalistas ir Operatorius išeina iš scenos.

PABAIGA