Kruizas

Šiaulių „Romuvos“ gimnazija

Milda Zurbaitė

KRUIZAS

Vieno veiksmo pjesė

Veikėjai

Keliautojai:

Liucija – Daniaus žmona, smalsiausia, drąsiausia ir atkakliausia iš visų poilsiautojų

Danius – Liucijos vyras, labai taktiškas

Roza – energinga, kovinga moteris, Kęsto žmona

Kęstas – Rozos vyras, tylenis

Asta – Artūro žmona, linksmiausia ir patraukliausia iš visų kruizo moterų

Artūras – Astos vyras, nuolatos pasakojantis anekdotus ir dažniausiai pats iš jų besijuokiantis

Lėja – Rozos ir Kęsto dukra (visada švepluoja)

Jonas – Astos ir Artūro sūnus (visada švepluoja)

Nauji keleiviai – trys poros ir du vaikai

Kruizinio laivo įgula:

Sawas – itin energingas ir charizmatiškas kruizo programinių renginių vedėjas, veiklų organizatorius. Nuolatos kalba perdėtai pakiliai, visada šypsosi. Niekas kruize nežino jo tikro vardo.

Liokajus – visada stovi prie Sawo

Sargybinis 1

Sargybinis 2

Muzikantas

Kapitonas – paslaptingiausia laivo figūra, izoliuota nuo visų keliautojų, taip ir

nepasirodanti

I scena

Krantinėje priešais didelį laivą išsirikiuoja keleiviai. Ant laivo denio stovi visa laivo įgula, išskyrus kapitoną.

Sawas: (Iškilmingai) Brangiosios ponios, gerbiamieji ponai, sveikinu visus, laimėjusius konkursą, apie kurį paskelbėme facebook‘e! Jūs laimėjote mėnesio trukmės pasiplaukiojimą – kruizą „RoyalGlamourDeluxe“. Prabangios kelionės metu jus linksmins profesionalūs muzikantai, jūsų gomurį tenkins profesionalių virtuvės šefų profesionaliai pagaminti nepakartojami šedevrai! Mūsų profesionali įgula padarys viską, kad būtent čia jūs gautumėt profesionalų, aukščiausio lygio poilsį ir namo parsivežtumėte nepamirštamus įspūdžius!

Roza: (Kęstui) Nū, galėtų mažiau taukšt ir greičiau į vidų leist.

Kęstas: (Palinksi galva)

Sawas: (Palinksta link Rozos) Bet, juk, kaip sakoma, (atsisuka į keliautojus) mažiau darbų, daugiau kalbų... (Nusijuokia, visi keliautojai irgi pradeda smarkiai juoktis) Ai, oi, ai, atleiskite, mažiau kalbų daugiau darbų! Kviečiame įžengti į mūsų nepakartojamą „RoyalGlamourDeluxe“ kruizo laivą!

Artūras: (Juokiasi) Sako: mažiau darbų daugiau kalbų, hahaha.

Visi įlipa į laivą.

II scena

Laivo denyje. Keliautojai žvalgosi. Visi stebisi.

Roza: Kokia prabanga, oi, kokia prabanga, Kęstai, žiūrėk! (Įsikabina vyrui į parankę)

Kęstas: (Linkteli)

Sawas: (Pažvelgia į Rozą ir Kęstą, patrina rankomis, šypteli) Brangieji, pamiršau paminėti, vadinkite mane Sawu. Kreipkites į mane iškilus bet kokiam klausimui. Kelionės metu būsiu atsakingas už tai, kad jums niekada nebūtų nuobodu.

Lėja: Hihi – Savas... (rodo pirštu į Sawą)

Sawas: Ne, ne, brangioji, Sawas. Su double w

Jonas: Savuavas.

Sawas: Hahaha, na panašiau. (atsisuka į visus keleivius, iškilmingu tonu) Taigi, kaip matote, tik šiame „RoyalGlamourDeluxe“ laive yra šokių salės, teniso kortai, baseinai su čiuožyklomis...

Jonas, Lėja: Čiuošyklomis!

Sawas: (Šypteli) Taip, taip. Įrengti spa, taip pat kavinės ir drabužių parduotuvės, kuriose viskas nemokama!

Roza: Nemokama! (Aikteli)

Sawas: Taip, taip! Taip pat treniruoklių salės, mini golfo stadionai.

Liucija: O gal yra biblioteka?

Asta: (Nužvelgia Liuciją piktu žvilgsniu, pasisuka į Artūrą, sušnibžda jam) oi oi oi, tik pažiūrėk kokie mes išsimokslinę.

Artūras: Atsirado čia (suprunkščia) literatų (nusijuokia).

Visi keliautojai, išskyrus Liuciją ir vaikus, juokiasi kartu.

Sawas: (Lakstančiom akim) Oi ponia. Matote, niekas nepageidauja bibliotekos. Bet jeigu surinksite daugiau negu pusę jos norinčių keliautojų, mes pasirūpinsime, kad ji būtų įrengta. (Šypteli).

Roza: Nū Savai, su dabl v, pakalbėkit geriau mums apie laivuką.

Asta: Taip, taip, tęskit.

Sawas: Jūsų kambariuose tik pačios patogiausios lovos, džiakuzi vonios, langai su nepakartojamu vaizdu į jūrą, plačiaekraniai televizoriai bei kompiuteriai, mini barai bei daugelis kitų nepakartojamų ir prabangių detalių! Tiesa, kaip matote, laivo turėklus dengia tikrų tikriausias auksas.

Roza, Asta: (Aikteli)

Artūras: (Pabando pakandžioti turėklą) Nū tikras, galiu va, dantį duot (spragteli ties dantimis) (juokiasi).

Roza: (Tyliai) Ėė, Kęstai, Kęstutėl, žie, reikėjo pjūklą atsivežt, būtume namo parsivežę biški šito gėria (parodo pirštu į turėklus).

Sawas: (Šypteli, patrina delnais) Oi, madmuazel, patikėkite manimi, pjūklo jums nereikia.

Roza: (Atšoka atgal).

Sawas: Aukso jūs galite turėti čia, kiek tik norite. Liookajau! (Suploja rankomis)

Liokajus: (Paduoda 3 aukso blokus Rozai)

Visi poilsiautojai nustemba, pradeda aikčioti, Roza iš nuostabos išsižioja.

Asta: Aš irgi noriu!

Sawas: No problem, madmuazel. Kam dar reikia aukso?

Visi poilsiautojai pradeda brautis link liokajaus, kuris iš maišo traukia aukso blokus.

Sawas: Lauksiu jūsų visų po penkiolikos minučių kavinėje. Pradėsime programą! Lai kelionė prasideda!

III scena

Kavinėje. Groja muzikantas, liokajus visiems patarnauja (pilsto gėrimus, dėlioja lėkštes ant stalų)

Sawas: Šiandieną pietums siūlome marmurinės jautienos kepsnį, o desertui grietininius ledus su 25 rūšimis kakavos, papuoštus plakta grietinėle ir valgomo aukso gabaliukais. O gėrimų prašykite liokajaus. Turime visko, pradedant degtine, baigiant brangiausiu pasaulio šampanu!

Asta: Kaip pra-ban-gu!

Artūras: Nu tu klausyk, gyvensme kaip bajorai (nusijuokia).

Roza: Kęstai, tuos valgomo aukso gabaliukus į maišą reikia dėt, į maišą.

Kęstas: (Išsitraukia iš kišenės maišą ir laiko jį ant kelių)

Artūras: Ėė, visi, norit skelsiu anikdotą.

Visi choru: Norim.

Artūras: (Įsijautęs)

Kartą Kūlverstukas sako Genai:

- Gena, gal piniginę pavadinkime plyta? Na tik šiaip, dėl įdomumo…

Gena atsako:

- Gerai. O pinigus – kaulais. Irgi dėl įdomumo…

- Gerai.

Važiuoja jie po kelių dienų mašina. Staiga iššoka kelių policijos pareigūnas ir sako, kad jie viršijo greitį, todėl reikės sumokėti baudą.

Kūlverstukas Genai:

– Gena, trauk plytą – kaulus skaičiuosim. (Leipsta juoku)

Niekas nesijuokia.

Liokajus aptarnauja keleivius, pradeda pilstyti gėrimus. Prieina prie Astos.

Liokajus: Na, madam, ką gersime?

Asta: Ai, kad žinokite, negeriu.

Liokajus: Na jau, na jau, negali būti.

Asta: Na gal vynuko įpilkite. (Šypsosi, suka plaukų sruogą aplinkui pirštą)

Liokajus: Gerai, sakykite, kada nustoti pilti. (Pila, pripila beveik sklidiną, vynas pradeda bėgti pro kraštus)

Asta: Gerai, turbūt jau užteks, ačiū.

Prieina prie Artūro.

Liokajus: O jums, pone?

Artūras: Degtinytės man.

Liokajus: Padeda stikliuką.

Artūras: Jūs ką, juokaujat? Šitiek nebent pusryčiams. (leipsta juokais) dėkit visą butelį čionais.

Prieina prie Rozos ir Kęsto.

Roza: (Išsitraukia lapelį, demonstratyviai užsideda akinius, pradeda skaityti) Mums reikės: trijų butelių vyno, keturių skardinių alaus ir dviejų butelių degtinės.

Liokajus atneša, Roza su Kęstu ima krauti butelius į maišą

Roza: (Kęstui) Nu tu klausyk, biški po biški ir galėsim grįžę į turgų vežt, oii suprekiausim. (Veidas persimaino) Nū Kęęęstai, ko tu tyli, nieka nebekalbi, nieka nesakai, amžinai aš turiu viską galvot..

Sawas: (Prieina prie Rozos) Gerbiamoji ponia, šiame „RoyalGlamourDeluxe“ laive jūs neprivalote apie nieką galvoti! Imkite visko tiek, kiek norite, ir nesukite galvos apie grįžimą į tą prasčiokišką pasaulį. Nuo šiol jūs – svarbiausia dama. Galite niekuo nesirūpinti. Viskuo pasirūpinsime mes. Liokajau! Atneškite šiai damai kailinius ir padarykite jai blue lagoon kokteilį.

Liokajus įvykdo prašymą, Roza aikčioja.

Liucija: (Pasisuka į Dainių, ima jam šnabždėti) Paaiškink man, brangusis, kaip mes galėjome atsirasti čia.

Dainius: Ką turi omenyj?

Liucija: Mums užteko vieno „like“ paspaudimo facebook'e ir keletos pašare‘inimų, kad nemokamai visą mėnesį būtume čia? Vienam prabangiausių Europos kruizinių laivų?

Dainius: Na taip.

Liucija: Tai kažkaip... perdaug... keista... Nemanai?

Dainius: Ne. (Pasilenkia prie Liucijos) Liuc, visą laiką sunkiai dirbai ir dabar, gavusi tai, ko nusipelnei, nenori priimti to? Nesuk sau galvos dėl kažkokių smulkmenų. Atsipalaiduok galų gale!

Liucija: Na... taip... teisingai.

Sawas: (Prieina prie poros) taip, Liucija, atsipalaiduokite! Negalvokite apie tai, apie ką nereikia galvoti. Štai, kailiniai ir jums, madam. (Sawas spragteli pirštais, liokajus atneša kailinius, Liucija susinepatoginusi juos apsivelka) Liokajau, atneškite daugiau gėrimų! Muzika, garsiau! Laikas pradėti šokius!

Liokajus vykdo prašymą. Visi poilsiautojai, išskyrus Lėją ir Joną, pradeda šokti. Liokajus prieina prie vaikų. (Lėja vietoje r raidės sako l, Jonas vietoje č,š,ž sako c,s,z)

Liokajus: Naa, ko norėsite, šokoladinių, vanilinių ar braškinių ledų?

Jonas: Sssokoladinių.

Lėja: Nemėgstu ledų.

Liokajus: (Padeda ant stalo dvi porcijas šokoladinių ir nueina)

Lėja: (Jonui) Aš jam sakiau, kad nemėgstu...noliu mėsytės... (pradeda bliauti)

Jonas: Neveerk, ziūrėk, suaugę jau soka, eikime paziūrėti, gal bus likę ko nors skanaus.

Vaikai atsistoja ir pradeda vaikščioti aplinkui stalus, į lėkštes susideda maistą, likusį suaugusių lėkštėse.

Lėja: Aš nebenoliu čia būti.

Jonas: Tai eikime į aikstelę.

Vaikai išeina. Suaugę šoka. Visi lengvai apgirtę.

Asta: (Rozai) Kur vaikai išėjo, nematei?

Roza: Kažkur išbėgo. Nū, bet nebijok, su mano Lėjike tava vaikis tikrai neprapuls.

Sawas: (Prieina prie damų) Jūs tik nebijokite! Su mūsų profesionalia įgula jūsų vaikai tikrai neprapuls. O dabar, atsipūskite ir pailsėkite.

IV scena

Žaidimų aikštelėje.

Lėja: (Jonui) Man čia nelabai patinka.

Jonas: Aha, nėra ką veikti.

Lėja: Čiuožykla net neveikia! Mano kieme įdomiau!

Jonas: Kodėl?

Lėja: Nes ten yla il Juste, il Julga, il Giedlius, il mes žaidžiame visokius žaidimuuus, il būna linksma.

Jonas: Joo, mes irgi kieme visko visko prisigalvojam, o cia tik suaugusiems linksma!

Vaikai vaikšto aplinkui. Lėja pamato kartonines dėžes.

Lėja: O kas, jeigu mes pasistatytume pilį? Aš būčiau plincese o tu galėtum būti kalaliumi?

Jonas: Na jau ne! Karaliumi as nebūsiu.

Lėja: Tai kuo tu būsi?

Jonas: As... as galvoju.

Lėja: Gal tu noli būti plincu?

Jonas: Nenoriu, fu, jeigu būšiau princu, tai reiskiasi, kad būšiau tavo vyru!

Lėja: Fuuuuuuj, kaip šlykščiai tu čia sugalvojai!

Jonas: Taip, fe.

Lėja: Tai kas tu būsi, jeigu ne plincas il ne kalalius? Gal apsauginis?

Jonas: Nenoriu būti apsauginis!

Lėja: Tai apsisplęsk, kuo nori būti!

Jonas: As būsiu burtin..in..in..inkas.

Lėja: Gelai, bultininke, išbulk man pačią glaziausią suknelę!

Jonas: Ne.

Lėja: Kodėl?

Jonas: Burtininininkai neužsiima tokiom nesąmonėm! Jie daro rimtus dalykus!

Lėja: Nu il kokie tie limti dalykai?

Jonas: Saugo pilį nuo slibinų, zmogaus dydzio ziurkiu, krokodilų, ciklopų, dinozaurų, ateivių!

Lėja: O tai ką tada dalys plincesė?

Jonas: Visą dieną dazysis, puosis.

Lėja: Neįdomu! Aš geliau padėsiu bultininkui. Būkim plincese Lėja il Bultininkas Jonas. Saugokime pilį nuo visokių babaisų!

Jonas: Gerai, bet būtų dar įdomiau, jeigu saugotume ne tik pilį, bet ir visą savo salį!

Lėja: O koks mūsų salies pavadinimas?

Jonas: Nezinau.

Lėja: Pavadinkim Eldolada.

Jonas: Eldolada?

Lėja: Taip, Eldolada.

Jonas: Gerai, eikime statyti.

Pasiima kartono dėžes ir pradeda iš jų statyti „pilį“. Pastatę:

Lėja: Jonaaaaaaaaai!

Jonas: Ką?

(Girdisi žingsniai)

Lėja: Babaisa ateina, tulime ją nužudyti!

Jonas: Kur? Kur? Kur?

Lėja: Čiaaa! (Rodo pirštu)

Jonas: Abra badabra, isnyk baidykleeeeeeee! (Bėga link pabaisos)

Atsitrenkia į Rozos pilvą

Roza: Ah baidyklė? Ah kad duosiu aš tau!

Vaikai išsigandę.

Roza: Lėja, eik gult.

Lėja: Nenoliu.

Roza: Eik gult, staigiai, ožių nerodžius.

Lėja: (Eina verkdama link Rozos)

Jonas: Labanakt, princese Lėja (riteriškai)

Lėja: Mamaaa, o tai ką Jonas dalys dabal? Kul jo mama?

Roza: Šoka kavinėje. Bėk pas ją, chuligane! (Išsiveda Lėja už rankos)

Lėja: (Tempiama) Labanakt, bultininke Jonai.

V scena

Kavinėje. Jonas grįžta į kavinę. Jo mama Asta šoka su Sawu, o Artūras atsisėdęs atokiau nuo visų pats vienas geria ir garsiai (negirdimai) sau sako anekdotus, iš kurių pats juokiasi. Jonas įsitaiso ant kėdės prie tėčio ir užmiega.

VI scena

Laivo sporto salėje.

Sawas: Labas rytelis visiems! Kviečiu visus atlikti bendrą mankštąą. (Pastovi sekundę tyliai) Ė, (liokajui* kodėl niekas neateina? (Garsiai) KVIEČIU VISUS ATLIKTI BENDRĄ MANKŠTĄ. BENDRA MANKŠTA PRIVALOMA, JEIGU KURIO NEPAMATYSIU BENDROJE MANKŠTOJE, TAM ŽMOGUI GRĖS VISŲ IŠ NEMOKAMŲ PARDUOTUVIŲ PAIMTŲ PRODUKTŲ ATĖMIMAS. TAIGI, KARTOJU, VISUS KVIEČIU Į BENDRĄ MANKŠTĄ.

Pirmoji atbėga Roza, po to Kęstas, Lėja. Sueina kiti veikėjai. Paskutiniai ateina Artūras ir Jonas.

Sawas: Taigi, labas rytas, mano brangieji! (Pasižiūri į Artūrą) O, kažkam, žiūriu, rytelis ir nelabai labas.

Visi leipsta juokais, išskyrus Liuciją, vaikus ir Artūrą.

Artūras: Kur jau jis bus labas, kai visą naktį tamsta mano žmoną kibino (juokiasi).

Sawas santūriai nusijuokia.

Sawas: Taigi, pravesiu jums mankštelę.

Prasideda mankšta.

Liucija: Iš pradžių jie mums duoda viską, tada grasina atimti, Dainiau, tai keista.

Dainius: Liucyte, nieko čia keisto. Esame čia nemokamai, tad turime laikytis taisyklių.

Sawas: Mankšta baigta! Visi keliaukite pusryčiauti!

Visi išeina. Pasilieka Sawas ir liokajus.

Sawas: Ką manai?

Liokajus: Ką manau? Viskas gerai.

Sawas: Durniau (užvožia per ausį), viskas NĖRA gerai.

Liokajus: Kaip tai nėra. Visi patenkinti, geria daug, galvoja mažai, ko mums daugiau reikia, pone?

Sawas: Ta merga... Liu...Liucija

Liokajus: Sakykite, kas jai blogai, pone?

Sawas: Vakar daug gėrė? Lankėsi parduotuvėse? Pasiėmė kailinių, makiažo, ko nors?

Liokajus: Ji teigė nevartojanti alkoholio. Mano žiniomis, iš parduotuvės jos kambaryje yra tiek daiktų, kiek mes jai davėme kelionės pradžioje.

Sawas: BLOGAI.

Liokajus: Ką siūlote daryti?

Sawas: Turime stebėti ją. Bijau, kad ji gali kelti mums pavojų.

VII scena

Astos ir Artūro kambaryje. Asta dažosi, Jonas sėdi šalia.

Jonas: Mama

Asta: Ką?

Jonas: Nuvesk mane į aikstelęę

Asta: Nu palauk, ar nematai, kad dabar dažausi?

Jonas: O kam tau dazytis?

Asta: Kad mamyte jaustųsi geriau.

Jonas: Bet mamyte namie niekada nesidažydavo.

Asta: O čia ne namai.

Tyla

Jonas: Nu maama.

Asta: Nu ką?

Jonas: Nu einam.

Asta: Neisim.

Jonas: Nu mamaa.

Asta: (Atsistoja) Žinai kaip man nusibodo visos tos tavo nesąmonės? „Mamaaa tąąą, mamaa anąąą“ Visada, visą gyvenimą reikalauji to dėmesio! Leisk mamytei atsipūsti! Nuo šešiolikos metų gyvenimo neturėjau, vis terlionės su tavim būdavo: tai pampersus keisk, tai maitink, tai žiūrėk, kad nesirgtų, tai kad aprengtas padoriai būtų, tai kad į mokyklą nueitų. Dabar esi pakankamai suaugęs, aštuoni metai jau, dar dešimt metų ir jau pilnametis! Gali pats savim pasirūpinti!

Artūras nugirsta pokalbį, pagalvoja, kad buvo taikyta jam.

Artūras: Nu klausyk, linksmuolė. Nuo šešiolikos metų gyvenimą jai gadinu, matai. Nu jo, tos moteriškes visos vienodos, nereikia jūsų iš virtuvės išleisti, tuoj pradedat visokias erezijas kelt (juokiasi).

Asta: (Toliau dažosi*

Artūras: Kartais norisi ir man… kaip tam anikdote... nori, mieliausioji, papasakosiu?

Tyla.

Artūras: (Pasakoja)

Kalbasi du draugai:

– Girdėjau vakar smarkiai sumušei savo žmoną. Kietą ranką turi.

– Baik jau, prieš moterį ranka nekyla. Paėmiau lazdą (juokiasi).

Asta: (Šukuojasi)

Artūras: Susenus perekšlė įsižiūrėjo matai čia (juokiasi).

Asta išeina

Artūras: (Atsisėda, pasiima butelį, geria)

Jonas: Tėėėtiiii... Vesk mane į aikštelęę

Artūras: Vėliau gal (krenta ant šono, užmiega).

Per garsiakalbius pasigirsta Sawo balsas.

Sawas: Sveikučiai, brangieji poilsiautojai. Turiu jums pranešti, kad šiandien buvo priimta nauja pataisa dėl keliautojų aprangos. Iki šiol jūsų dėvėti rūbai ir tie, kuriuos graibstėte iš nemokamų parduotuvių, neužtikrino šimtaprocentinio patogumo. Būtent todėl mūsų laivo dizaineriai pasiuvo kiekvienam iš jūsų specialiai pagal jūsų matmenis pritaikytą kostiumą iš natūralių medžiagų. Šiuo kostiumu bus privaloma vilkėti kiekvienam jūsų, nes nuo šiandien tai dar viena laivo taisyklė. Taisyklių nesilaikymas gresia išmetimu iš laivo. Kviečiu visus dabar ateiti prie kavinės ir pasiimti po kostiumą.

VIII scena

Prie kavinės

Visi keliautojai pradeda rinktis prie kavinės, matuotis baltus kostiumus.

Roza: Sawai, norėčiau, kad man paaiškintumėt. Kodėl nemokamose parduotuvėse nebėr rūbų?

Sawas: Brangioji Roza, matote, laivo kapitonas nusprendė, kad jūs, visi mūsų laivo keliautojai, esate privilegijuotieji, todėl turite išsiskirti iš mūsų visų. Šis kostiumas bus jūsų vizitinė kortelė, todėl dėvėkite jį visada ir visur.

Asta: Ooo, tai juk nuostabu! Jau seniau galvojau, kad mums reikia kokio išskirtinio ženklo.

Sawas: Tikrai taip, juk jūs – išrinktieji!

Kęstas: o sakykit, kodėl parduotuvėse maisto, gėrimų pasirinkimas sumažėjo?

Sawas: Oi, pone, tai tik laikinas trukdis. Tuoj gausime maisto ir gėrimų siuntas ir vėl galėsite lepintis kiek tik įmanydami!

Sawas ir liokajus išeina.

Lėja: Kodėl mus visus noli aplengti vienodai?

Roza: Nu a negirdėjai. Sakė, kad mes esam išskirtiniai ir turime atrodyti kaip išskirtiniai.

Liucija: Klausykite visi. Jums ne keista?

Visi: Kas?

Liucija: Uniformos, taisyklės? Pirma jie mums davė viską, dabar mažina.

Asta: Juk mes viską gauname nemokamai, tai žinoma, kad turime laikytis taisyklių. O ką tu galvoji?

Roza: Jo, tu mažiau čia skeryčiokis, jeigu sako, kad reik, vadinas reik.

Artūras: Tikrai taip, moteriške, nekelk balagano, kur jo nėra (juokiasi).

Liucija: (Pasisuka į Dainių) Dainiau?

Dainius: Ai, nežinau.

Liucija: Išvis, galite kas atsakyti į klausimą?

Visi: Kokį?

Liucija: Kur mes plaukiame?

Visi sustingsta

IX scena

Už durų.

Sawas: Girdėjai?

Liokajus: Ne.

Sawas: Kaip tai tu, idiote, galėjai negirdėti tokių dalykų!!!

Liokajus: Girdėjau, girdėjau!

Sawas: Gerai…

Liokajus: Ką siūlote daryti?

Sawas: Nežinau. Kol kas niekas nesiklauso tos mergos, bet jeigu taip toliau... tai gali pradėti girdėti. Nebegalima jos čia laikyti. Pavojinga.

Liokajus: Jūs...jūs...siūlote ją nuž?..

Sawas: Gal ir nuž.

Liokajus: Bet, pone...

Sawas: Ką pone, ką pone! Dešimtmečius turėjome aiškią tvarką laive, o dabar, kažkokiai atėjūnei leisime perdėlioti visas taisykles? Na jau ne!

Liokajus: Bet juk visi supras.

Sawas: Net jeigu ir supras, tai privalės pamiršti! Privalome pereiti prie plano B. Tik tokiu atveju viską išsaugosime.

Liokajus: Tik tokiu atveju...

X scena

Kavinėje sėdi poilsiautojai. Įeina Sawas ir liokajus.

Liucija: Sawai, prieikite.

Sawas: Taip, madam, maloniai klausau.

Liucija: Žiūrėkite... kelionės pradžioje buvau užsiminusi dėl bibliotekos.

Sawas: Matote, mūsų kruizo įgula nori, kad mūsų klientams nieko netrūktų.

Liucija: Taip, suprantu. Būtent todėl norėčiau paklausti, ar nebūtų įmanoma įrengti mažos bibliotekėlės?

Sawas: Žavioji Liucija... Liokajau! Įpilkite šiai damai dar vermuto. Taip, ačiū, galite eiti. Žavioji Liucija... Ar jums nepatinka mūsų kruizas?

Liucija: Ne... ne tai... baikite. Aš jį dievinu! Tačiau norėčiau kažką paskaitinėti.

Sawas: Mes turime čia įrengtus SPA, vandens parkus, grožio salonus, sporto sales. Organizuojame koncertus, iškilmingus šokius, vakarienes. Mūsų „RoyalGlamourDeluxe“ kruizo įgula pasirengusi pildyti kiekvieną jūsų, mūsų mylimųjų poilsiautojų, norą! Ar tikrai, turėdama galimybę lepintis visu tuo, jūs dar norite kažkokios prasčiokiškos bibliotekos, prigrūstos nutrintų, apdulkėjusių, dešimtmečius neskaitytų knygų? Kam jums viso to, gerbiamoji Liucija? Jūs nesijaučiate laiminga? Sakykite, negi jūs nesijaučiate laiminga? (Su kiekvienu klausimu spraudžiasi vis artyn ir artyn)

Liucija: Oi, ką jūs. Baikite. Aš jaučiuosi beprotiškai laiminga! Tačiau labai norėčiau, bent vienos, mažų mažiausios knygų lentynos.

Sawas: Ką gi... supratau jūsų norą... Pasistengsime jį išpildyti su viena mažyte sąlygėle. Jūs turėsite pasiekti to, kad visi žmonės šiame laive, absoliučiu šimtu procentu norėtų bibliotekos. Tada mes ją įrengsime, nes mums svarbus kiekvienas keleivis!

Liucija: gerai, žinoma.

Liucija atsistoja, vaikšto nuo vieno stalelio prie kito, įkalbinėja keleivius.

Roza: Bibliotekos? Kam man? Aš vis tiek neskaitysiu.

Liucija: Neskaitysite jūs, bet skaitysiu aš. Prašau, man tik reikia jūsų sutikimo, daugiau nieko.

Roza: Na, man dzin. O tau, Kęstai? Kaip matau, irgi. Lėja dar skaityt nemok, nū, bet lai būnie, jeigu jau tau taip jos reikia.

Liucija prieina prie Astos ir Artūro staliuko.

Artūras: Oii, vėl tu čia su tom savo filosofijom (juokiasi).

Asta: Mes ja nesinaudosim.

Liucija: Man reikia tik sutikimo.

Artūras: Rašyk, rašyk, moteriške, kad sutinkam, nes, žiūriu, kitaip tu čia niekaip neapsiraminsi... pasiutėlė.

Liucija prieina prie Sawo.

Liucija: Taigi, pats girdėjote. Absoliutus šimtas procentas poilsiautojų sutinka su bibliotekos įrengimu.

Sawas: Oi, madmuazel.. Ne visi sutinka.

Liucija: Kaip tai ne visi?

Sawas: Matote, jums taip pat reiktų ir laivo įgulos sutikimo. Aš, liokajus, muzikantai, sargybiniai,– sutinkame, nes visada siekiame, kad kiekvienas poilsiautojas būtų patenkintas! Bet, matote, yra maža problemytė...Laivo kapitonas...

Liucija: Kas kapitonui?

Sawas: Prieštarauja šiai idėjai.

Liucija: Kaip? Kodėl?

Sawas: Mūsų laivo kapitonas pasisako prieš gamtos žalojimą ir žinodamas, kad knygos gaminamos iš medienos, nenori, kad mūsų laivas propaguotų aplinkos niokojimą. Kadangi neturime šimtaprocentinio sutikimo, nes jūsų iškeltai idėjai prieštarauja pats laivo kapitonas, tai mes negalime įsteigti bibliotekos..

Liucija: Aš... aš noriu pakalbėti su kapitonu!

Liucija eina link durų, sargybiniai jai pastoja kelią.

Sargybinis1: Turite pabaigti pietauti.

Sargybinis2: Jūs dar nesuvalgėte deserto.

Liucija: Bet aš nenoriu deserto.

Sawas: Madmuazel, patikėkite manimi, jūs norite deserto.

Sargybiniai pasodina Liucija prie stalo

Lėja: Bultininkai Jonai, man atlodo, aš matau dvi pabaisas.

Jonas: Taip.. ten ir yra babaisos.. bet dabar netinkamas laikas jas zudyti.

Lėja: O kada bus?

Jonas: Vakare. Susitikime aikstelėje.

Lėja: Gelai.

Artūras: Oi oi oi, kokia mandri, sumąstė mat pas kapitoną apsilankyt (juokiasi). Taigi nieko nepeši, zuika.

Roza: Hahaha, kokia įdomi merga. Sėdi, va prie stalo, valgo, ne, vis tiek jai negerai, vis netinka kažkas, tai bibliotekos, tai to, tai ano.

Artūras: (Dainiui) Ė tu, tvarkyk savo moteriškę.

Dainius: (Nusijuokia, atsisuka į Liuciją) Na ir kam reikėjo čia šitaip? Juk, Liucija, ir taip viską gauname nemokamai, o tu dar kažko užsimanai... Grįšime atgal ir pasiskaitinėsi.

Liucija: Nežinau... tau nė kiek nekeista? Sargybiniai, visa kita? Kapitonas? Kas išvis yra kapitonas?

Sawas: Oii, panele, matau, dar vermuto prašote.

Liucija: Ne, nenoriu.

Sawas: Saaargybiniai, truputį padėkite man, čia kažkas nukrito. Muzikaantai, grokite garsiau! Liokajau, pilstilkyte gėrimus, o aš aptarnausiu šią žaviąją panelę. Dainiau, jeigu galima trumpam nueikite iki savo kambario, kambarinė sakė, kad neužrakinote durų, vienas iš sargybinių palydės jus, o kitas tegul lieka čia.

Sargybinis 1 išeina su Dainiumi, o Sargybinis 2 užlaužia Liucijos ranką. Ši aikteli, Sawas nutildo uždėdamas delną ant jos burnos.

Sawas: (Šnibžda jai į ausį) Dabar klausykites, madam. Visada, kai jums siūlysiu vermuto, jūs man atsakysite „prašyčiau“, niekam nepasakosite apie tai, kad sargybinis truputėlį spustelėjo jums už rankos ir daugiau visada laikysitės mūsų laivo taisyklių, tai yra dalyvausite visose bendrose mankštose, visada ateisite ir išeisite iš pietų laiku, lankysitės mūsų SPA ir rūbų parduotuvėse kaip ir kitos laivo moterys. Girdėjote? Turėjote girdėti. Daugiau viešai neskelbsite jokių įtarimų nei dėl mūsų įgulos, nei dėl mūsų kapitono, girdėjote? Ir nebandysite jo ieškoti. Taip pat nekalbėsite su nei vienu iš įgulos narių, išskyrus mane ir liokajų. Girdėjote? Dabar atleisiu ranką ir jūs sakysite „prašyčiau dar vermuto“, kai taurę pripilsiu ligi pusės, jūs nusišypsosite ir ištarsite „ačiū, pakaks“.

Sawas ir Sargybinis 2 atsitraukia.

Liucija: Prašyčiau dar vermuto. Ačiū, pakaks.

Sawas: Va taip.

Liucija: Tik malonėkite atsakyti į vieną klausimą, Sawai.

Sawas: Vadinkite mane ponu Sawu.

Liucija: Pone Sawai.

Sawas: Taip. Klauskite.

Liucija: Kas slepiasi po jūsų šypsena, po jūsų manieromis? Po jūsų pseudonimu? Po galais, koks tikras jūsų vardas?

Sawas: Neuždavinėkite kvailų klausimų.

Spusteli Liucijai už rankos, ji aikteli.

Grįžta Dainius ir sargybinis 1, Sawas atšoksta.

Dainius: Liucija, įsivaizduoji, neužrakinau mūsų kambario.

Liucija: (Pažvelgia į Sawą ir sargybinius) Nejaugi.

Dainius: Tikrai taip.

XI scena

Vaikų žaidimo aikštelėje.

Jonas: Princese Lėja, turime svarbią misiją.

Lėja: Taip, klausau, bultininke Jonai.

Jonas: Turime sunaikinti sargybinius, nes jie yra uzsimaskavusios babaisos, kurios nori sunaikinti mūsų rūmus.

Lėja: Taip, suplatau.

Jonas: Ar padėsite man?

Lėja: Zinoma.

Lėja, Jonas: Vienas, du, tryyys, Eldolada!!!

XII scena

Laivo koridoriuje.

Dainius: Jie rimtai tau grasino?

Liucija: Taip. Viskas, ką pasakoju, yra tiesa. Aš tau sakiau, kad ši vieta keista. Sako, kad galime turėti viską, ko norime, tačiau kai aš paprašau bibliotekos, jie jos neįsteigia ir baudžia už tai, kad garsiai išreiškiau norą.

Dainius: Na... čia gal tiesiog taisyklių nesilaikymas.

Liucija: Taisyklių nesilaikymas? Atkreipk dėmesį į dar vieną įdomų faktą. Visų mūsų kambariuose stovi bent po vieną televizorių. Keisčiausia, kad jie rodo tik vieną kanalą. Toks prabangus laivas, plačiaekraniai televizoriai, kurie rodo tik po vieną kanalą. Ne keista? Ir dar štai kas stebina: tas kanalas transliuoja tik laivo reklamas.

Dainius: Na taip... keisti dalykai ir su gėrimais. Atrodo, kad jie stengiasi mus nugirdyti.

Liucija: Taaip, apie ką aš kalbu! Pagaliau tu pradedi tai pastebėti. Dar žiūrėk, tos bendros mankštos, šokiai... Aktyvus tvarkaraštis. Įgula stengiasi nepalikti mums tarpų mūsų dienotvarkėje tam, kad neturėtume laiko apmąstymams, kad nebandytume suprasti, kas čia iš tikrųjų vyksta. Visi mūsų, poilsiautojų susitikimai vyksta dalyvaujant Sawui.

Dainius: Vos vyksta koks privatus pokalbis, jis įsijungia į jį.

Liucija: Taip. Ir išvis, niekas nežino, kur mes plaukiame, niekas nėra matęs kapitono. Ir pasižiūrėk: tos uniformos... ką jie nori padaryti iš mūsų?

Dainius: Turime rasti kapitoną.

Dainius su Liucija vaikšto aplinkui laivą, darinėja duris, nieko neranda. Prieina koridoriaus galą. Dainius atidaro dar vienas duris.

Dainius: (Aikteli) Liuc, žiūrėk!

Liucija: Nori pasakyti, čia valdymo pultas?

Dainius: Daug mygtukų, atrodo, taip.

Liucija: Bet kur kapitonas?

Sawas: Kapitono nėra, smalsuoliai (šypsosi).

Dainius ir Liucija aikteli, atsisuka.

Sawas: Taip. Laivas signalais valdomas iš štabo. Mes sukame ratus Atlanto vandenyno viduryje. Bet, kam gi aš čia aušinu burną... Sargyba, suimkite juos!

Sargybiniai sučiumpa Liuciją ir Dainių.

Lėja ir Jonas: dinkit babaisooooooos! (Įsikabina sargybiniams į kojas)

Vyksta grumtynės. Liucija, Dainius ir vaikai suimami.

XIII scena

Tamsiame kambaryje.Liucija, Dainius ir vaikai sėdi pririšti prie kėdžių. Sawas su liokajumi vaikšto aplinkui, iš šonų stovi sargybiniai.

Sawas: (Rėkdamas visa gerkle) „Bibliotekos, bibliotekos“, „Kur mes plaukiame?“, „Kur kapitonas?“. Tu ką, durne, nesugebi suprasti, kad jeigu randiesi viename prabangiausių Europos kruizinių laivų, tai už tai turi būti dėkinga savo geradariams!? Turi dėkoti rydama kiekvieną prabangaus kepsnio kąsnį, turi dėkoti už galimybę vaikščioti šiomis grindimis, liesti tuos suknistai prabangius turėklus! Turi juos bučiuoti! Kaip tu nesupranti, kad nereikia ieškoti neteisybės ten, kur viskas teisinga! Kokio velnio raukais? Šypsokis! Šypsokis dėl to, kad turi galimybę sėdėti ant šios kėdės, šiame laive aprišta šiomis virvėmis! Kur tavo dėkingumas, a? Nematau dėkingumo! *Trenkia Liucijai* Ir ką tu, valkata, visa savo gyvenimą praleidusi varganam būste, nusimanai apie geras manieras, apie dėkingumą? A? Ir ką tu norėjai visu šituo pasiekti, ką? Pabėgti iš laivo? Kur tu, mažute, rasi geriau? Klausiu kur!? Ko tyli? Visą laiką tauškusi dabar sumąstei užsikišti? A!? (Spiria).

Jonas: Abra kadabra, dink, pabaisa! Abra kadabra dink pabaisa!

Sawas: O kas tau, vaikpalaiki, netinka? A?

Jonas: As burtininkas Jonas, vadinkit mane burtininku Jonu!

Sawas: Nei tu burtininkas, nei tu Jonas! Idiotas tu! Mažas, dar tebebręstantis idiotas!!! Nieko, burk nebūręs, pas mamą tu jau nebegrįši.

Lėja: Aš, plincese Lėja, įsakau tau liautis! Liaukis, babaisų babaisa!

Sawas: Nejuokink, mergužėle... Nebegrįšit nė vienas! Ryt iš ryto būsit sušerti rykliams! Girdėjot? Rykliams! Sargybiniai… Einam! Liokajau, prižiūrėk tvarką.

Savas ir sargybiniai išeina. Liokajus vaikšto aplinkui.

Liokajus: (Baikščiai) Visus jus sieks nužudyti.

Liucija: Oi, baikit, mes to dar nesupratome.

Liokajus: Marins badu iki kol numirsit.

Lėja ir Jonas: (Verkia)

Dainius: Kodėl, kodėl mes čia... Liucija, sakiau tau nekelt tų scenų... Prašiau nekelt...

Liucija: Ah, palaiminti kvailiai!

Liokajus: (Pjauna virves)

Liucija: Jūs..jūs?

Liokajus: Ššš.

Dainius, Liucija ir vaikai išsilaisvina. Atsistoja priešais liokajų.

Liokajus: Žiūrėkite. Išeisite pro tas duris, rasite gelbėjimosi valtį, įšoksite į ją ir išplauksite. Tai vienintelis būdas jums išlikti gyviems. Aš dabar išeisiu, o jūs išeikite po dvidešimt minučių. Pasistengsiu nuvesti Sawą ir sargybinius į kitą laivo pusę.

XIV scena

Po savaitės. Laivo denyje. Roza sėdi kėdėje, du sargybiniai stovi šonuose.

Sargybinis 1: Kartokite. Jokios Lėjos niekada nebuvo.

Roza: Jokios Lėjos niekada nebuvo.

Sargybinis 2: Kartokite: visą savo gyvenimą praleidau kruiziniame laive.

Roza: Visą savo gyvenimą praleidau laive.

Sargybinis 1: Esu šefė.

Roza: Esu šefė.

Sargybnis 2: Iki kruizo buvau niekas.

Roza: Iki kruizo buvau niekas.

Sargybinis 1: Kęstas tai laivo valytojas, o ne mano vyras.

Roza: Kęstas tai laivo valytojas, o ne mano vyras.

XV scena

Po mėnesio. Laivo denyje. Visi keliautojai, apvilkti baltais kostiumais, sustoja į eilę. Roza išeina į priekį.

Roza: Esu virtuvės šefė. Kruize gyvenu visą savo gyvenimą. Neturiu nei vyro, nei vaikų, bet turiu mylimą darbą, kuris mane užpildo. Nekantrauju pagaminti kažką skanaus.

Kęstas išeina į priekį.

Kęstas: Esu laivo valytojas. Kruize gyvenu visą savo gyvenimą. Niekada neturėjau jokių ryšių su Roza. Vaikų irgi neturiu. Nekenčiu dėmių ir nešvaros, dievinu tvarką.

Asta išeina į priekį.

Asta: Esu laivo dainininkė. Kruize dirbu nuo šešiolikos metu. Iki kruizo buvau niekas. Niekada nieko nemylėjau. Neturėjau sūnaus. Myliu savo darbą.

Artūras išeina į priekį. Prieš jį sustoja nauji keleiviai.

Artūras: Sveikučiai visi susirinkę. Jūs laimėjote mėnesio trukmės pasiplaukiojimą kruiziniu laivu „RoyalGlamourDeluxe“. Prabangios kelionės metu jus linksmins profesionalūs muzikantai, jūsų gomurį tenkins profesionalių virtuvės šefų profesionaliai pagaminti nepakartojami šedevrai! Mūsų profesionali įgula padarys viską, kad būtent čia jūs gautumėt profesionalų, aukščiausio lygio poilsį ir namo parsivežtumėte nepamirštamus įspūdžius!

Uždanga